Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 40 MGL dydžio (t. y. 2000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi ir 5 dalimi, valstybės naudai iš A. U. priteista įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 4350 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. U. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 15 d. apie 16.53 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę – automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai 2019 m. gruodžio 15 d. 17.30 val. nustatė jam neblaivumo požymį – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą ir 17.33 val. pirmo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu A. U. iškvėptame ore nustatė 1,78 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Įspėjus A. U., kad reikės atlikti pakartotinį tikrinimą alkoholio matuokliu, kaip tai numatyta 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 4 punkte ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ 5.5 punkte, kad per tikrinimą nustačius, jog įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas, A. U. atsisakė pakartotinai pasitikrinti neblaivumą ir dėl to nebuvo užbaigta neblaivumo patikrinimo procedūra – tokiu būdu A. U., vairavęs transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2. Apeliaciniame skunde (toliau - skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Šiulys prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir paskirti A. U. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį griežtesnę bausmę – 50 parų arešto, ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesių laikotarpiui, taip pat paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. U. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei įpareigoti A. U. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, paskirdamas A. U. 40 MGL dydžio (t. y. 2000 Eur) baudą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai jam paskyrė bausmę. Skirdamas baudą, apylinkės teismas nesivadovavo BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuris numato, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda, ir nesant A. U. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nesant pagrindų, numatytų BK 62 straipsnyje, ar BK 54 straipsnio 3 dalyje, be jokių motyvų nuteistajam paskyrė švelnesnę, nei numatyta įstatyme bausmę. Parenkant A. U. bausmės rūšį atsižvelgtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė išieškoti valstybės naudai iš A. U. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, ir dar vienos finansinio pobūdžio bausmės – baudos skyrimas dėl menkos galimybės ją išieškoti, būtų neefektyvus, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, liktų nepasiekti, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendis keistinas, paskiriant A. U. arešto bausmę, kurios vykdymas turėtų būti atidėtas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras Darius Dziegoraitis prašė vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis A. U. ir jo gynėjas advokatas Antanas Danielius prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės rūšies ir dydžio klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnis reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę, neperžengtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikydamasis BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Nustatyta, kad apylinkės teismo nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių eurų) bauda, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 15 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, nuspręsta iš A. U. priteisti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą - 4350 Eur valstybei.

11. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė anksčiau minėtas įstatymo nuostatas parinkdamas bausmės rūšį – baudą. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį A. U., pagrįstai vertino tai, jog jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, vertino ir tai, kad jis dirba, anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei. Apylinkės teismas sprendė, kad laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis, už įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrė baudą.

12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmės rūšį, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. U. paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

13. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas vienas argumentas, kodėl A. U. turi būti skiriama griežtesnė bausmė, o būtent areštas. Nurodo, kad bauda paskirta nepagrįstai, nes teismas nusprendė išieškoti valstybės naudai iš A. U. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, ir dar vienos finansinio pobūdžio bausmės – baudos skyrimas dėl menkos galimybės ją išieškoti, būtų neefektyvus, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, liktų nepasiekti. Šis skundo argumentas niekuo nepagrįstas, nes byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog nebus galimybės nuteistajam sumokėti baudą ar ją išieškoti. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti kiti argumentai dėl neteisingos bausmės rūšies (baudos) paskyrimo. Todėl nepagrįsta ir atmestina apeliacinio skundo dalis dėl kitos bausmės rūšies (arešto) paskyrimo.

14. Netenkinamas prokuroro prašymas skirti griežtesnę bausmę – 50 parų areštą, ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesių laikotarpiui, taip pat paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. U. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei įpareigoti A. U. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio. Kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus bausmę - baudą, t. y. paskirta bausmė – bauda sulaikys A. U. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis bus tinkamai nubaustas už nusikalstamą veiką, jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tuo pačiu daroma išvada, kad paskyrus baudą ir ją atlikus, nuteistasis bus tinkamai paveiktas ir privalės suvokti, kad būtina laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

15. Tačiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam A. U. paskirtos baudos dydis yra neteisingas, jis yra mažesnis, nei numato įstatymas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroras yra teisus apeliaciniame skunde nurodęs, jog teismas skyrė netinkamo dydžio baudą A. U.. Todėl su prokuroro skundo argumentu šioje dalyje, teisėjų kolegija sutinka. Apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju A. U. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. A. U. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas A. U. paskyrė 40 MGL dydžio baudą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). A. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą bausmės – baudos dydis didintinas iki 50 MGL. Baudos dydis skiriamas įvertinus visas aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti skiriant bausmę, tos aplinkybės nurodytos bei įvertintos nuosprendyje, todėl nekartojamos. Apibendrinant konstatuojama, jog teismo nuosprendžiu neteisingai paskirta bausmė A. U., todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendis keistinas, padidinant paskirtos bausmės (baudos) dydį.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. U. (t. 3, b. l. 17). Pagal šią pažymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 75,06 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas iš dalies. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo A. U. iš dalies išieškotinos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti:

A. U. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudą padidinti iki 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų).

Priteisti iš A. U. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.