Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-03 · Civilinė byla Nr. 2S-679-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-03
Bylos Nr.
2S-679-265/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Skolininkas
V. K., S. K.
Kreditorius
Danske Bank A
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-679-265/2010

Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkų V. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-08 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pakartotinį prašymą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių skolininkams V. K. ir S. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl pardavimo iš varžytynių įkeisto daikto, t. y. 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio V. K. ir S. K.. Nurodė, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-03 nutartimi skolininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Per nustatytą terminą skolininkai skolos negrąžino, todėl kreditorius prašo išieškoti skolą priverstinai pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių. Nurodė negrąžintos skolos dydį pagal 2007-09-21 kredito sutartį: 19300,10 Lt negrąžinto kredito, 9710,72 Lt nesumokėtų palūkanų, 15070,71 Lt priskaičiuotų delspinigių, 131 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei už laikotarpį nuo pakartotinio pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo dienos iki visiško skolos sumokėjimo bankui nuo negrąžintos skolos priskaičiuotų 11 proc. metinių palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-08 nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 1,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. K. ir S. K.. Teismas konstatavo, kad nuo įspėjimo skolininkei ir įkeisto turto savininkams įteikimo dienos praėjo mėnuo, skola kreditorei negrąžinta.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-08 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad hipotekos teisėjas prieš pradėdamas priverstinį skolos išieškojimą kreditoriui pakartotinai kreipiantis su pareiškimu turi patikrinti ne tik visus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius teisę nukreipti išieškojimą į įkeistus daiktus, bet ir tai, ar teisingai apskaičiuota prašoma išieškoti skola, delspinigiai ir palūkanos, siekiant nepažeisti įkaito davėjų teisių. Apeliantų nuomone, kreditorius neteisingai nurodė išieškotinos sumos dydį, t. y. kreditorius nepagrįstai apskaičiavo nepagrįstai dideles palūkanas ir delspinigius. Pažymi, jog hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir ar pagrįsta skolos suma.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-08 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas neprivalėjo tikrinti, ar teisingai apskaičiuota prašoma išieškoti suma. Pažymi, kad kredito sutartis nutraukta, apie sutarties nutraukimą buvo informuoti skolininkai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-28 kreditorė pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš jai įkeisto turto. Teismo 2009-09-03 nutartimi areštuoti įkeisti daiktai, įspėjant skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkams ir įkeisto daikto savininkams įspėjimai, teismo 2009-09-03 nutartis ir kreditorės prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo su priedais įteikti tinkamai. Skolininkai ir įkeisto turto savininkai skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimų įteikimo dienos kreditorei negrąžino, todėl kreditorė pakartotinai kreipėsi į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, parduodant jį iš varžytynių. Pirmosios instancijos teismas 2009-12-08 nutartimi nusprendė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 1,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. K. ir S. K..

Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. LR CPK 442 str. 11 p. numatyta, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingąja teisena. Vienas iš kriterijų, priskiriant bylą nagrinėti ypatingąja teisena, yra ginčo dėl teisės nebuvimas. Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas bylas dėl hipotekos teisinių santykių, siekia sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę teisę (hipoteka užtikrintą reikalavimą).

Pažymėtina, kad hipotekos teisė galioja iki tol, kol visiškai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kol ji nepasibaigia kitais įstatyme nustatytais pagrindais (LR CK 4.197 str.). LR CPK 558 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarką bei sąlygas. Remiantis minėtu straipsniu, hipotekos kreditorius, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, gali kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (LR CPK 558 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog kreditorius šia teise pasinaudojo, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-09-03 nutartimi buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas – skolininkas įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių skolai padengti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Skolininkams 2009-09-03 nutartis įteikta asmeniškai, todėl skolininkams per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo negrąžinus skolos kreditoriui, pastarasis įgijo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (LR CPK 558 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CPK normas reglamentuojančias priverstinį skolos išieškojimą.

Išaiškintina, kad hipoteka yra aksesorinė (papildoma) prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas yra pagrįstas hipotekos paskirtimi ir tikslais, o būtent – siekiu apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą ir atlikti hipotetines procedūras. Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų, jog priverstinis skolos išieškojimas yra sustabdytas ar skolininkai yra padengę susidariusį įsiskolinimą kreditoriui, laikytina, jog teismo nutartis buvo priimta laikantis procesinės teisės normų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino skolos, palūkanų ir delspinigių dydžio, laikytini nepagrįstais.

Skolininkų argumentas, kad priverstinis skolos išieškojimas pradėtas nenutraukus kredito sutarties, prieštarauja byloje esantiems duomenims, t. y. 2009-05-14 raštu kreditorius įspėjo skolininkus dėl sudarytos kredito sutarties nutraukimo (b. l. 28–29).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-08 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasRimvida Zubernienė