- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-208-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00587-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- Estijos įmonei OU SAGA
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3162-912/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“ ieškinį atsakovei Estijos įmonei OU SAGA dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Royal Caviar“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 69 718,74 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu taip pat prašė įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, jei jų nepavyktų įteikti ieškinyje nurodytu adresu. Nurodė, kad atsakovė yra didžiausia ieškovės debitorė, o skola susidarė dar 2014 metais, kai atsakovė neatsiskaitė už parduotus maisto produktus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės BUAB „Royal Caviar“ ieškinį atsakovei Estijos įmonei OU SAGA dėl skolos priteisimo.
3. Teismas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) dėl nemokumo bylų Nr. 2015/848 (toliau – Reglamentas Nr. 2015/848) įžanginės dalies 35 punkto, 6 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar teisė arba prievolė, dėl kurios pareikštas ieškinys, nustatyta bendrosiose civilinės ir komercinės teisės normose ar specialiose bankroto proceso teisės normose, pagal kurias galima nukrypti nuo bendrųjų privatinės teisės normų taikymo.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė nors ir vadovavosi tais pačiais kasacinio teismo išaiškinimais, tačiau darė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys glaudžiai susijęs su bankroto procesu, nes ieškiniu siekiama padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus bankrutuojančios įmonės skolininkams.
5. Teismo vertinimu, nors atsakovės įsipareigojimų nevykdymas galėjo turėti įtakos juridinio asmens nemokumui, vien tik fakto, kad bankroto administratorė siekia padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus, nepakanka, kad pareikštas ieškinys būtų vertinamas kaip glaudžiai susijęs su ieškovės bankroto procesu. Šią išvadą teismas padarė, nes pareikštas ieškinys neatitinka visų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014 išvardytų glaudaus ryšio su bankroto procesu kriterijų, kurie taikomi kumuliatyviai (t. y. visi kartu).
6. Teismas nurodė, kad ieškinį pagal jo prigimtį, galėjo pareikšti ne tik bankroto administratorius, bet ir ieškovės valdymo organas dar iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškinys nėra grindžiamas specialiomis taisyklėmis, kurios įtvirtintos tik bankroto proceso teisės normose. Nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas prievolių teisės normomis, kuriose reglamentuoti pirkimo pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.305, 6.334 straipsniai ir kt.). Be to, byloje pareikšto ieškinio senaties terminas nustatomas neatsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad turi būti taikomos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės, t. y. ieškinys pareikštas pagal atsakovės buveinės vietą.
7. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys priimtas pažeidžiant tarptautinio teismingumo taisykles, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 296 straipsnio 12 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė BUAB „Royal Caviar“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti nagrinėti ieškovės pareikštą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinį byloje pareiškė bankroto administratorius po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo moki, tačiau turėjo finansinių įsipareigojimų, o iškėlus bankroto bylą, įmonės vardu pradėjo veikti bankroto administratorius. Ieškinys grindžiamas CPK ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto nuostatomis, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Reikalavimas atsakovei atsirado ir siejamas išimtinai su bankroto bylos iškėlimu, nes atsakovės veiksmai prisidėjo prie ieškovės bankroto. Priėmus ieškovei palankų sprendimą, būtų galimybė patenkinti jos kreditorių finansinius reikalavimus, kurie bankroto byloje sudaro 506 409,24 Eur sumą.
7.2. Ieškinys buvo pateiktas išimtinai siekiant apginti bankrutuojančios įmonės interesus, atgauti jai priklausančią skolą sumą bei iš šios sumos patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. skolinimus. Ieškovės reikalavimas grąžinti debitorinį įsiskolinimą pareikštas bankroto administratoriui vadovaujantis nemokumo teise bei vykdant specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą. Dėl šios priežasties jie laikytini tiesiogiai susiję su ieškovo bankroto byla.
7.3. Bankroto administratoriaus reiškiami ieškiniai, kuriais siekiama padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus, turėtų būti kvalifikuojami kaip glaudžiai susiję su bankroto procesu, todėl nagrinėjamoje byloje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nėra taikytinas. Dėl šios priežasties ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės BUAB „Royal Caviar“ ieškinys atsakovei Estijos įmonei OU SAGA dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Ieškovės BUAB „Royal Caviar“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės Estijos įmonės OU SAGA pateiktas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos .
12. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra BUAB „Royal Caviar“, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, o atsakovė – Estijos įmonė OU SAGA, kurio buveinė yra Estijoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra didžiausia jos debitorė, o skola susidarė dar 2014 metais, kai atsakovė neatsiskaitė už parduotus maisto produktus, todėl prašo priteisti iš atsakovės 69 718,74 Eur skolą.
14. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikomos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Tarybos Reglamente Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo Nr. 1215/2012. Pagal bendrąją taisyklę asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę (Reglamento Nr. 1215/2012, 4 straipsnio 1 dalis). Minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad reglamento nuostatos netaikomos bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl nemokumo bylų Nr. 2015/848, 6 straipsnyje yra nustatyta jurisdikcija tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančių ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu. Minėtame straipsnyje įtvirtinama, kad jurisdikciją nagrinėti visus tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius, pavyzdžiui, ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta nemokumo byla, teismai. Atsižvelgusi į šį reglamentavimą bei teigdama, kad reiškiamas ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad ieškovės ieškinys negali būti laikomas tiesiogiai susijusiu su bankroto byla pagal Europos Tarybos Reglamentą dėl nemokumo bylų Nr. 2015/848.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014, remiantis EB teise ir Teisingumo Teismo išaiškinimais, pateikti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs: 1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo; 2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių; 3) ar ieškinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą; 4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvai (2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimas German Graphics byloje (C-292/08); 2009 m. liepos 2 d. sprendimas SCT Industri byloje (C-111/08)).
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantė, argumentuodama savo poziciją, vadovaujasi tais pačias kasacinio teismo nutartyje nustatytais kriterijais dėl jurisdikcijos nustatymo, tačiau, kaip teisingai sprendė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepagrindė Vilniaus apygardos teismui reiškiamo ieškinio glaudaus ryšio su ieškovės bankroto procesu, nors juo ir siekiama padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus.
18. Atskirajame skunde apeliantė ir toliau laikosi pozicijos, kad pareikštas ieškinys atitinka visus nustatytus kriterijus, kad būtų nustatytas ieškinio glaudus ryšys su bankroto byla ir byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pozicija.
19. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad teismai turėtų vertinti pareikštą ieškinį pagal visus nustatytus kriterijus ir konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, tik tada, jei nustatoma atitiktis visiems kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad apeliantės ieškinys galėjo būti pareikštas tik bankroto administratoriaus, nes iš atsakovės reikalaujama skola atsirado dar iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, t. y. ieškinį dėl skolos išieškojimo galėjo teikti ir pati įmonė. Taip pat ieškinys neatitinka ir antrojo kriterijaus, nes jis nėra grindžiamas specialiomis ĮBĮ taisyklėmis, ieškiniu tik siekiama prisiteisti skolą už pateiktas prekes, taigi ieškinys yra grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymą. Kita vertus, Europos Tarybos Reglamento dėl nemokumo bylų Nr. 2015/848 įžanginės dalies 35 punkte aiškiai nustatyta, kad ieškiniai dėl prievolių vykdymo pagal iki bylos iškėlimo skolininko sudarytą sutartį nėra laikomi tiesiogiai kylančiais iš bankroto bylos. Be to, nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir trečioji nacionalinę jurisdikciją nulemianti sąlyga, t. y. ieškinio dėl skolos priteisimo senaties terminas nėra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą, o taikomas bendrasis CK įtvirtintas ieškinio senaties terminas. Taigi vien tik aplinkybės, kad ieškiniu siekiama padidinti BUAB „Royal Caviar“ aktyvus, iš kurių būtų galima patenkinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, konstatavimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog pateiktas apeliantės ieškinys yra kilęs iš bankroto ir glaudžiai susijęs su bankroto byla.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, kad reikalavimas atsakovei atsirado ir siejamas išimtinai su bankroto bylos iškėlimu, nes atsakovė savo veiksmais prisidėjo prie ieškovės bankroto. Ši aplinkybė savaime nepagrindžia, kad pateiktas ieškinys yra tiesiogiai kylantis iš bankroto bylos ir glaudžiai susijęs su ja.
21. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi ieškovė prašo iš atsakovės priteisti skolą, kuri susidarė 2014 metais, t. y. iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, šiuo atveju ieškinys negali būti laikomas glaudžiai susijusiu su bankroto byla, dėl to nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
22. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė jurisdikcijos nustatymo taisykles, todėl pagrįstai pripažino ginčą neteismingu Lietuvos Respublikos teismams, palikdamas ieškinį nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.