Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Sanventas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalies, kuria nutarta patvirtinti kreditorinius reikalavimus, civilinėje byloje Nr. B2-4373-450/2010 pagal ieškovų K. M. ir Narimanto Girčio personalinės įmonės ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bendorių statyba“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas nutartyje nurodė, jog E. M. kreditorinis reikalavimas 541 247,29 Lt sumai atitinka įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, kreditorinį reikalavimą pripažįsta administratorius, prašymas pagrįstas pridėtais rašytiniais įrodymais.

1. E. M. kreditorinis reikalavimas nuo 56 285,29 Lt iki 541 247,29 Lt yra padidintas be pagrindo ir pažeidžia kitų kreditorių interesus. Teismui nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, patvirtinantys ginčijamos beveik 500 000 Lt sumos pagrįstumą. Nutartimi buvo pažeisti CPK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai.

2. UAB „Tauneris“ pateikė prašymą išregistruoti jį iš juridinių asmenų registro. Neegzistuojančio juridinio asmens kreditoriniai reikalavimai negali būti patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio pirmosios dalies pirmojo punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.).

Apeliantas UAB „Sanventas“ skunde teigia, kad E. M. kreditorinis reikalavimas nuo 56 285,29 Lt iki 541 247,29 Lt yra padidintas be pagrindo, kad teismui nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, patvirtinantys ginčijamos beveik 500 000 Lt sumos pagrįstumą.

Iš byloje esančio ir BUAB „Bendorių statyba“ administratoriui adresuoto E. M. kreditorinio reikalavimo (civ. byla Nr. 2-171-2011, b.l. 213-214) matyti, kad E. M. 543 870,37 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą sudaro: 2 623,08 Lt suma, kaip darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka, 34 625,57 Lt - pagal 2005 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį įgyta reikalavimo teisė, 396 181,72 Lt - pagal 2009 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp jos ir A. R., įgyta reikalavimo teisė ir 110 440 Lt - pagal 2010 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp jos ir A. P. , įgyta reikalavimo teisė. Kartu pareikštu kreditoriniu reikalavimu E. M. pateikė dokumentus, kurių pagrindu ji grindžia savo teisę iš BUAB „Bendorių statyba“ reikalauti atitinkamų sumų (b.l. 215-224) - paskolos, reikalavimų perleidimo sutarčių, tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktų nuorašus. Dėl šių dokumentų turinio ginčo nekilo. Todėl teigti, kad E. M. nepagrindė savo kreditorinio reikalavimo, nėra pagrindo. Kitų argumentų ir motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl BUAB „Bendorių statyba“ bankroto byloje patvirtinto kreditorės E. M. finansinio reikalavimo nepagrįstumo ir/ar neteisėtumo, apeliantas nepateikė.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad UAB „Tauneris“ pateikė prašymą išregistruoti jį iš juridinių asmenų registro ir todėl neegzistuojančio juridinio asmens kreditoriniai reikalavimai negali būti patvirtinti.

Tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismas UAB „Tauneris“ bankroto byloje Nr. B2-432-258/2011 2010 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė pripažinti BUAB „Tauneris“ bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto, o 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimis yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs priimtas sprendimas dėl BUAB „Tauneris“ pabaigos ir kad įmonė iš tikrųjų būtų išregistruota iš juridinių asmenų registro. Kadangi BUAB „Tauneris“ nėra likviduotas ir išregistruotas juridinis asmuo, nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti jo pareikšto reikalavimo. Kitų argumentų ir motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl BUAB „Tauneris“ pagrįstumo ir teisėtumo, apeliantas nepateikė, tad nėra pagrindo naikinti teisėtą nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad kreditoriaus UAB „Sanventas“ atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl kreditorių E. M. ir UAB „Tauneris“ kreditorinių reikalavimų tvirtinimo iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti trečios eilės kreditorių E. M. ir UAB „Tauneris“ kreditoriniai reikalavimai, palikti nepakeistą.