Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 4 d. (dvi dienos).

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. K., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 20 d., apie 5.07 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., panaudodami fizinį smurtą – V. K. sudavus vieną kartą ranka M. G. į galvą, pastarajam nuo suduoto smūgio parkritus ant žemės, V. K. spirdamas ne mažiau kaip du kartus, Ž. M. spirdamas ne mažiau kaip vieną kartą gulinčiam nukentėjusiam į įvairias kūno vietas, sukėlė fizinį skausmą ir, Ž. M. pagrobus 60 Eur vertės nukentėjusiojo rankinę, kurioje buvo 20 Eur vertės piniginė, 100 Eur grynaisiais, 6 Eur vertės kodų generatorius, 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4, pagrobė svetimą, M. G. priklausantį, 386 Eur vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti kad ir maksimaliam laikotarpiui, skiriant papildomus įpareigojimus. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistasis Ž. M. savo veiksmus vertina itin kritiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai galisi. Teigia, kad pasielgė labai neapgalvotai, gal jį paveikė pavartotas alkoholis ir emocinė būklė. Džiaugiasi, kad M. G., įvertinęs aplinkybes, priėmė jo atsiprašymą ir jam atleido, ateityje tokių neteisėtų veiksmų prižada niekada nedaryti. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta. Nuteistasis Ž. M. sutinka, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau, jo teigimu, jis jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, savo elgesį vertino kritiškai, nukentėjusiojo M. G. ne tik atsiprašė, tačiau šis jam ir atleido, visais įmanomais būdais stengiasi ir stengsis sušvelninti padarytos veikos padarinius. Pažymi, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikydamas šią nuostatą, kaip ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas turi tinkamai įvertinti aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą, šią veiką padariusį asmenį. Apelianto teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, bet nuteistasis supranta, kad teismas jam paskyrė mažesnę bausmę, nei numato sankcijos vidurkis. Tačiau teismas, įvertinęs visų aplinkybių visetą, nuteistojo Ž. M. nuomone, turėjo teisę jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, kartu paskirti ir papildomus įpareigojimus. Teismas neprivalo, o gali taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis Ž. M. tvirtina, kad jis dirba, gyvena kartu su gyvenimo drauge R. B., veda bendrą šeimos ūkį, yra vienas kitam atsakingi. Kartu su drauge laukia šeimos pagausėjimo, po kelių mėnesių turėtų gimti pirmasis vaikelis. Šeimoje jis yra vienintelis dirbantis asmuo, galintis uždirbti pajamų pragyvenimui. Nors nusikaltimo padarymui turėjo įtakos alkoholis, tačiau juo niekada nepiktnaudžiavo, alkoholio atsisakė visiškai, nes suprato, kad alkoholis neigiamai veikia jo gyvenimą. Be to, prieš jį priešiškai nebuvo ir nėra nusiteikęs nukentėjusysis M. G., jis nelinkėjo ir teismo neprašė, kad būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas į tai turėjo atsižvelgti. Nuteistojo Ž. M. nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė galėtų būti pakeista, t. y. pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymą atidedant nors ir maksimaliam laikotarpiui. Tada paskirta bausmė atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus, būtų pasiekti ir įgyvendinti bausmės principai.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde, nuteistojo Ž. M. nuomone, teismas, įvertinęs visų aplinkybių visetą, galėjo jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kartu paskirti papildomus įpareigojimus.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo Ž. M. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso normas bei paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir teisingai nustatė jos dydį. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. M. paskirtosios bausmės rūšies ir dydžio neginčija, supranta, kad teismas jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistasis Ž. M., būdamas dar jauno amžiaus, teistas jau tris kartus, iš jų du kartus už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir vieną kartą už nusikaltimą viešajai tvarkai, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau ketvirtą kartą, šiuo atveju už padarytą tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymo saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę, kurią padarė esant neišnykusiam teistumui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupe, šios aplinkybės parodo jo didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei, jos pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu Ž. M. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, paskirtosios bausmės vykdymas buvo atidėtas. Teismas, atidėdamas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, parodė nuteistajam pasitikėjimą juo, suteikė galimybę pasitaisyti, todėl akivaizdu, kad Ž. M. turėjo visas galimybes kritiškai įvertinti savo elgesį, padaryti išvadas ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Tačiau nepraėjus nė mėnesiui laiko po nuosprendžio priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu. Be to, nepraėjus nė septyniems mėnesiams po minėtų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. ir Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiais, Ž. M. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jis padarė iš karto po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. praėjus septyniolikai dienų.

Nustatytos ir aptartos aplinkybės aiškiai parodo, kad nuteistasis Ž. M. savo elgesio kritiškai nevertina, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė visiškai, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis Ž. M. turi norą ir gali pasitaisyti, kad nebedarys naujų nusikalstamų veikų bei gyvens visuomenei priimtiną gyvenimą. Akcentuotina, kad kolegija neigiamai vertina tokį nuteistojo Ž. M. elgesį ir jo požiūrį į gyvenimą, kai jam jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas juo, be to, jis turėjo galimybę pasitaisyti ir grįžęs iš įkalinimo įstaigos, tačiau nuteistasis Ž. M. jokių pastangų tam, kad pasitaisytų nedėjo, priešingai, kaip jau buvo minėta, jis iš karto padarė naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Atsižvelgęs į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. nuteistajam Ž. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus jam atitinkamus įpareigojimus (BK 75 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.