Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. G. sužalojo žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

E. G. 2009-12-11 apie 13 val. (duomenys neskelbtini), namo antros laiptinės pirmame aukšte, sudavė nukentėjusiajam S. D. ranka į veido sritį, nuo kurio S. D. nukritus ant laiptų, spyrė koja į įvairias kūno vietas, tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, tuo padarydamas S. D. sužalojimus – dešinio raktikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešiniame petyje, dėl ko nukentėjusiajam S. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis E. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-12-11 būdamas išgėręs, laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), sutiko nukentėjusįjį gyvenantį (duomenys neskelbtini) bute. Nukentėjęs vedėsi šunį, kuris pradėjo ant jo pulti, nors buvo pririštas ant pavadžio. Jis įspyrė su koja šuniui, nukentėjęs jį pastūmė, tada jis sudavė nukentėjusiajam ir jis nugriuvo. Nukentėjęs kažką sakė, bet jis nesuprato. Nukentėjęs susižaloti galėjo krisdamas. Dėl įvykio gailisi. Girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1000 Lt turtinės ir 2000 litų neturtinės žalos, taip pat civilinį ieškinį Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusysis S. D. teisme parodė, kad 2009-12-11 apie 13 val. grįžo iš lauko pavedžiojęs šuniuką ir laiptinėje, pirmo aukšto aikštelėje, sutiko girtą kaltinamąjį. Kaltinamasis ranka smūgiavo jam į kairę veido pusę. Po smūgio jis nukrito laiptų aikštelėje, o galva trenkėsi į statų nišos kraštą, kurioje anksčiau buvo radiatorius. Nugriuvęs ant dešinio šono, pajuto kaltinamojo spyrį koją į petį ir prarado sąmonę. Atsipeikėjęs jis užropojo pas kaimynę A. J.. Šuniukas liko laiptinėje. Po to jis išsikvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Jam lūžo dešinys raktikaulis. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 5000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau sutinka, kad jam būtų atlygintas 1000 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir 2000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, nes jo nuomone tiek vertos jo kančios. Vaistus geria tris kartus per dieną. Mano, kad tiek verti patirti sužalojimai ir skausmas. Be to, po šio konflikto jo žmona, kuri anksčiau dirbo su verslo liudijimu, nedirba. Jis atleido kaltinamajam.

Liudytoja A. J. teisme parodė, kad 2009-12-11 pas ją į namus atėjo kaimynas S. D.. Matėsi, kad jo veidas buvo šiek tiek kruvinas, skundėsi, kad jam skauda ranką. Jis sakė, kad jį sumušė kaltinamasis. Jis paprašė, kad ji nueitų ir parvestų jo šuniuką, bei paimtų kepurę. Ji nulipo laiptais žemyn į pirmą aukštą ir ten rado nukentėjusiojo šunį, kurį parsivedė į namus, taip pat parnešė rastą kepurę ir atidavė nukentėjusiajam, kuris nuėjo į namus.

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti Tilžės g. 44, Šiauliuose namo antros laiptinės pirmo aukšto aikštelė (b.l. 4-6).

Specialisto išvada Nr. G 1763/09(04), kurioje nurodyta, kad S. D. padaryti sužalojimai: dešinio raktikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosrūvos kairės akies vokuose ir dešiniame petyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą ir dešinį petį. S. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 15).

E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame fiksuota, kaip parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo parodymus susiedamas juos su aplinkybės vietoje (b.l. 43-46).

Akistatos protokolu, kuriame fiksuota, jog suvedus į akistatą E. G. ir nukentėjusįjį S. D., kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (b.l. 54, 55).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo E. G. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino dalinai, jo parodymus, kad koja nespyrė nukentėjusiajam, teismas atmeta kaip jo gynybinę versiją ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo S. D., liudytojos A. J. parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Šie asmenys patvirtino, jog kaltinamasis ranka smūgiavo nukentėjusiajam į kairę veido pusę. Po smūgio nukentėjęs nukrito laiptų aikštelėje, o galva trenkėsi į statų nišos kraštą. Nugriuvęs ant dešinio šono, pajuto kaltinamojo spyrį koja į petį ir prarado sąmonę.

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo E. G. parodymai, kad jis pripažino dalį kaltės, kad smūgiavo nukentėjusiajam, kuris nukrito, nukentėjusiojo S. D., liudytojos A. J. parodymai, apžiūros protokolas, iš kurio matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės pirmo aukšto aikštelė (b.l. 4-6), specialisto išvada Nr. G 1763/09(04), kurioje nurodyta, kad S. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 15), E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame fiksuota, kaip parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo parodymus susiedamas juos su aplinkybės vietoje (b.l. 43-46), akistatos protokolas, kuriame fiksuota, jog suvedus į akistatą E. G. ir nukentėjusįjį S. D., kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (b.l. 54, 55) ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis E. G. tyčiniais veiksmais sužalojo žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio pirmoje dalyje, nusikaltimas įrodytas.

Skiriant bausmę E. G. atsižvelgiama į tai, kad būdamas neteistas (b.l. 59), padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 67), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nedirbantis (b.l. 69), todėl jam netikslinga skirti arešto ar laisvės atėmimo, o skirtinas laisvės apribojimas, tačiau žemiau vidurkio numatyto įstatyme ir skirtini įpareigojimai.

E. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Nukentėjusiojo S. D. teismo posėdžio metu patikslintas civilinis ieškinys dėl 1000 Lt turtinės žalos tenkintinas ir iš kaltinamojo E. G. priteistina atlyginti 1000 litų žala nukentėjusiajam S. D.. Turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais.

Kaltinamasis E. G. neteisėtais veiksmais pakenkė S. D. ir neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą ir kitus nepatogumus. Nukentėjęs S. D. dėl prieš jį įvykdytą nusikaltimą iškentėjo fizinį skausmą, be to išgyveno nepatogumus, jam padaryta psichologinė trauma, tai yra negalėjo tenkinti savo poreikių, negalėjo vykdyti veiklos, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, tuo pačiu įrodyta ir neturtinė žala. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjęs S. D. teismo posėdžio metu patikslinęs nurodė 2000 Lt atlygintiną neturtinės žalos dydį. Įvertinus išdėstytą, iš kaltinamojo E. G. neturtinė žala nukentėjusiajam S. D. priteistina pilnai.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. G. priteistina atlyginti 968,79 Lt (b.l.25-31) Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 6 d. 1p., 2p., 5p. skirti įpareigojimus – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, atlyginti turtinę žalą iki 2010 m. gruodžio 31 d., neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista.

Priteisti iš E. G. atlyginti 1000 litų civilinį ieškinį turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam S. D..

Priteisti iš E. G. atlyginti 968,79 Lt civilinį ieškinį Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.