Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-08-24 · Civilinė byla Nr. e2-17037-475/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-24
Bylos Nr.
e2-17037-475/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12390-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos
Atsakovas
R. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17037-475/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12390-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui R. Š. dėl smurtiniu nusikaltinimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo priteisti iš atsakovo R. Š. 1 871,39 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2012 m. gruodžio 3 d. buvo gautas I. J. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, atsiradusią dėl svetimo turto pagrobimo naudojant fizinį smurtą. Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad Kauno miesto apylinkė teismas 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nustatė, jog R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.) 7R-108 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2013 m. kovo 6 d. I. J. išmokėjo 1 871,39 Eur. Atsižvelgiant į tai, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti 1 871,39 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. birželio 22 d., vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi (b. l. 8), per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, todėl, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d.), priimant sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – I. J. prašymo ir jo priedų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 3 d. sprendimo, vietinio mokėjimo nurodymo – vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas visiškai apmokėtas, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo, yra vadinama deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu yra konstatuota, kad atsakovas atliko kaltus neteisėtus veiksmus – padarė nusikaltimus, dėl kurių, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado žala. Ieškovė atlygino nukentėjusiajai žalą jos pačios 2012 m. gruodžio 3 d. pateikto prašymo pagrindu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu įgijo regreso teisę į atsakovą, kadangi visos deliktinės atsakomybės sąlygos yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 1 871,39 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 42,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į. k. 188604955, buveinės adresas Vilniuje, Gedimino pr. 30, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, naudai 1 871,39 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 39 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė