Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. J. V. palikimą iš karto po jos mirties pradėjo valdyti kaip savo nuosavybę jos sutuoktinis J. V., palikimą priimdamas ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu. Pareiškėjos tėvas mirus sutuoktinei liko gyventi jam priklausančioje sodyboje, kurioje nuo pat santuokos įregistravimo gyveno su savo sutuoktine, todėl jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. Sutuoktinei mirus, pareiškėjos tėvas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą jis pradėjo valdyti kaip savo, t.y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą santuokos metu įgytą žemės sklypą, taip pat visus bendrai su sutuoktine įsigytus kilnojamuosius daiktus, pradėjo valdyti kaip savo. Kadangi abu buvo sulaukę senatvės pensijos, buvo atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo. Gyvenamasis namas, kuriame gyveno J. V. su savo sutuoktiniu J. V., kūrenamas kietu kuru, kurį jis sandėliuodavo ūkiniame pastate. Malkų pasiruošdavo bendrai su sutuoktine įsigytame miške, malkaudamas išvalydavo mišką nuo sausuolių, išvartų, menkaverčių medžių bei krūmų. Mokėjo už suvartotą elektros energiją bei šiukšlių išvežimą. Žemės sklype prie namų pareiškėjos tėvas ir po sutuoktinės mirties augino daržoves, pasisodindavo bulvių, prižiūrėjo kartu su sutuoktine pasisodintus vaismedžius, susirinkdavo derlių, jį sandėliuodavo, spausdavo sultis. Nustatytu laiku pareiškėjos tėvas nesikreipė į notarą dėl savo sutuoktinės palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinęs, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės J. V. palikimą, kadangi iš karto po jos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą. Tam, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą jos tėvui J. V. mirties dieną jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

7. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

8. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

9. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

10. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

11. Po pareiškėjos motinos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina J. V(duomenys neskelbtini)21 d., o pareiškėjos tėvas J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra vienintelis J. V. ir J. V. vaikas. Po J. V. mirties jai dalinės nuosavybės teise priklausė ½ dalis 2.200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 3-jame notarų biure būtų įregistruoti palikimo priėmimo faktai. Pareiškėja nurodė, kad po jos motinos mirties jos tėvas pradėjo rūpintis motinos likusiu turtu kaip savu: liko gyventi jam priklausančioje sodyboje, kurioje nuo pat santuokos įregistravimo gyveno su savo sutuoktine; jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan; sutuoktinei mirus, pareiškėjos tėvas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą; mokėjo už suvartotą elektros energiją bei šiukšlių išvežimą; žemės sklype prie namų ir po sutuoktinės mirties augino daržoves, pasisodindavo bulvių, prižiūrėjo kartu su sutuoktine pasisodintus vaismedžius, susirinkdavo derlių, jį sandėliuodavo, spausdavo sultis. Visos šios nurodytos aplinkybės ir aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai rodo, kad pareiškėjos tėvas J. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės J. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

12. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėjos tėvas J. V. priėmė palikimą po J. V. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareikšta, suinteresuoti asmenys pareiškimo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą palikėja savo mirties dieną neturėjo.

13. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą apie jos motinos J. V. palikimo priėmimą faktiniu valdymu patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti savo tėvo J. V. palikimą pilna apimtimi. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.