Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo N. J. (N. J.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties, kuria nutarta atmesti N. J. skundą dėl 2010 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nikolajus J. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu N. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, konstatavus, jog atnaujinti bylą nėra pagrindo. N. J. šį nutarimą apskundė, prašydamas jį panaikinti, suteikiant N. J. galimybę įrodyti, kad pastarasis yra nekaltas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo N. J. skundas buvo atmestas, nurodant jog nuteistasis skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje ar nebuvo ištirtos nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl nėra ir nei vieno pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis būtų galima pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistojo N. J. skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. J. skundas atmetamas.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nei prašyme atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nei skunduose dėl generalinio prokuroro ir teismo priimtų sprendimų N. J. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams ar pareigūnams, nurodytiems BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Todėl bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais negalimas.

Nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą ir remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Savo skundą N. J. iš dalies grindžia pateikiamu ekspertų D. Vitkaus, J. Rybalko, liudytojo Ž. Z., nuteistojo A. L. parodymų vertinimu. Nuteistasis skunde analizuoja tik tas aplinkybes, kurios nagrinėjant bylą teismuose buvo žinomos ir yra aptartos teismų sprendimuose. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas ištyrė ir patikrino visas esmines šioje byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis jomis bei nepažeisdamas įstatymo reikalavimų pripažino nuteistąjį kaltu. Nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, N. J. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų bei veikų kvalifikavimo klausimai, buvo patikrinti ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimus paliko nepakeistus. Bylą nagrinėję teismai, paminėtų ekspertų, liudytojų ir nuteistojo A. L. parodymais nesuabejojo ir nepripažino jų melagingais. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymų vertinimas priimant nuosprendį ar nutartį yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Nėra jokio pagrindo teigti, kad bylos teisminis nagrinėjimas teismuose atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o įrodymai įvertinti vien kaltinimo aspektu. Todėl, nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio nurodytų asmenų parodymų melagingumą, vien tik nuteistojo N. J. deklaratyvūs teiginiai apie aukščiau minėtų asmenų parodymus, bei jų interpretavimas sau palankia linkme neleidžia daryti išvados, jog yra pagrindas pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Todėl šioje nutartyje plačiau nepasisakoma dėl N. J. skundo argumentų, kuriais ginčijama viena ar kita nuteistojo minimų asmenų parodymuose nurodyta aplinkybė.

Taigi, nagrinėjant N. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Jokių naujų aplinkybių nuteistasis N. J. nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiems teismams, nepateikė. Nenustačius bylai atnaujinti pagrindų, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi pagrįstai nutarė atmesti N. J. skundą dėl 2010 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nuta r i a:

nuteistojo N. J. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.