Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui R. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), susipažinusi su šalių pateikta 2019 m. spalio 14 d. taikos sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo padaryta pertrauka suteikiant šalims galimybę užbaigti bylą taikos sutartimi. Po pertraukos šalys pateikė teismui taikos sutartį, kuria taikiai išsprendė ginčą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), papildomai sutarė, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su vaikų motina ieškove Ž. J..

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pasirašyta taikos sutartis atitinka jos valią, sumažino ieškiniu reikalauto išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 180 Eur kiekvienam vaikui, papildomai su atsakovu sutarė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos su vaikais tarp šalių ginčų nekyla. Prašo taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutarties sudarymo sąlygos ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės jai yra žinomos.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pasirašyta taikos sutartis atitinka jo valią, sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 180 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ir kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Supranta, kad jam nevykdant taikos sutarties, ieškovė turės teisę kreiptis dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Prašo taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutarties sudarymo sąlygos ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės jam yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis).

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis.

Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė ne tik dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėtina, kad šeimos kategorijos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, ir civilinė byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažintinas negaliojančiu 2012 m. liepos 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-877-645/2012 iš R. G. jo nepilnamečiam vaikui G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų 00 ct) nuo 2012 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės ir 2012 m. liepos 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-888-645/2012 iš R. G. jo nepilnamečiam vaikui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų 00 ct) nuo 2012 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės.

Taikos sutartimi šalys nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad jos atlyginamos įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia savo iniciatyva (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2019 m. gegužės 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-1257-8387, teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. G. ir A. G. dydžio pakeitimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 50 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. G. nepateikė teismui duomenų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje teismas nesprendžia.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas R. G. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl žyminio mokesčio ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 25 procentai už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio valstybei priteistina iš atsakovo R. G..

CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 87,68 procentų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 149,50 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, proporcingai patenkintai ieškinio pirminių reikalavimų daliai iš abiejų šalių valstybei priteistina po 65,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas patyrė 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Išaiškintina šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 140, 290–292, 293, 294, 295 straipsniais,

nutarė:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės Ž. J. ir atsakovo R. G. 2019 m. spalio 14 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-8004-1079/2019 nusprendė ginčą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) baigti taikiai ir susitarė:

„Mes, ieškovė Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sutarėme Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-8004-1079/2019 dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo baigti taikos sutartimi, kuria:

1. Šalys susitaria, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą yra pagrindas pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. teismo įsakymą civilinėje byloje N. L2-877-645/2012, kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovo R. G. išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), o taip pat pakeisti tos pačios dienos, to paties teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-888-645/2012, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir padidinti minėtais teismo įsakymais nustatytus išlaikymo dydžius iki 180 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 3 d. iki kiekvienas vaikų sulauks pilnametystės.

2. Šalys, atsižvelgdamos į vaikų interesus gyventi įprastinėje gyvenamojoje vietoje, susitaria, kad jų vaikų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

3. Ieškovė Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra skiriama išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Vaikui skiriamas išlaikymas pervedamas į vaiko motinos sąskaitą banke.

4. Sutarties šalims žinoma, jog jos nebegalės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu teisiniu pagrindu, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

5. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos įstatymo numatyta tvarka.“

Civilinę bylą Nr. 2-8004-1079/2019 nutraukti.

Išaiškinti šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-877-645/2012 iš R. G. jo nepilnamečiam vaikui G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų 00 ct) nuo 2012 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės ir 2012 m. liepos 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-888-645/2012 iš R. G. jo nepilnamečiam vaikui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų 00 ct) nuo 2012 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie mokami, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš ieškovės Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 65,54 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 54 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 65,54 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 54 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.