- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 2-540-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00998-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- J. P., „BTA Insurance Company“ SE
- Advokatai
- Vilius Putkis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams J. P. įmonei „Apgamas“, J. P. ir „BTA Insurance Company“ SE dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. P. įmonės „Apgamas“, J. P. ir „BTA Insurance Company“ SE 7 588,34 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodė, kad 2011-02-14 apsilankymo navikinių ligų profilaktikos centre „Apgamas“ metu gydytojas J. P. lazeriu jai pašalino apie 40 pigmentinių dėmelių bei du apgamus, atlikus nuskausminimą. Gydytojas taip pat patarė naikinti dar du apgamus, esančius dešinės rankos žaste bei kairės rankos dilbyje. Esą gydytojas ieškovę patikino, kad šie apgamai yra piktybiniai arba dėl menkiausio šalutinio poveikio tokiais gali tapti. 2011-04-06 gydytojas J. P. lazeriu ieškovei panaikino dar apie 30 pigmentinių dėmelių, ieškovė po procedūros pasirašė registracijos knygoje. 2011-04-21 ieškovei tuo pačiu būdu buvo pašalintos dar 16 pigmentinių dėmelių, gydytojas nurodė, kad reikia šalinti aptartus apgamus. Ieškovė pripažįsta, kad ji nusprendė paklausyti gydytojo J. P. ir pašalinti minėtus apgamus, tačiau teigia, jog 2011-04-27 atvyko pas gydytoją juos šalinti lazeriu. Ieškovės teigimu, nors ji nebuvo davusi sutikimo, gydytojas J. P. apgamus panaikino žiedinės krioekscizijos būdu, o ne lazeriu, kaip ji tikėjosi. Po atliktos apgamų pašalinimo procedūros ieškovė pasirašė registracijos knygoje ir išvyko gydytis ambulatoriškai. K. G., jausdama nejautrumą rankose, jusdama didžiulį diskomfortą ir skausmą, 2011-04-30 nuvyko pas šeimos gydytoją, kuris nustatė, kad K. G. yra nedarbinga, paskyrė medikamentų skausmui malšinti bei žaizdoms gydyti. Šeimos gydytojos siuntimu, K. G. 2011-05-06 nuvykus pas neurologą, jai buvo nustatytas rankos tirpimas. K. G. rankos žaizdų būklė, atitinkamų rankos vietų nejautrumas aprašytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje. Padarytų pažeidimų pobūdis aprašytas ir VšĮ „Kauno klinikos" medicininiuose dokumentuose. 2011-09-09 K. G. buvo paskirta randų korekcijos plastinė operacija. Nepaisant atliktos operacijos, randai rankose išliko iki šių dienų, o nejautrumas rankose neišnyko. 2011-10-05 neurologas nustatė 10x3 cm nejautros zoną rankoje. 2012-04-23 konsultacijos metu neurologas taip pat nurodė, kad nejautrumas rankoje išliks visam laikui. Ieškovės vertinimu, gydytojas J. P. medicinines paslaugas jai suteikė netinkamai, neteisėtai bei nekokybiškai, gydytojas J. P. nebuvo tiek atidus, rūpestingas ir profesionalus, kiek to reikalauja jo pasirinkta specialybė ir atliekamas darbas. Ieškovė teigia, kad J. P. įmonės „Apgamas“ atliktas formalus įrašas po operacijos registracijos žurnale nėra tinkamas paciento informavimas prieš atliekant intervencinę procedūrą. Esą tuo atveju, jeigu ieškovė būtų žinojusi visą informaciją apie galimus operacijos padarinius, ji nebūtų sutikusi operuoti nurodytų apgamų. Po apgamų pašalinimo, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad jie nėra piktybiniai, todėl ieškovė teigia, kad, žinodama tokias aplinkybes, nebūtų sutikusi apgamų šalinti. Esą gydytojas operaciją atliko žiedinės krioekscizijos būdu, kuris yra neregistruotas, nežinomas ir neįteisintas. Ieškovė taip pat nurodė, kad operacijos metu jai nebuvo suteiktos nuskausminamosios priemonės, todėl procedūra tiek fiziškai, tiek psichologiškai buvo sunkiai pakeliama. Po operacijos gydytojas žaizdas apibėrė „pataisų sporomis“, o pacientei apsilankius pas gydytoją po kurio laiko buvo nurodyta žaizdas tepti vazelinu. Ieškovė turtinę žalą grindžia išlaidomis už pirktus vaistus, kitus medikamentus, paslaugas bei kelionės pas gydytojus bendrai 3 158,34 Lt sumai, numatomomis 4 430 Lt išlaidomis žaizdų plastinei rekonstrukcijai, randų šlifavimui ir kitoms procedūroms, įskaitant keliones, viso 7 588,34 Lt (t. 1, b. l. 1-14).
2012-11-20 pareiškimu ieškovė padidino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo – prašė priteisti iš atsakovų 18 285,02 turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad už papildomai pirktus vaistus, medikamentus, atliktas procedūras, tyrimus ir keliones patyrė papildomai 2 908,68 Lt išlaidų, o už numatomas riebalų persodinimo operacijas, tyrimus, randų naikinimą ir su tuo susijusias keliones reikės 12 218 Lt (t. 1, b. l. 223-225). 2015-09-11 pareiškimu ieškovė pareiškė reikalavimą papildomai iš atsakovų priteisti 20 852,64 EUR sumą turtinės žalos atlyginimui (t. 2, b. l. 137-138). Nurodė, kad tokio dydžio pinigų suma ieškovei bus reikalinga ateityje iki 79 metų amžiaus, kiekvienais metais atliekamai hialurono rūgšties užpildo procedūrai finansuoti (48x434,43 EUR).
Atsiliepimas
Atsakovai J. P. įmonė „Apgamas“ ir J. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad 2011-02-04 K. G. apsilankymo navikinių ligų profilaktikos centre „Apgamas" metu gydytojas J. P. nustatė dviejų piktybėjančių apgamų, esančių ieškovės dešinės rankos žaste bei kairės rankos dilbyje, buvimo faktą. Ieškovė buvo informuota apie pastebėtus pakitusius apgamus bei perspėta apie galimas pasekmes. 2011-04-06, ruošiantis būsimam piktybėjančių apgamų panaikinimui, ieškovei buvo nurodyta gerti „Žiemės arbatą", kuri trumpam laikui nuslopina piktybėjančių apgamų aktyvumą. 2011-04-21 minėti apgamai dar kartą buvo apžiūrėti ir 2011-04-27 ieškovė atvyko į navikinių ligų profilaktikos centrą „Apgamas", norėdama juos panaikinti. Tą pačią dieną jie buvo pašalinti. Pašalintus apgamus papildomai ištyrus, jie pasirodė tikrai esantys iš tų, kurie dažniausiai piktybėja. Gydytojo J. P. diagnozės teisingumą patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų odos ir venerinių ligų klinikos specialistai. Atsakovų teigimu, piktybėjantys apgamai šalinami trimis būdais: lazeriu, chirurginiu būdu (naudojant skalpelį) ir krioekscizijos būdu (naudojant šalčio žiedą). Kiekvienas šalinimo būdas turi atitikti visus onkologijos reikalavimus - tai radikalumas, bei kad operacijos metu neišsėti ląstelių. Pats radikaliausias šalinimo būdas kaip tik yra tada, kada naudojama šaltis - prieš šalinimą užšaldoma, kad pakitę ląstelės nejudėtų operacijos metu. Todėl šių apgamų šalinimui beveik netinka lazerinis būdas, nes apgamą šalinant lazeriu nėra užtikrinama visų jo ląstelių pašalinimo galimybė ir net po tokios operacijos melanoma vis tiek gali išsivystyti. Lietuvoje tokiais atvejais dažniausiai naudojamas chirurginis metodas, kuris (pjaunama labai plačiai ir giliai) palieka sunkiai gyjančias žaizdas ir labai gilius randus, tačiau vis tiek palieka melanomos išvešėjimo tikimybę.
Žiedinės krioekscizijos metodas yra išrastas ir užpatentuotas gydytojo J. P.. Jo esmė staigus tam tikros kūno vietos poveikis šalčiu naudojant specialius kriozondus. Šaltis ne tik fiksuoja operacijos metu visas pakitusio apgamo ląsteles, bet ir sutraukia aplinkui poveikio vietą esančias „užkrėstas" ląsteles ir taip nepalieka net menkiausios tikimybės atsirasti melanomai. Po poveikio atsiradusi žaizda, priešingai nei chirurginio metodo taikymo metu, yra palyginus maža ir paliekama neužsiūta, nes taip lengviau išsivalo ir žymiai lengviau bei paprasčiau užgyja. Šis metodas ne tik, kad nepalieka tikimybės atsirasti melanomai, bet po jo taikymo susidaro žymiai mažesni randai nei chirurginio metodo (chirurginės operacijos) taikymo atveju. Todėl, atsakovų teigimu, gydytojas J. P. dėka savo žinių ir medicininio profesionalumo pritaikė ieškovei gydymo metodą, kuris nepaliko net mažiausio pavojaus atsirasti pas K. G. melanomai ir suteikė jai žymiai mažesnį skausmą bei po jo atsirado mažesni randai nei įprastai Lietuvoje naudojamo chirurginio metodo atveju. Atsakovai, nesutikdami, kad krioekscizijos metodas nėra legalus, nurodė, jog šis metodas yra išrastas paties gydytojo J. P.. Pirmą kartą kaip žiedinės- periferinės krioterapijos būdas jis J. P. buvo užpatentuotas dar 1983-02-28. Lietuvoje J. P. išduotas odos darinių (navikų) krioekscizijos patentas (patento numeris 5738). Šis išradimas yra labai vertinamas užsienio šalyse, jis pasaulinėje konferencijoje Vienoje pelnė aukso medalį, šitas metodas nėra eksperimentinis ir Lietuvoje įteisintas. Esą ieškovė buvo išsamiai informuota tiek apie būtinumą šalinti piktybėjančius apgamus, tiek apie šalinimo metodą bei jo pasekmes. Tai įrodo šios aplinkybės: 1. ieškovė pasirašė registracijos žurnale grafoje, kurioje nurodyta : „Su informacija apie riziką dėl paslaugos suteikimo, galimomis komplikacijomis, tolimesnės priežiūros sąlygomis susipažinusio paslaugos gavėjo vardas, pavardė, amžius, parašas". 2. Navikinių ligų profilaktikos centre „Apgamas", kabinete, kuriame šalinami apgamai ant sienų iškabinta vaizdinė medžiaga (pridedamos nuotraukos), kurioje aiškiai vizualiai nurodyta taikomo krioekscizijos metodo taikymo procedūra ir po jo atsirandančios pasekmės. Ieškovė šią vaizdinę medžiagą (plakatus) matė ir su ja buvo supažindinta. Ieškovė sutiko su jai daromomis procedūromis ir nejautė „nepakeliamo" skausmo, nes abu piktybėjantys apgamai buvo šalinami iš eilės (vienas po kito). Jei Ieškovė būtų jautusi „nepakeliamą skausmą", ji būtų nutraukusi procedūras ir atsisakiusi antro piktybinio apgamo šalinimo.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, priėmusią 2012-03-29 sprendimą, sudarė asmenys, kurie nėra odos ligų specialistai. Jie naudojo aiškiai tikrovės neatitinkančia informacija apie tai, kad krioekscizijos būdas Lietuvoje nėra įteisintas, neatsižvelgus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų odos ir venerinių ligų klinikos išvadas, nedalyvaujant pačiam J. P. ir neišklausius jo paaiškinimų. Atsakovai vertina, kad gydytojas J. P., konsultuodamas ir atlikdamas procedūras, ieškovei buvo maksimaliai atidus, profesionalus, parinko jai geriausią ir menkiausias neigiamas pasekmes sukeliantį piktybėjančių apgamų šalinimo būdą, ją tinkamai apie procedūrą bei galimas pasekmes informavo ir elgėsi teisėtai bei padėjo išvengti Ieškovei galimos labai didelės žalos organizmui (t. 1, b. l. 149-152).
Atsiliepime į ieškovės pareiškimą, kuriuo buvo padidintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovai nurodė, kad ieškovė reikalauja ne realiai patirtos ir esančios žalos, o menamos, ateityje galbūt atsirasiančios, žalos atlyginimo. Vertina, kad negalima priteisti žalos atlyginimo, kai kalbama apie tikėtiną ir ateities žalos atsiradimą, kuris iš principo negali būti nei tiksliai nustatomas, nei įrodomas (t. 3, b. l. 1-2).
Atsiliepime į vėliausiai teismui pateiktą ieškovės pareiškimą dėl reikalaujamos priteisti turtinės žalos atlyginimo padidinimo atsakovai nurodė, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir ėmėsi visų būtinų priemonių tam, kad būtų užkirstas vėžio atsiradimas K. G., o papildomai reikalaujama atlyginti žala yra menama ir galbūt atsirasianti kažkada ateityje, o ne realiai patirta. Todėl prašė patikslintą ieškinį atmesti (t. 3, b. l. 31-32).
Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų netinkamų atliktų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Tačiau ieškovė ieškinyje nepateikia visiškai jokių įrodymų dėl civilinės atsakomybės elementų buvimo fakto, nepateikia jokių įrodymų. Esą ieškovės teiginys, jog nebuvo jos sutikimo atlikti apgamų šalinimo procedūros bei ji nebuvo supažindinta su procedūra, yra nepagrįsti ir paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė, būdama veiksnus asmuo, savo parašu patvirtino, jog „Su informacija apie riziką dėl paslaugos suteikimo, galimomis komplikacijomis, tolimesnės priežiūros sąlygomis" buvo supažindinta. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos nesilaikymas yra viso labo tik dokumentinio pobūdžio galimas pažeidimas, kuris jokiu būdu nereiškia gydytojo neteisėtų veiksmų, kuriems esant ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovas visus kitus ieškovės argumentus dėl nesupažindinimo vertina tik kaip samprotavimus, kurie nėra grindžiami jokiais įrodymais. Atsakovas, pasisakydamas dėl taikyto metodo, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, sveikatos priežiūros specialistai gali panaudoti naujus, moksliškai pagrįstus, bet dar nustatyta tvarka neįregistruotus vaistus, neaprobuotus profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodus, medicinos aparatūrą ir instrumentus tik stengdamiesi pacientą išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę. Pažymėjo, kad žiedinės krioterapijos metodas Lietuvoje yra užpatentuotas, už šio metodo išradimą atsakovas J. P. pasauliniame kriochirurgų kongrese yra pelnęs aukso medalį. Kaip minėjome aukščiau, chirurginiam gydymui ieškovė davė sutikimą, todėl visi J. P. veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Ieškovei buvo atlikti visi reikiami tyrimai. Šią aplinkybę konstatavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos net 11 gydytojų komisija, nustačiusi, kad nei diagnostikos, nei gydymo klaidų padaryta nebuvo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei J. P. nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, remiantis vienintele aplinkybe - doc. dr. M. B. atsakymu Komisijai, kuriame buvo nurodyta, jog Lietuvoje nėra įteisintas žiedinės krioekscizijos gydymo metodas. Tačiau šis metodas yra užpatentuotas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pagrindu jį taikyti galima. Jokių kitų J. P. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei būtų padaryta žala - nėra nustatyta.
Pažymėjo, jog ieškovės nurodoma turtinė žala yra vertintina, kaip išlaidos pooperaciniam gydytojui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, teikdama skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, nurodė, jog neturtinę žalą vertina 30 000 Lt. Ieškinyje jau formuojamas 50 000 Lt dydžio reikalavimas. Visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių neturtinė žala ieškovei padidėjo. Ieškinyje visiškai nėra argumentuota kaip ir kodėl ieškovė nustatė būtent tokį neturtinės žalos dydį (t. 2, b. l. 169-170a).
Atsiliepime į ieškovės pareiškimą, kuriuo buvo padidintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovas nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kaip vaistai yra susiję su nagrinėjama byla ir kodėl buvo būtini, jie yra išduoti Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės, tačiau iš bylos dokumentų matyti, jog ieškovė gydėsi Kaune. Ieškovė nepateikė automobilio, kuriuo vyko į reabilitacijos įstaigas, kuro sąnaudų normos paskaičiavimo, taip pat atstumo nuo ieškovės namų iki reabilitacijos įstaigos paskaičiavimo. Nėra pateiktas siuntimas reabilitacijai bei kiekvienos procedūros pagrindimas, todėl nėra aišku ar reabilitacija buvo būtina.
Visiškai neaišku kokiu tikslu ieškovė (ir ar išvis ieškovė) lankėsi pas šeimos gydytoją. Nėra paskyrimo atlikti tyrimo bei tyrimo rezultato (įrodymo, kad pateiktas čekis yra būtent už nurodomus tyrimus). Nėra automobilio kuro sąnaudų normos paskaičiavimo, taip pat atstumo nuo ieškovės namų iki "Grožio chirurgijos" klinikos bei pas šeimos gydytoją paskaičiavimo. Nėra paskyrimo atlikti tyrimo bei tyrimo rezultato (įrodymo, kad pateiktas čekis yra būtent už nurodomus tyrimus). Nėra pateikta įrodymų, jog ši operacija ieškovei buvo būtina. Nėra automobilio kuro sąnaudų normos paskaičiavimo, taip pat atstumo nuo ieškovės namų iki "Grožio chirurgijos" klinikos paskaičiavimo, taip pat įrodymų, jog ieškovės nurodoma procedūra buvo atlikta. Nėra vaistų recepto bei pagrindimo, kodėl šie vaistai buvo būtini. Nėra aišku, kodėl pateiktos nuotraukos yra byloje būtinos ir ar šios nuotraukos yra tikrai ieškovės (t. 1, b. l. 258-259).
Ieškovės ieškinys netenkinamas.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248,6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247,6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktika yra nuosekliai formuojama ta linkme, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, o pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Tokių standartų taikymą lemia ir tai, kad nuo gydytojo veiksmų kokybės priklauso kito asmens sveikata, o itin dažnai ir gyvybė. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jau pati gydytojo profesija nulemia tai, kad yra padidėjusi rizika padaryti žalą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
Ieškovė gydytojo J. P. veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad gydytojas apgamus ieškovei panaikino žiedinės krioekscizijos būdu esą be pacientės sutikimo ir be nuskausminimo, kad jai nebuvo suteikta visa informacija apie galimus operacijos padarinius, kad pašalinti apgamai nebuvo piktybiniai, o žiedinės krioekscizijos būdas yra neregistruotas, nežinomas ir neįteisintas.
Motyvuojamoji dalis
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas. Sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; 2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; 3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų apraše nustatyti bendrieji reikalavimai sutikimui, kuris išreiškiamas tam tikrais paciento veiksmais, sutikimui dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, reikalavimus pasirenkant alternatyvų diagnostikos ar gydymo metodą. Sutikimo aprašo 9.1-9.12 punktuose numatyti reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai, tačiau pačią sutikimo formą tvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas (Sutikimo aprašo 2 p.).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti, atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 4 d.). Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją.
Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad ieškovei K. G. J. P. įmonėje „Apgamas“ medicininio pobūdžio paslaugos (pigmentinių dėmių ir apgamų šalinimas) buvo teikiamos ne vieną kartą – ieškovė pati nurodo, kad atitinkamos procedūros jai buvo suteiktos 2011-02-14, 2011-04-06 bei 2011-04-21, o gydymo įstaigoje ieškovė lankėsi dar keletą kartų ir su gydytoju J. P. aptarinėjo poreikį pašalinti du apgamus, esančius dešinės rankos žaste bei kairės rankos dilbyje. Ieškovė patvirtina aplinkybę, kad po gydytojo J. P. patarimo naikinti nurodytus apgamus, kaip galinčius ateityje sukelti daug neigiamų pasekmių, bei po to sekusių kelių konsultacijų ji apsisprendė apgamus pašalinti, nes planavo nėštumą ir siekė išvengti galimo apgamų supiktybėjimo. Ieškovei K. G. J. P. įmonėje „Apgamas“ 2011-04-27 buvo atlikta dešiniojo žasto vidinio paviršiaus aktyvaus pigmentinio darinio ir kairio dilbio išorinio paviršiaus aktyvaus pigmentinio darinio žiedinė krioekscizija, dariniai išsiųsti morfologiniam tyrimui (t. 1, b. l. 94).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011-04-27 K. G. pasirašė J. P. įmonės „Apgamas“ registracijos žurnale, grafoje, kad su informacija apie riziką dėl paslaugos suteikimo, galimomis komplikacijomis, tolimesnės priežiūros sąlygomis ji yra susipažinusi (t. 1, b. l. 153). Būtent šiuo įrodymu remdamiesi atsakovai įrodinėja, kad gydymo įstaiga pacientei apgamų šalinimo operaciją atliko, esant jos sutikimui ir tinkami įvykdžius pareigą atskleisti informaciją tokiam sutikimui gauti. Be to, atsakovai į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad J. P. įmonės „Apgamas“ kabinete, kuriame šalinami apgamai, ant sienų yra iškabinta vaizdinė medžiaga apie taikomą krioterapiją, t. y. metodo aprašymas, procedūros atlikimo paaiškinimas su fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 164). Ieškovė laikosi pozicijos, kad registracijos žurnale pasirašė jau po procedūros ir kad aplinkybės dėl apgamų šalinimo būdo, pasekmių bei rizikos jai nebuvo išaiškintos. Jokio logiško paaiškinimo, kodėl ieškovė pasirašė apie susipažinimą su aptarta informacija, jeigu tokia informacija pacientei realiai nebuvo suteikta, o atlikta procedūra buvo netikėta, neplanuota ir sukėlusi ypatingą skausmą, ieškovė nepateikė. Ieškovė niekaip nepaaiškino ir savo elgesio, kodėl tuo atveju, jeigu jai apgamai žiedinės krioekscizijos būdu buvo šalinami be jos sutikimo, ji nenutraukė procedūros po pirmojo apgamo pašalinimo. Teismo neįtikino ieškovės paaiškinimas, kad taip ji pasielgė todėl, jog dėl asmeninių savybių (jautrumo) nežiūrėjo, kaip jai yra atliekama procedūra. Jeigu vertinti ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos procedūros metu patirtą labai stiprų skausmą, pašalintų apgamų lokalizaciją, skaičių ir patirtį apgamus šalinant lazeriu, nėra objektyvaus paaiškinimo, kodėl ieškovė sutiko tęsti procedūrą, jeigu jos valia buvo priešinga. Šios aplinkybės yra ypač svarbios, nes iš to, kaip yra grindžiamas vienas ar kitas reikšmingas ginčo šalies veiksmas (poelgis), galima spręsti apie šalies valios susiformavimą įtakojusias objektyvias aplinkybes. Kaip matyti iš Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. Nors J. P. įmonėje „Apgamas“ prieš procedūros atlikimą ieškovė nepasirašė sutikimo, atitinkančio Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo nuostatų, teismas, įvertinęs visumą surinktų įrodymų apie tai, kad ieškovė yra išsilavinusi, besirūpinanti savo sveikata ir estetinėmis savybėmis, turinti operacijų patirties, kad ji savo iniciatyva kreipėsi į J. P. įmonę „Apgamas“, kad jai per kelis kartus buvo pašalintas didelis skaičius pigmentinių dėmių ir keli apgamai lazeriu, o dviejų apgamų šalinimas buvo išskirtas į atskirą procedūrą, pabrėžiant tų apgamų aktyvumą ir poreikį prieš procedūrą gerti specialią arbatą, kad ji raštu patvirtino gavusi informaciją apie riziką dėl paslaugos suteikimo, galimų komplikacijų, tolimesnės priežiūros sąlygų, kad atliekamos procedūros metu ji neišreiškė jokių prieštaravimų ir jokių pretenzijų po apgamų pašalinimo, sprendžia, kad sutikimą atlikti apgamų pašalinimo procedūrą ieškovė buvo išreiškusi. Teismo vertinimu, vien reikalavimo įforminti paciento sutikimą atlikti procedūrą pagal Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtintą Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašą pažeidimas nelemia gydymo įstaigos civilinės atsakomybės taikymo, nenustačius gydytojo neteisėtų veiksmų, teikiant tiesiogines gydymo paslaugas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju, jeigu gydytojas dėjo maksimalias pastangas, teikiant medicinines paslaugas, jeigu ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.
Nors ieškovė atsakovų veiksmų neteisėtumą grindė ir aplinkybėmis, kad pašalinti apgamai buvo nepiktybiniai, t. y. teigė, kad gydytojas J. P. nustatė neteisingą diagnozę, o žiedinės krioekscizijos būdas yra nežinomas ir neįteisintas, šias aplinkybes paneigė byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ekspertų išaiškinimai.
Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojų komisija, vykdydama LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pavedimą, išanalizavo gautą K. G. medicininę dokumentaciją ir nustatė, kad pacientei buvo atlikti visi reikiami tyrimai, diagnostinių klaidų nebuvo padaryta, o žiedinė krioekscizija yra vienas galimų taikytinų gydymo metodų (t. 1, b. l. 154).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius Ekspertizės akto Nr. EDG 7(60/138)/15(01) išvadomis nustatyta, kad kriochirurgija ir krioterapija yra taikoma navikų šalinimui Europoje ir Lietuvoje (apgamas yra gerybinis navikas TLK-10 kodas D22), kad pacientei K. G. buvo nustatyta teisinga diagnozė bei pritaikytas vienas iš apgamų šalinimo metodų, kad apgamų piktybiškumą galima nustatyti tik po operacijos histologinio tyrimo metu (t. 2, b. l. 95-102).
Ekspertė L. P. teismui patvirtino, kad krioekcizijos metodas, kuomet šaltu azotu yra užšaldomi audiniai ir jie yra išpjaunami arba neišpjaunami, Lietuvoje yra aprobuotas ir pradėtas taikyti dar 1989 metais, tokiu būdu buvo gydyti tūkstančiai pacientų. Ekspertė išaiškino, kad be histologinio tyrimo nėra jokio būdo nustatyti, ar apgamas yra piktybinis, ar ne (t. 3, b. l. 89-90).
Atsakovai teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jų atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad žiedinės krioekscizijos metodas yra išrastas gydytojo J. P. 1983-02-28, Lietuvoje J. P. išduotas tūtos –skalpelio odos darinių (navikų) krioekscizijai patentas (patento numeris 5738, kad šis išradimas pasaulinėje konferencijoje Vienoje pelnė aukso medalį (t. 1, b. l. 155-158, 165-167).
Teismas vertina, kad ieškovės pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštai žiedinės krioekscizijos būdo tinkamumo ir teisėtumo nepaneigė. Pripažįstama, kad žiedinės krioekscizijos metodas yra naudojamas odos ir kitų lokalizacijų paviršių navikų gydymui, nors mokslinėje literatūroje šis metodas nėra aprašomas, tačiau mokslinėje literatūroje ir klinikiniuose tyrimuose aprašomi ir taikomi du skirtingi metodai: krioterapija ir ekscizija, kad kriodestrukcijos bei krioterapijos metodas yra įteisintas Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (t. 3, b. l. 38 ir 40). Ekspertė L. P. teismui išaiškino, kad žiedinė krioekscizija yra tam tikra krioterapijos modifikacija, kuri yra leistina (t. 3, b. l. 88).
Aplinkybė, kad atlikus pašalintų apgamų morfologinį tyrimą 2011-05-03, nebuvo nustatyta, kad šie apgamai yra piktybiniai, nepaneigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojų komisijos bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius ekspertų išvadų, jog K. G. buvo nustatyta teisinga diagnozė. Pati ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei kituose rašytiniuose įrodymuose nurodė, kad gydytojas J. P., apžiūrėjęs apgamus, pasakė, kad jie arba yra piktybiniai, arba gali tokiais tapti ateityje, esant tam tikroms sąlygoms. Teismo vertinimu, tokiu būdu gydytojas išsakė nuomonę, jog egzistuoja aiški rizika, dėl kurios prisiėmimo turėjo apsispręsti pati pacientė. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, kad apgamų piktybiškumą galima nustatyti tik po operacijos histologinio tyrimo metu, spręsti, kad gydytojas J. P. turėjo kokią nors objektyvią galimybę kitokiu būdu garantuotai nustatyti apgamų būklę ir garantuotai atmesti jų supiktybėjimo galimybę, nėra jokio pagrindo. Be to, aplinkybė, kad pašalinti apgamai nebuvo supiktybėję, nereiškia, kad tokia rizika nebuvo reali ateityje.
Teismas atkreipia dėmesį, kad 2011-04-27 pašalintų apgamų tyrimas buvo atliktas ir rezultatai gauti 2011-05-03 (t. 1, b. l. 95), o sekančią dieną, t. y. 2011-05-04, ieškovė kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, siekdama nustatyti jos sveikatos sutrikdymo mąstą. Atlikus ieškovės apžiūrą, medicinos ekspertas E. B. nustatė, kad dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje užklijuotas tvarstis. Nuėmus tvarstį yra 1,2 cm skersmens, apskritimo pavidalo, įdubusiu dugnu žaizda, užpildyta gelsvos spalvos tepalu. Žaizdos kraštai cirkuliariai paraudę iki 0,4cm plotyje, lygiomis periferinėmis ribomis. Kairio dilbio viduriniame trečdalyje išoriniame - užpakaliniame paviršiuje užklijuotas analogiškas tvarstis. Nuėmus tvarstį užpakalinio-išorinio paviršių riboje yra analogiška l,4 cm skersmens apskritimo pavidalo žaizda, įdubusiu dugnu, užpildyta gelsvu tepalu. Aplink žaizdą yra cirkuliarus iki 0,3 cm pločio paraudimas, lygiomis periferinėmis ribomis. Kairės plaštakos funkcija nesutrikusi, tačiau atliekant judesius per riešą, skausminga. Kitur sužalojimų nenurodo. Ekspertas pateikė išvadą, kad K. G. nustatytos žaizdos dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje ir kairio dilbio viduriniame trečdalyje išoriniame - užpakaliniame paviršiuje sužalojimais nevertinamos bei nekvalifikuojamos sveikatos sutrikdymo mastu, nes atsirado gydymo pasėkoje - šalinant apgamus (t. 1, b. l. 96-97). Šis rašytinis įrodymas net tik patvirtina, kad šalinant apgamus buvo padarytos dvi nedidelės 1,2 ir 1,4 cm skersmens apskritos žaizdos, kurių būsena po procedūros praėjus savaitei buvo adekvati, tačiau logiškai papildo ir 2011-05-02 atsakovo išduotoje pažymoje Nr. 250 nurodytas aplinkybes, kad 2011-05-02 duomenimis, žaizdos gyja be komplikacijų (t. 1, b. l. 94). Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė po paskutinio apsilankymo 2011-05-02 į gydytoją J. P. dėl žaizdų gijimo nesikreipė, gydėsi pas šeimos gydytoją, o 2011 m. rugsėjo mėnesį „Plastinės chirurgijos centre“ jai buvo atlikta negyjančios dilbio žaizdos išpjovimas ir susidariusio defekto plastika (t. 1, b. l. 227). Teismo paskirtų ekspertų išvadoje nurodyta, kad antroji operacija 2011-09-09 galimai buvo atlikta per anksti, esą ji galėjo sąlygoti nervo pakenkimą ir vėliau atsiradusius kosmetinius defektus. Ekspertė L. P. teismui išaiškino, kad bet kokio chirurginio metodo rezultatas yra matomas po maždaug dviejų metų, peroperavimas, jeigu nėra rimtų komplikacijų (kraujavimo, vėžio), galimas tik praėjus pakankama laiko tarpui, kuomet audiniai yra atsistatę, nes priešingu atveju gali likti dvigubai didesnis randas. Ekspertė taip pat nurodė, kad žaizdos nesugijusios gali būti iki mėnesio laiko, tuo atveju, jeigu žaizdos negijo ilgesnį laiką, pacientė privalėjo kreiptis pas gydytoją, o šeimos gydytoja tokiu atveju turėjo siųsti pas kompetentingą chirurgą gydymui, o ne kosmetinei operacijai. Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą teismui spręsti, kad žalingas pasekmes ieškovei sukėlė ne atlikta apgamų žiedinė krioekscizija, o netinkamas pooperacinis gydymas, t. y. kad tarp, kaip neteisėtų nurodomų, atsakovų veiksmų ir žalos nėra pakankamai susijusio priežastinio ryšio. Ieškovė rėmėsi ir aplinkybėmis, kad po atliktos operacijos jai tirpo ranka, o nejautrumas rankose yra išlikęs ir šiuo metu. Nustatyta, kad 2011-05-06 K. G. kreipėsi į neurologą, skųsdamasi kairės rankos tirpimu, atliktas įrašas, kad yra kairiojo dilbio odos nervo šakutės pakenkimas (t. 1, b. l. 101). Vėliau - 2012-05-02 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje K. G. buvo atliktas elektroneuromiografijos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ryškesnių kairės rankos periferinių nervų pakenkimo požymių nerasta, tačiau yra n. Rad sin sensorinių skaidulų dirginimo požymiai rando srityje, neuropatinio skausmo sindromas (t. 1, b. l. 192-193). Teismo vertinimu, nurodytas sutrikimas patenka į galimos rizikos atvejus, apie kuriuos, ieškovei informacija buvo pateikta. Net ir vertinant situaciją, kad ieškovė sutiko apgamus šalinti tik lazeriu (nors atsakovas teigia, kad alternatyvus būdas galėjo būti tik chirurginis), rizika, kad tokiu būdu atliekant operaciją odos nervo šakutė galėjo būti pažeista, taip pat išlieka.
Ieškovė atsakovų veiksmų neteisėtumą grindė ir aplinkybėmis, kad apgamų pašalinimas jai buvo atliktas be nuskausminimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad ji žinojo (gydytojas buvo pasakęs), kad prieš procedūrą nuskausminamųjų vaistų leisti negalima. Teismo vertinimu, šis ieškovės paaiškinimas patvirtina, kad ieškovė sutiko apgamus šalinti be nuskausminimo, todėl konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo. Be to, byloje yra pateiktas gydytojo J. P. paaiškinimas, kodėl operacija buvo atliekama, nenaudojant nuskausminimo vaistų: šaldant mažus (iki 3 cm) objektus nejautrą sukelia pats šaldymo procesas, o, suleidus nuskausminimo vaistų, šaldymo metu jie taip pat užšąla ir tuo padidinamas kriodestrukcijos plotas. Pacientas, kurio skausmo pernešimo riba yra žema, kartais sutinka tik su viena procedūra. Ieškovė neatsisakė nuo antro apgamo pašalinimo iš karto po pirmojo apgamo pašalinimo (t. 1, b. l. 163). Šie paaiškinimai nėra jokiu būdu paneigti ir, teismo vertinimu, logiškai paaiškina, kodėl ieškovė sutiko šalinti abu apgamus vienos procedūros metu, žinodama, kad jai nuskausminimas nėra atliktas.
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų būtinų elementų atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti ir žalos atlyginimo institutui taikyti (CPK 178 str.). Pripažinus, jog nėra būtinų sąlygų atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti, ieškovės argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos tapo teisiškai neaktualūs, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Iš ieškovės į valstybės pajamas priteisiami 28 EUR teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškovės K. G. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės K. G. į valstybės pajamas 28 EUR teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.