Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei ir Salomėjai Muralienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai V. K., kaltinamajai J. B., jos atstovei advokatei R. K., viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M. B., gim. 1937 04 15, Marijampolėje, gyv. Kaune, Pramonės per. 59-44, nedirbantis neįgali (nustatyti specialūs poreikiai), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 155 str. 1 d., 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. B. buvo kaltinama tuo, jog 2011 09 07 UAB ,,Laustiga“ adresu Pramonės pr. 23 atsiuntė 2011 09 06 rašytą laišką, kuriame įžeidžiančiais žodžiais – kalė aferistė, vampyrė išvadino V. K..

J. M. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog jokio laiško nerašė, nes valdo tik kairę ranką, nepaeina. Ji parduotuvėje ,,Mato baldai“ bendravo su direktorės pavaduotoja Gita. Norėjo įsigyti dvi sofas, spintą ir komodą. Išsirinko sofas, pasakė spintos dydį ir kad reikia komodos 5 stalčių. Baldus darbininkai atvežė jai į Marijampolę, sofą išpakavo. Buvo metro spinta ir komoda 3 stalčių. Kai darbininkai sofą surinko, ji pasakė, kad prašė ne tokios. Prašė, kad baldus pakeistų arba grąžintų pinigus. Atėjusi į parduotuvę prašė, kad pakviestų direktorę, tačiau niekas jos nepakvietė. Tuomet pasamdė tris vyrukus, sumokėjo 300 Lt ir jie atvežė baldus prie parduotuvės ir iškrovė. Tuomet atėjo įmonės juristas, ją nusivedė į palėpę ir liepė surašyti, kokius baldus atvežė. Baldų pirkimo sutartį J.M. B. pasirašė kaire ranka. Konflikto su įmone nebuvo, tik ji tris mėnesius laukė, kad sulūžusius daiktus pasiimtų. Nepaprašė, kad kas nors iš draugų rašytų laišką parduotuvei. Teigia, jog byloje esančiame pareiškime ne jos parašas. Nurodo, jog ji rašo kaire ranka labai didelėmis raidėmis. J. B. teigia, jog buvo atėjusi į parduotuvę, ten buvo Gita ir dar trys jaunos mergaitės. Jai pasakė, kad direktorės nelauktų, minėjo, kad jos vyras gamina baldus, bet per parduotuvę nereklamuoja, iš namų atveža. J.M. B. nurodė, jog nei V. K. nei jos vyro nepažįsta, nerašė laiško direktorei, jos nei karto nebuvo mačiusi. Kas galėjo parašyti laišką – nežino. Marijampolėje būdama šalia baldų, pasakojo žmonėm apie atvežtus negerus baldus, tai matė daug žmonių.

Privati kaltintoja V. K. nurodė, jog viskas prasidėjo, kai J.M. B. buvo nuvežti jos užsakyti baldai, pirkti iš ekspozicijos. Įmonės darbuotojos sakydavo, jog ateina pirkėja, koliojasi, vadina įvairias žodžiais, kelia triukšmą. Paskui J.M. B. atvežė baldus ir paliko parduotuvėje. V. K. paskambino teisininkui, kad jis nuvažiuotų ir priimtų baldus. Baldai buvo priimti ir padėti saugojimui. Tai J.M. B. pirkti baldai ir dabar jie saugojami parduotuvėje, nes J. B. buvo pasiūlyta kreiptis į vartotojų teises. Rugsėjo mėnesio pradžioje į įmonę atėjo laiškas iš J. B.. Juristas paskambino B., įjungė garsiakalbį ir ji grasino nusamdyti kažkokius žmones, sakė kraujai taškysis iš visų vietų. Kadangi šiandieną daug vargingai gyvenančių žmonių, galinčių bet ką padaryti už kelis litus, todėl V. K. nusprendė kreiptis į teismą ir taip užbėgti įvykiams už akių. J.M. B. nebuvo niekada mačiusi V. K., iš kur sužinojo jos pavardę – nežino, greičiausiai jos vardas ir pavardė yra rašte dėl prekių grąžinimo. J.M. B. nepatenkinta jai parduotais baldais, tačiau jie yra geri ir parduotuvė jų nekeis. Šiuo metu parduotuvėje yra ir B. baldai ir jos sumokėti pinigai. Gavusi laišką, po to kalbėdama su J. B. uždavė jai klausimus iš to laiško ir ji patvirtino, kad jos (V. K.) vyras kala baldus iš faneros. Laiškas išsiųstas iš B. adreso, t.y. iš to paties adreso, iš kur išsiųsti ir kiti B. laiškai. Tai galėjo būti ne jos ranka rašyta, bet jos vardu. Mano, jog galima daryti prielaidą, jog laišką parašė būtent J.M. B..

Turtinė žala sudaro 500 Lt., nes reikėjo paruošti procesui dokumentus į teismą ir tai kainavo 500 Lt. Taip pat prašo priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl, kad V. K. buvo įžeista ir tuo pažeminta kolektyvo akyse, artimieji matė ją kitokią, sumišusią, teko vaistus gerti. Tai buvo asmenybės įžeidimas, nes pažeista garbė, vieša teigiama nuomonė ir orumas, kuris yra visuomenės įvertintas. Tai buvo ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir emocijos, reikėjo laiko susivokti esamoje situacijoje. Parado gerą vardą.

Liudytojas D. R. nurodė, jog dirba UAB „Laustiga“ teisininku. K. – jo darbdavys. B. pažįsta. Jis įmonėje atlieka sutarčių rengimą, pretenzijų nagrinėjimą, visą teisinį darbą. Buvo gautas raštas iš B., kuriame buvo įmonės vadovę įžeidžiantys žodžiai. Ant voko buvo užrašyta J. B., Marijampolės adresas. Laiške apačioj buvo parašas. Laiške buvo parašyta, kad vadovė kalė, paskui parašyta apie baudas, kad jos (t.y. vadovės) vyras gamina baldus, o jinai pardavinėja. Skambino B., paklausė dėl to rašto, į ką ji atsakė, kad rašė ji. Grasino, jog jeigu nesiims priemonių – turi skustagalvius berniukus kuriuos pasamdys ir pigiau kainuos susidoroti su jų šutve. Viskas prasidėjo nuo to, jog B. iš jų įmonės pirko baldus. Po pusantro mėnesio pareiškė, kad ne tokius baldus nusipirko. Ji buvo atėjusi, jai paaiškino kokia sutarties nutraukimo tvarka. Pirmas pasimatymas buvo jos namuose, kai vartotojų teisų apsaugos specialistai tikrino skundo pagrįstumą. Po to paskambino Pramonės pr. parduotuvės darbuotojai ir pasakė, kad B. atvežė baldus juos išmetė ir rėkė. D. R. ten nuvažiavo. B. rėkė, grasino iškviesti policiją. Ją ramino, nusivedė į biuro patalpas. Su ja kalbėjo 3 valandas. Baldus parduotuvė priima saugojimui, kol vartotojų teisių tarnyba priims sprendimą ar baldai kokybiški ar ne. Jis pasakė B., kad ji išvardintų daiktus, kuriuos palieka saugoti. Ji rašė sunkiai. Jei klientai paduoda skundą visuomet stengiamasi išspręsti taikiai, kadangi neapsimoka bylinėtis. Kadangi B. kėlė triukšmą, todėl ją nusivedė toliau nuo klientų į biuro patalpas, tačiau ne į palėpę, kaip teigia B.. Teisėjos parodytas raštas (31 bylos lapas) yra būtent tas pats raštas, kurį rašė B.. Kai buvo baldai atvežti, B. nereiškė pretenzijų dėl sulūžusių baldų. Dėl taikos susitarimo su ja kalbos nebuvo, jie siūlė pakeisti baldus ir už sugadinimus išskaičiuoti iš B., o ji sakė, kad sutinka nekviesti žurnalistų, nerašyti į spaudą ir dar 20 000 litų jai atlyginti neturtinę žalą.

Liudytoja G. L. nurodė, jog B. žino iš matymo, K. yra įmonės direktorė. B. parduotuvėje pirko baldus, kuriuos jai pardavė G. L.. Žino tai, jog parduotuvėje buvo gautas laiškas, kurį perdavė direktorei. Paskui direktorė papasakojo, kas laiške parašyta. Iki tol B. buvo atėjusi į parduotuvę, išvadino darbuotojas avimis, prašė duoti direktorės numerį, sakė, kad nori susitikti, vadino ją ,,durne“ ir kitais žodžiais, tokiais kaip ,,kalė, aferistė“. Tai įvyko galbūt po dviejų savaičių po baldų nuvežimo. Konfliktas su J. B. prasidėjo, kai jai buvo nuvežti baldai, nes ji teigia, jog ne tuos baldus atvežė. Prieš tai J. B. buvo atėjusi tris kartus – sudarė sutartį, paskui ją pakeitė, atėjo apžiūrėjo baldus, sumokėjo avansą. Sutartį pasirašė kuo puikiausiai, kuria ranka – neprisimena, rodė, kad pirštai sužaloti, neatkreipė dėmesio, kuria ranka pasirašė. Jos parašyto laiško V. K. - nematė. Jog baldus gamina V. K. vyras iš faneros – B. nesakė, nes mano, kad taip nėra. Jai kažkas pasakojo, jog J. B. grasino, kaip suprato V. K., sakydama jog kraujai taškysis, kad nusamdys banditus.

Liudytoja D. G. nurodė, jog dirba Pramonės pr. 23 esančioje parduotuvėje ,,Mato baldai“. J.M. B. matė parduotuvėje, kai ji buvo atėjusi pirkti baldų. Matė, kaip parduotuvės vadovė G. L. ją aptarnavo. Direktorę J.M. B. įžeidinėjo daug kartų atėjusi į parduotuvę. Patį pirmą kartą B. šnekėjo gražiai, o kitus kartus įžeidinėjo. D. G. buvo parduotuvėje, kai J. B. paprašė direktorės numerio, rėkė: ,,avys duokit telefono numerį“. Direktorę vadino neišsilavinusia, bukaprote ir pan., darbuotojas – vištomis. Apie laišką žino tik tiek, kad direktorė gavo laišką iš J. B.. Pati laiško rankose nelaikė, nematė, nesigilino. Apie laiško turinį sužinojo iš kolegų, iš kuri sužinojo jie – neklausė. Matė, jog direktorė susikrimtusi.

Liudytoja A. G. nurodė, jog dirba parduotuvėje „Mato baldai“, pardavėja. B. matė parduotuvėje, ji rėkė, sakė kitiems pirkėjams, jog nepirktų baldų, kad jie negeri, juos direktorės vyras kala, kaip sukals teisybės neras. Pasidarė nepatogu ir B. pasakė nerėkauti, pažadėjo paskambinti direktorei ir problemą išspręsti. Ji 10-15 minučių nusiramino, tada vėl pradėjo rėkti reikalaudama, kad ateitų direktorė. Tada paėmė kažkokį raštą ir pasakė, kad į direktorę kreipėsi dėl baldų, o ji prirašė apie žaislus. Kas vyko toliau – nežino, nes atėjo kiti klientai ir A. G. užsiėmė jais. Apie laišką sakė direktorė, kad J. B. parašė grasinamą laišką. Konkrečiai kas laiške – nežino, laiško neišstudijavo, jai laišką rodė, bet ji neskaitė ir negali pasakyti tiksliai kas laiške. Tik užstrigo pirmas sakinys, kur parašytas žodis ,,kalė“. Nežino kieno tas laiškas rašytas, nei B. rašysenos, nei jos parašo nematė. Apie tai, jog V. K. vyras gamina iš faneros baldus – J.M. B. nesakė.

Liudytoja S. V. nurodė, jog dirbo „Mato balduose“ ir matė J. B.. Ji buvo atėjusi rinktis baldų, užsisakė ir grįžo su pretenzijom dėl baldų ar jų atvežimo. Ji rėkė parduotuvėje, sakė beprotė, aferistė, ėmė triukšmauti, klientam sakė, kad eitų iš parduotuvės. Apie laišką nieko nežino. Apie tai, kad V. K. vyras gamina iš faneros baldus – J. B. nesakė.

Liudytoja T. B. nurodė, jog su B. gyvena viename name. Žino apie baldus. Buvo taip, kad B. buvo sakiusi, kad nori važiuoti į Marijampolę ir paprašė ją nuvežti. Tuomet T. B. paprašė kaimyno ir jie sekmadienį, liepos 31 d. nuvežė J.M. B. į Marijampolę su daiktais. Kai nuvažiavo pamatė, kad pas ją yra nuvežti baldai. Matė, kad stalčiai iškritę, baldai netinkami. Ar J. B. susirašinėjo su parduotuve – nežino, ar B. rašė raštus taip pat nežino. B. rašo sunkiai kaire ranka, dešinė ranka jos netinkama, jos nevaldo.

Liudytojas A. P. nurodė, jog su J.M. B. gyvena viename name. Vežė J. B. į Marijampolę. Nuvežus matė nesudėtus baldus. Ji papasakojo, kad netinkami baldai, spinta netinkama. Sakė, kad ėjo tartis, neįvyko susitarimas, policininkas pasiūlė baldus nuvežti atgal ir buvo nuvežta. Kad B. dėl baldų parduotuvei būtų laišką parašius – nežino. B. rašyti turbūt negali, tos rankos nevaldo.

Teismui pateikta pirkimo pardavimo sutarties P-1005 kopija, kurioje matyti, jog 2011 07 11 J. B. pirko iš UAB ,,Laustiga“ baldus. Sutartyje matyti J. B. ranka parašyta pavardė ir vardas bei neįskaitomas parašas (4 b.l.);

J. B. pareiškimas, gautas UAB ,,Laustiga“ 2011 08 17, kuriame nurodyta, jog ji nepatenkinta nupirktais baldais, nes spinta ne trijų dalių, sofa ne tokio dizaino spalvos, komoda ir spalva šyva nesuprantama ir nekokybiška – stalčiai išsinarinėja, naudoti netinkama. Prašo pasiimti atgal sofą, pakeisti kitus baldus (5 b.l.);

UAB ,,Laustiga“ raštas J. B. dėl prekių grąžinimo, kuriame išaiškinama kokybiškų prekių gražinimo tvarka ir sąrašas prekių, kurios neįtrauktos į keistinų prekių sąrašus (6-7 b.l.);

Voko kopija nustatyta, jog 2011 09 06 iš Marijampolės išsiųstas laiškas adresuotas V. K.. Atgalinis adresas nurodytas J. B. Pramonės pr. 59-44, Kaunas (8 b.l.);

Byloje yra rankraštinio teksto kopija. Šio teksto turinys: ,,Kale aferiste vampyre – neapgaudinės ir negamins farnierinių baldų tavo vyrelis ir Tau baigsis biznelis, milijonų krovimas nelaimingų žmonių sąskaita....norėjau tartis gražiuoju trys mėnesiai važinėju bandau susitarti, kad pasiimtum šlamštą ... Tu V. K. nors aš išlaukiau po keletą valandų firmoje nepasirodei... Vampyre viskam yra galas praėjo jau apie trys mėnesiai iš tavęs nesulaukiau jokio dialogo...“ (9-10 b.l);

Taip pat rankraštinis tekstas, kuriame nurodyta Sofos, spintos, sofos, komodos kainos, bendra kaina 3116 Lt nurodoma, jog atvežta tik viena sofa, kurios norėjo, ją pasilieka, o visa kita liepia pasiimti (11-12 b.l.);

Taip pat pateikta pirkimo - pardavimo sutarties kopija (25, 28 b.l.), pinigų priėmimo kvitai su J. B. parašais (26, 27 b.l.), prašymas (skundas), rašytas 2011 09 12, kuriame J.M. B. prašo grąžinti pinigus už baldus (29 b.l.). Baldų priėmimo perdavimo aktas, kuriuo J.M. B. perdavė saugoti, o pardavėjo atstovas D. R. priėmė saugoti akte išvardintus baldus (30 b.l.);

Iš teismui pateiktų įrodymų neginčijamai nustatyta, jog 2011 07 11 tarp UAB ,,Laustiga“ ir J.M. B. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. P-1005, pagal kurią ji įsigijo baldus. Po baldų atvežimo J.M. B. tarp jos ir parduotuvės ,,Mato baldai“ (UAB ,,Laustiga“) administracijos įvyko nesutarimas dėl J.M. B. parduotų baldų kokybės ir asortimento, dėl ko J.M. B. kreipėsi į vartotojų teisų apsaugos tarnybą. Su UAB ,,Laustiga“ J.M. B. susirašinėjo, rašydama pareiškimą, taip pat kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Marijampolės poskyrį (29 b.l.), rašė UAB ,,Laustiga“ prašymą priimti saugojimui baldus (31 b.l.), pareiškimą teisininkui D. R. (32 b.l.).

Neginčijamai nustatyta tik tai, jog pati, savo ranka J.M. B. surašė šiuos dokumentus: pasirašė pirkimo pardavimo sutartyje (4 b.l.), pinigų priėmimo perdavimo kvituose (26, 27 b.l.) ir prašyme priimti saugojimui baldus (31 b.l.). Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, jog čia J.M. B. rašė matant kitiems asmenims.

Taip pat byloje yra ir kitų J.M. B. vardu surašytų prašymų bei pareiškimų, tačiau po jais yra neįskaitomi parašai ir šie parašai skiriasi nuo parašų pirkimo pardavimo sutartyje, pinigų priėmimo kvituose bei prašyme priimti baldus saugojimui. Todėl darytina išvada, jog teismui pateiktus jos vardu parašytus raštus (išskyrus sutartį, kvitus bei prašymą) surašė ne J.M. B., o kitas asmuo. Netikėti jos parodymais, kad J.M. B. sunku rašyti ir ji sunkiai valdo dešinę ranką – nėra jokio pagrindo, kadangi neginčijamai nustatyta, jog J.M. B. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (6 b.l.) be to ir teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai buvo matyti, jog J.M. B. judėjimo funkcijos yra sutrikusios.

Taigi, ištyrus teismui pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog J.M. B. vardu parašytas laiškas yra parašytas ne J.M. B. rašysena.

Nors privati kaltintoja V. K. bei parduotuvės darbuotojai teisme nurodo, jog tokiais pat žodžiais, kurie buvo parašyti laiške, J.M. B. kalbėjo ir atėjusi į parduotuvę, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog būtent J.M. B. parašė V. K. įžeidžiantį laišką, kadangi visuose J.M. B. vardu surašytuose raštuose tonas ir išsireiškimai yra panašūs.

Tam, kad būtų nustatyta J.M. B. kaltė, įžeidus V. K. būtina nustatyti, jog laiškas nukentėjusiajai parašytas būtent J.M. B. prašymu, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta.

Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų galima daryti prielaidą, jog J.M. B. prašymu laišką, adresuotą V. K. ir ją įžeidžiantį, parašė nenustatytas asmuo J.M. B. prašymu. Tačiau objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog būtent J.M. B. prašymu buvo parašytas šis laiškas teismui nepateiktą, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas, todėl J.M. B. pagal LR BK 155 str. 2 d. išteisintina, neįrodžius, jog J.M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 2 d.

Taip pat J.M. B. buvo kaltinama tuo, jog 2011 08 19 atvykusi į parduotuvę, esančią Kaune, Pramonės pr. 23 kėlė triukšmą reikalavo, kad į parduotuvę ateitų ,,ta kalė aferistė direktorė su savo vyreliu, kuris tuos baldus kala“ ir taip viešai įžeidė V. K..

Teisiamojo posėdžio metu V. K. nurodė, jog kaltina J.M. B. tik dėl laiške parašytų užgaulių žodžių, todėl laikytina, jog kaltinio dėl 2011 08 19 J. B. veiksmų ji atsisako, todėl vadovaujantis LR BPK 416 str. procesas šioje dalyje pagal LR BK 155 str. 1 d. nutrauktinas.

V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nors LR BPK 115 str. 3 d. numatyta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, turi civilinį ieškinį atmesti, tačiau šiuo atveju, dalyje procesas nutrauktas V. K. atsisakius kaltinimo, o civilinis ieškinys apima tiek 2011 09 07 veiką, tiek 2011 08 19 veiką (dėl kurios nuo kaltinimo atsisakyta), todėl, atmetus civilinį ieškinį, būtų pažeisti V. K. interesai pareikšti jį civilinio proceso tvarka dėl 2011 08 19 veikos. Esant šioms aplinkybėms V. K. ieškinys nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. B. pagal LR BK 155 sr. 2 d. išteisinti neįrodžius jog J.M. B. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pagal LR BK 155 str. 1 d. procesą dėl privataus kaltinimo skundo nutraukti privačiai kaltintojai atsisakius kaltinimo.

Civilinio ieškinio nenagrinėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.