Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-833-259/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-30
Bylos Nr.: e2A-833-259/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00295-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: A. B.
Ieškovas: A. R.
Trečiasis asmuo: O. Š.

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-833-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00295-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7.; 2.6.7.;2.6.8.11.3.;2.6.11.8.;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – O. Š.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: ieškovo A. R. ir atsakovo A. B. 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. A-01 pripažinti negaliojančia; priteisti iš A. B. A. R. naudai pagal sutartį sumokėtus 5 000 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. atsakovas pasiūlė ieškovui perpirkti kokteilių baro veiklą. Kadangi patalpos priklausė ne UAB „Kosvista“, o UAB „Galia“, buvo aptartas toks veiklos pirkimo-pardavimo būdas: atsakovas parduoda ieškovui kokteilių baro patalpose esančią veiklai reikalingą įrangą bei tarpininkauja ieškovo verslo partneriui UAB „Asolera“ dėl patalpų nuomos sutarties su UAB „Galia“ sudarymo. Tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. A-01, kuria atsakovas pardavė ieškovui patalpose buvusius baldus, įrangą, apšvietimo sistemas ir kt., už 18 000 Eur. Ieškovo vertinimu, sutarties priede išvardintų daiktų kaina, juos perkant rinkoje, būtų buvusi daug žemesnė, tačiau ieškovas sutiko mokėti atsakovui sutartyje nurodytą kainą, atsižvelgiant į tai, kad veiklą buvo planuojama vykdyti ilgą laiką, dalis perkamų daiktų buvo integruoti į patalpas ir ieškovas turėjo pagrįstus lūkesčius, kad sutartimi nustatyta turto kaina atsipirks ir duos pelną. Atsakovas, veikdamas UAB „Asolera“ vardu ir interesais, susitarė su UAB „Galia“ dėl baro patalpų nuomos sutarties sudarymo, kuri buvo pasirašyta 2017 m. rugsėjo 15 d. Buvo sudaryta terminuota sutartis, iki 2018 m. birželio 30 d. Atsakovas paaiškino, kad su UAB „Galia“ yra nusistovėjusi praktika, kad nuomos sutartis sudaroma kasmet, nuo liepos 1 d. Atsakovas užtikrino, kad jokių problemų dėl sutarties pratęsimo (atitinkamai, dėl baro veiklos ir perkamo inventoriaus ilgalaikio naudojimo) nebus, kad kokteilių baras pagal analogiškas sutartis veikia jau keletą metų. Ieškovui tai jokių įtarimų nesukėlė, nes atsakovu jis pasitikėjo kaip savo darbdaviu, be to, žinojo, kad klubas tikrai veikia jau eilę metų. Prieš pradedant naujo klubo veiklą, ieškovas su verslo partneriu, UAB „Asolera“ direktoriumi aptarė, jog reikėtų patalpas atnaujinti, pagerinti, atliekant jų remontą. Planuojamo remonto apimtis, vertinant pinigais, buvo apie 8 000 Eur. Remonto klausimai taip pat buvo aptariami su atsakovu, kuris derino remonto klausimą su UAB „Galia“ direktoriumi. Atsakovas tiek ieškovą, tiek UAB „Asolera“ direktorių Ž. N. informavo, kad UAB „Galia“ neprieštarauja numatyto remonto atlikimui. Ieškovas perėmė turtą ir sąžiningai vykdė savo įsipareigojimą apmokėti sutarties sumą, atlikdamas apmokėjimus pagal sutartyje nustatytus terminus, t. y. atliko mokėjimus 2017 m. rugsėjo 13 d. (1 000 Eur), 2017 m. rugsėjo 22 d. (3 000 Eur), 2017 m. spalio 24 d. (1 000 Eur). 2017 m. lapkričio mėn. iš UAB „Galia“ direktoriaus P. R. ieškovas sužinojo, kad nuomos sutartis po 2018 m. liepos 1 d. pratęsiama nebus, nes Druskininkų savivaldybės administracija reikalauja pastato nugriovimo. P. R. nurodė, kad tokias aplinkybes jis įvardijo ir atsakovui, kuomet buvo aptarinėjamos baro patalpų nuomos sutarties su UAB „Asolera“ sąlygos. UAB „Galia“ direktoriui atsakovas nurodė, kad jis pats, o ne UAB „Asolera“, ketina atlikti nedidelį remontą, direktorius tam neprieštaravo, tačiau nurodė, kad didelių pinigų į tai investuoti neverta, nes patalpos veiklai galės būti naudojamos tik iki 2018 m. liepos 1 d. Po šių aplinkybių paaiškėjimo ieškovas suprato, kad buvo atsakovo apgautas. 2017 m. lapkričio 23 d. jis elektroniniu laišku pranešė apie tai atsakovui ir nurodė, kad tolesnio apmokėjimo pagal sutartį neatlikinės, kol detaliai visko neišsiaiškins. Atsakovas, vietoj to, kad siektų paaiškinti, ar išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, pareikalavo tolimesnių mokėjimų pagal sutartį ir pagrasino, jog ieškovui mokėjimų neatliekant, kreipsis į teismą. 2018 m. sausio mėnesį iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų ieškovas gavo 2018 m. sausio 23 d. preliminarų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1365-547/2018, kuriuo iš jo buvo priteista skola, delspinigiai ir procesinės palūkanos dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. A-01 nevykdymo. Dėl preliminaraus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1365-547/2018 ieškovas pareiškė prieštaravimus, byla nėra išnagrinėta.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl perduoto turto kiekio ir kokybės, turto perdavimo metu ieškovas atsakovui pretenzijų nepateikė. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo pirmąjį 1 000 Eur įnašą, 2017 m. rugsėjo 22 d. – 3 000 Eur, 2017 m. spalio 24 d. – 1 000 Eur. Iš viso pagal sutartį už parduotą turtą ieškovas atsakovui sumokėjo 5 000 Eur ir liko skolingas 13 000 Eur. Kitas mokėjimas pagal numatytą grafiką turėjo įvykti 2017 m. lapkričio 24 d., tačiau ieškovas jo nesumokėjo. Atsakovas 2017 m. gruodžio 4 d. informavo pirkėją apie galimą sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti vėluojamą sumą. Į šį pranešimą nesureagavus, atsakovas 2017 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu išsiuntė pirkėjui pakartotinį įspėjimą, apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo per 30 dienų sumokėti visą likusią skolos dalį. Įspėjo, kad 2018 m. sausio 5 d. sutartis Nr. A-01 yra nutraukiama dėl pirkėjo kaltės. Kadangi ir į šį pranešimą pirkėjas nereagavo, toliau vengė bendravimo su atsakovu, 2018 m. sausio 8 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus, bei su tuo susijusias prievoles iš ieškovo, o trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į 13 000 Eur netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas. Tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta paprasta daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuria ieškovas nupirko iš atsakovo konkrečius daiktus (išvardintus sutarties priede), juos įvertindamas ir sutikdamas su jų kokybe. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas, neva sužinojęs, kad po 2018 m. liepos 1 d. tęsti kokteilių baro veiklos negalės, neva sąmoningai nuslėpė šią aplinkybę ir pasiūlė ieškovui perpirkti baro veiklą. Apie pastato nugriovimą atsakovas nebuvo gavęs jokios informacijos, juo labiau raštiško pranešimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino ieškovo A. R. ir atsakovo A. B. 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. A-01 negaliojančia; taikė restituciją, nustatant, jog atsakovui A. B. grąžinamas Sutarties A-01 Priede Nr. 1, Turto priėmimo-perdavimo aktu ieškovui A. R. perduotas turtas; priteisė iš atsakovo ieškovui 5 000 Eur; priteisė iš atsakovo 805 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai ir 12,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2017 m. rugsėjo 13 d. sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. A-01, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), UAB „Galia“ priklausančiose patalpose, kurie pagal jų visumą, pobūdį ir naudojimo paskirtį skirti baro ar panašaus pobūdžio veiklai vykdyti. Parduodamo turto kaina –18 000 Eur (Sutarties 2.2. punktas), turtas pirkėjui parduodamas išsimokėtinai per penkiolika mėnesių (Sutarties 2.3. punktas). UAB „Asolera“, atstovaujama direktoriaus Ž. N., ir UAB „Galia“, atstovaujama direktoriaus P. R., 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2017-09/01, pagal kurią UAB „Asolera“ buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 30 d. Nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį nenurodęs priežasties ir įspėjęs raštu nuomotoją prieš 28 kalendorines dienas (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2017-09/01, 9.1 punktas). Pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui: 2017 m. rugsėjo 13 d. – 1 000 Eur; 2017 m. rugsėjo 22 d. – 3 000 Eur; 2017 m. spalio 24 d. – 1 000 Eur. Ieškovui nesumokėjus pagal sutartį numatytų įmokų, atsakovas 2017 m. gruodžio 8 d. įspėjo ieškovą dėl prisiimtų įsipareigojimų ir pareikalavo per 30 dienų sumokėti visą likusią skolos dalį bei įspėjo, kad nuo 2018 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, nutraukiama dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės. Atsakovas 2018 m. sausio 8 d. perleido reikalavimo teises į ieškovo skolą trečiajam asmeniui O. Š.

5. Teismo vertinimu, ieškovo veiksmams sudarant ginčijamą sandorį įtakos turėjo atsakovo apgaulingas, nesąžiningas elgesys. Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „Kosvista“, kurios direktoriumi buvo atsakovas A. B., iki 2017 m. rugsėjo mėn. vykdė kokteilių „CoCo“ baro veiklą, ieškovas dirbo UAB „Kosvista“ vadybininko pareigose. Atsakovo paaiškinimu, jis gavęs pasiūlymą vykdyti verslą Ispanijoje, pradėjo svarstyti savo veiklos pardavimą, o ieškovas buvo suinteresuotas perimti jo vykdomą veiklą. Tačiau atsakovas teigia, kad pardavė tik jam priklausančius nereikalingus asmeninius daiktus, jokių tarpininkavimo veiksmų sudarant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Asolera“ ir UAB „Galia“, kuriai priklauso patalpos neatliko, apie pastato galimą nugriovimą, atsakovui žinoma nebuvo.

6. Teismas pažymėjo, kad tokius atsakovo argumentus paneigia ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės. Teismui nekilo abejonių, kad parduoti daiktai pagal naudojimo paskirtį skirti baro veiklai vykdyti. Įvertinęs turto priėmimo-perdavimo akte atsakovo ieškovui parduotą turtą, teismas pripažino, kad didelė dalis šio turto pagal savo specifines savybes gali būti naudojama tik tose patalpose, kur jis yra, galimybės pritaikyti didžiąją dalį pirkto turto kitose patalpose vykdyti baro veiklą yra maksimaliai ribotos ar net neįmanomos kito išplanavimo patalpose.

7. Be to, iš pateikto ieškovo ir atsakovo elektroninio susirašinėjimo teismas padarė išvadą, kad ieškovas su atsakovu derėjosi dėl pačios veiklos pardavimo ir būtent atsakovo pasiūlymu, UAB „Kosvista“ turint finansinių sunkumų, buvo sudaryta daiktų pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, kaip tarp fizinių asmenų. Teismas nurodė, jog iš šio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ragina kuo greičiau ieškovą apsispręsti, motyvuodamas, kad rugsėjis tinkamas metas pokyčiams, siūlosi padėti ieškovui su remonto darbais, perdavimais ir pan. Be to, vertinant ir šio turto naudojimo (nusidėvėjimo) terminą, kuris iš atsakovo pateiktų byloje daiktų priėmimo-perdavimo aktų yra daugiau nei keturi metai, visi daiktai buvo naudojami kasdieninėje baro veikloje. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad buvo įvertintas daiktų nusidėvėjimas, todėl, teismo vertinimu, nurodyta ne realiomis daiktų kainomis, tačiau siekiant proporcingai paskirstyti 18 000 Eur sumą tarp parduodamų daiktų ir šią sumą sudaro ne tik daiktų, bet ir pačios veiklos perdavimo kaina.

8. Teismas nurodė, kad nors atsakovo teigimu, kai kurie daiktai buvo gaminti pagal specialų užsakymą, tai ir sudaro parduodamo turto vertę, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo argumentus, kad jis ne tarpininkavo dėl patalpų nuomos sutarties tarp UAB „Asolera“ ir UAB „Galia“ sudarymo, paneigia liudytojų Ž. N. ir P. R. teismo posėdyje duoti parodymai. UAB „Galia“ direktorius patvirtino, kad sudarant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį tarp UAB „Asolera“ ir UAB „Galia“ dalyvavo būtent atsakovas A. B., kuriam jis persiuntė nuomos sutarties projektą ir atsakovas pakoregavęs joje esančius duomenis (įrašydamas nuomotoju UAB „Asolera“ ir jos vadovą Z. N.) atnešė jam pasirašyti, paaiškindamas, kad veiklą toliau vykdys kitos savo įmonės vardu. Tai, kad atsakovas nusprendė perduoti vykdyti veiklą kitiems asmenims, patalpų savininkui nebuvo žinoma, kadangi tokias aplinkybes atsakovas nutylėjo.

9. Liudytojo P. R. parodymais teismas nustatė, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „Kosvista“ vykdė veiklą, gali būti griaunamas. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas tikėjosi vykdyti (tęsti) baro veiklą (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, kuriose prieš tai veiklą vykdė ir UAB „Kosvista“, pavirtina ir tai, kad buvo atliekami patalpų remonto darbai, kurie buvo derinti (patalpų kosmetinis remontas) su pastato savininku ir jo nuomone tokia remonto darbų apimtis, kuri buvo atliekama turint omeny, kad pastatas bus griaunamas, yra per didelė. Tokios aplinkybės ieškovui paaiškėjo, tik po pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo.

10. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, nuslėpė nuo ieškovo aplinkybes, kad pastatas, kuriame yra parduodamas turtas, ateityje bus griaunamas, todėl, teismo vertinimu, atsakovas sudarydamas sutartį elgėsi nesąžiningai, kadangi šias aplinkybes privalėjo nurodyti ieškovui, nes tai būtų turėję esminę įtaką ieškovo apsisprendimui sudaryti tokią sutartį. Dar net nepradėjus vykdyti baro veiklos, ieškovui sužinojus, kad pastatas gali būti griaunamas, jis informavo apie tai atsakovą, tačiau atsakovas, teismo vertinimu, skubiai perleido savo reikalavimo teisę į ieškovo skolą trečiajam asmeniui O. Š., o šis praktiškai iš karto po reikalavimo perleidimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus su ieškiniu dėl skolos iš ieškovo išieškojimo.

11. Teismas atmetė atsakovo atstovo ir trečiojo asmens argumentus, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, jog pastatas gali būti griaunamas ar bus nugriautas, todėl ieškovas turėjo ir turi galimybes toliau vykdyti veiklą. Pasisakydamas dėl šių argumentų teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas CK 1.91 straipsnio 5 dalies pagrindu, atsakovui nutylėjus esmines sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad pastatas, kuriame ketina vykdyti veiklą bus griaunamas, ar būtų sudaręs tokią daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį su atsakovu. Be to, kad pastatas gali būti griaunamas ir tai, kad dalies pastato griovimo darbai jau atlikti, patvirtino ir pastato savininkas. Nugriauta pastato dalis, kurioje buvo baro vėdinimo sistema, ir nors nugriautas ne visas pastatas, naujos vėdinimo sistemos įrengimas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų,. Vertindamas aplinkybes, kad pastatas vis tiek gali būti ateityje nugriautas, teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad investuoti papildomas lėšas būtų rizikinga. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu sudarydamas pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį privalėjo nurodyti ieškovui tokias aplinkybes, kas be abejonės būtų turėję įtakos ieškovo apsisprendimui dėl tokios sutarties sudarymo.

12. Nustatytų aplinkybių pagrindu bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. A-01 pripažintina negaliojančia.

13. Teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu ir spręsdamas jo negaliojimo padarinių klausimą, taikė restituciją pagal pripažintą negaliojančia 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. A-01, nustatydamas, jog atsakovui grąžinamas Sutarties A-01 Priede Nr. 1, Turto priėmimo-perdavimo aktu ieškovui perduotas turtas, o iš atsakovo ieškovo naudai priteistini pagal sutartį sumokėti 5 000 Eur (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovas A. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos papildomus įrodymus ir juos nagrinėti kartu su apeliaciniu skundu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir atlikdamas įrodymų vertinimą, peržengė ieškinio ribas, pažeidė rungimosi principą ir įrodymų vertinimo taisykles, kas įtakojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Ieškovas byloje neginčijo daiktų vertės, nustatyta tvarka jų vertinimo nepaneigė. Priešingai, byloje pripažinta, kad ieškovas vedė derybas dėl daiktų įgijimo, apie tai žinojo ir UAB „Asolera“ direktorius Ž. N., kuris patvirtino, kad atsižvelgiant į daiktų būklę ir kitus parametrus, kainą ieškovas su apeliantu nuderėjo ir derybų metu kalba vyko tik apie daiktus, jų vertę, o ne apie veiklos pardavimą, kas paneigia ir teismo argumentus dėl veiklos pardavimo. Teismas nevertino ir neatskleidė, kokiu būdu veikla buvo parduota ieškovui, jeigu sandoris vyko tarp fizinių asmenų. Ieškovas neįgijo iš apelianto nei UAB „Kosvista“ akcijų, nei teisės naudoti jo prekinį ženklą, todėl nėra aišku, kokiu būdu ieškovas galėjo įgyti veiklą, sudarant daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią net daiktų nuosavybės teisė pereina asmeniui po visiško atsiskaitymo.

14.2. Teismas sprendime nepagrindė, kaip jis nustatė visų ieškovui perduotų daiktų funkcinę paskirtį, jų negalimumą naudoti kitur, jeigu pats ieškovas pripažino, kad iš esmės visus daiktus įmanoma demontuoti ir išgabenti iš patalpos. Teismas nevertino fakto, kad ir šią dieną minėti daiktai yra palikti (ieškovo teigimu) UAB „Galia“ patalpose, kas pagrindžia, jog vykdyti numatytą veiklą nei pastato būklė, nei daiktai netrukdė. Teismas netyrė, kad veiklą nuomos pastate galima vykdyti ir šią dieną, o veiklos ieškovas nebevykdo ne dėl pastato griovimo, o tikėtina dėl paties veiklos nepatyrimo ar kitų nuo jo priklausančių priežasčių, kurių apeliantas niekaip negalėjo įtakoti.

14.3. Teismas neįvertino fakto, kad su UAB „Galia“ patalpų nuomos sutartį sudarė UAB „Asolera“, kuri veikė kaip savarankiška įmonė ir kurios dalyviu jokia forma nebuvo ieškovas - nei akcininku, nei vadovu. Priešingai, įmonei vadovavo Ž. N., tik 2018 m. balandžio mėn. perleidęs akcijas ieškovui. Todėl teismas netyrė argumentų, kaip galėjo ieškovo ir apelianto 2017 m. rugsėjo mėn. sudarytas sandoris, net jei tai būtų ir veiklos sandoris, turėti ryšį su patalpų nuoma laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. balandžio mėn., jeigu ieškovas jokio santykio su UAB „Galia“ iki pat akcijų iš UAB „Asolera“ įgijimo neturėjo. Jeigu ieškovas sudarė fiktyvią sutartį ir laikė, kad jis buvo UAB „Asolera“ faktinis vadovas, privalėjo byloje šį faktą pagrįsti, tačiau tuo pačiu teismas turėjo įvertinti, kad pats ieškovas yra linkęs elgtis nesąžiningai ir neskaidriai, dėl nežinomų priežasčių oficialiai netapdamas įmonės akcininku ar vadovu. Tuo pačiu teismas neįvertino, kad byloje yra netinkamas ieškovas, kadangi į teismą kreipėsi subjektas, kuris buvo daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, be ne patalpų nuomos sutarties, dalyviu. Esant dviem skirtingiems santykiams – daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, sudarytai tarp ieškovo ir apelianto, bei UAB „Asolera” nuomos sutarčiai su UAB “Galia”, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovui apeliantas pardavė veiklą, juolab, kad pats ieškovas su UAB „Asolera” sudarė atskirą sutarimą dėl daiktų įgytų iš apelianto naudojimo.

14.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu ieškovas, tapęs UAB „Asolera” akcininku ir vadovu, laikė, kad UAB „Galia” sprendimai ar veiksmai pažeidžia jo interesus, privalėjo iniciuoti ginčą būtent su juo, pareikalaujant pateikti objektyvius duomenis apie tai, kad pastatas bus griaunamas, taip pat keliant klausimą, kodėl buvo sudaryta nuomos sutartis, jeigu pats savininkas negali užtikrinti jų naudojimo visą sutarties terminą. Nei byloje liudijęs tuometinis UAB „Asolera” direktorius, nei ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl jie nesielgė rūpestingai ir būdami informuoti apie dalinį būsimo statinio griovimą dėl to nesiaiškino su patalpų savininku, kodėl neįsitikino ar tikrai šis veikimas/neveikimas nepriklauso nuo jo valios. Priešingai, dėl dalies statinio griovimo (apėmusio vėdinimo sistemos pokyčius) pats ieškovas pripažino, kad apeliantas nežinojo ir negalėjo apie tai žinoti, dėl ko jokių pretenzijų nereiškia. Tuo tarpu teismas šią aplinkybę vertino kaip patvirtinančią ieškovo reikalavimą. Byloje net nebuvo įrodyta, kad ši statinio dalis buvo privaloma griauti ir kad ši aplinkybė egzistavo ginčo sutarties sudarymo metu bei apie tai buvo žinoma apeliantui, sąmoningai šį faktą nutylint.

14.5. Teismas nepagrįstai visas veiklos rizikas, netinkamą daiktų naudojimą perkėlė apeliantui, neatsižvelgiant į faktorius, kurie nepriklauso nuo jo valios, kuriuos lėmė išimtinai tik UAB „Galia” savininko veiksmai. Teismas neįvertino, kad byloje net nėra duomenų, kad UAB „Galia” savininkas būtų įpareigotas oficialiai nugriauti pastatą, kas būtų sudarę pagrindą jam teigti apeliantui apie šios aplinkybės buvimą. Nesant duomenų, kad pastatas per apelianto veiklos laikotarpį ir ją baigus būtų planuotas griauti, akivaizdu, kad paneigta teismo išvada bei ieškovo argumentai, jog apeliantas žinojo/privalėjo žinoti apie pastato griovimą ir tuo pačiu privalėjo apie tai informuoti ieškovą sudarant ginčo sutartį. Apeliantas savo iniciatyva kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją tikslu išsiaiškinti, kokie savivaldybės sprendimai pastato atžvilgiu buvo priimti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d., t. y. siekiant išsiaiškinti, ar išties pastatą UAB „Galia“ buvo įpareigota nugriauti. Iš gautų duomenų paaiškėjo, jog patalpų savininkas neteikė jokio prašymo dėl pastato griovimo, atskirai stovinčiam neypatingam statiniui statybos leidimas nugriauti statinį neprivalomas. Apelianto užklausos laikotarpiu buvo surašyti du statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai – 2012 m. kovo 27 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d., tačiau nei vienu aktu nebuvo nustatyta pareiga nugriauti statinį, išskyrus reikalavimus sutvarkyti tam tikrus statinio elementus - pašalinti kabančius betono gabalus iki 2012 m. balandžio 12 d., suremontuoti stogelį iki 2012 m. gegužės 15 d., t. y. gerokai iki ginčo sutarties sudarymo, o kitas aktas parengtas praėjus metams trims mėnesiams po sutarties sudarymo, kuriuo reikalauta - sutvarkyti lietvamzdį, pašalinti medinės gegnės dalį, įėjimo į pastatą stogelio dalį. Taigi, nei iki ginčo sutarties sudarymo, nei po jos sudarymo, pastato savininkas neturėjo nurodymo griauti statinio, išskyrus elementarius tvarkymo darbus, todėl jis negalėjo apeliantui nurodyti, kad pastatas bus griaunamas ir tuo pačiu pats neturėjo tokios pareigos. Tuo pačiu, nesant minėtos situacijos, apeliantas neturėjo galimybės bei pareigos informuoti ieškovą apie tai ko nėra. Apeliantas pažymi, kad jis negalėjo būti nesąžiningas bei nutylėti aplinkybės, kuri neegzistuoja ir jis jos neprivalėjo/negalėjo nurodyti ieškovui ginčo sutarties sudarymo metu. Todėl teismo išvados, kad apeliantas pažeidė LR CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas ieškovo atžvilgiu, yra nepagrįstos.

14.6. Teismas nevertino ir paties ieškovo elgesio, kuomet jis jau 2017 m. lapkritį, būdamas statinio savininko informuotas apie tai, kad statinys bus griaunamas, vis tiek investavo pinigines lėšas į klubo veiklą, 2018 m. balandį, net įsigijo UAB „Asolera“ akcijų, nors dar iki šio momento jau buvo teisminis reikalavimas atlikti likusį mokėjimą už daiktus, bei pats ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorio negaliojimo. Tačiau veikla vykdyta ir iki 2018 m. birželio mėnesio. Teismas nevertino, kad tokiais veiksmais ieškovas akivaizdžiai naudojo apelianto parduotus daiktus ir net pradėjęs teisminio ginčo procesą, tai atliko toliau. Ši aplinkybė įrodo, jog ieškovui pačiam nepavyko jo veiklos planas, kuriam tikėtina galėjo norėti naudoti ir įgytus baldus, o jam nepasisekus, nepasiteisinus veiklai ir su tuo susijusiai rizikai, perkėlė reikalavimus išgalvotu motyvu apelianto atžvilgiu.

14.7. Teismo priimtas sprendimas dėl restitucijos taikymo yra neatitinkantis teisminės praktikos ir galiojančių teisės aktų nuostatų. Teismas vertino, kad ginčo sutarties 4.4 punktas iš esmės atitinka LR CK nuostatas, kuomet pirkėjui pažeidus periodinių įmokų mokėjimo terminą, pardavėjas įgyja teisę reikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą turtą. Atsiimant turtą, pardavėjas grąžina pirkėjui jo sumokėtas įmokas, atskaitęs turto nusidėvėjimo ir naudojimosi turtu išlaidas bei pardavėjo išlaidas turtui susigrąžinti. Tačiau teismas, taikydamas restituciją, nevertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Asolera“ aktyviai apelianto parduotus daiktus naudojo mažiausiai devynis mėnesius - nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. birželio mėn. O įvertinus tai, kad daiktai ir šią dieną yra pas ieškovą, akivaizdu, kad net nevertinta daiktų būklė ir pokyčiai reikalavimo taikyti restitucija momentu. Taip pat neaptarta, dėl kokių priežasčių priteisiama visa ieškovo sumokėta kaina už daiktus, nesilaikant nei sutarties 4.4 punkto reikalavimų ir atitinkamai LR CK 6.414 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pažeidžiant apelianto interesus.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; apelianto prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Ieškovas su atsakovu tarėsi ne dėl UAB „Kosvista“ akcijų perleidimo, o dėl kokteilių baro „CoCo“ veiklos perleidimo. Tai patvirtina byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad derantis dėl sandorio kainos buvo vertinama ne tik daiktai, bet ir tam tikri neturtiniai aspektai. Šioje byloje ginčijama ne sandorio sudarymo forma ar dalykas. Sandoris ginčijamas tuo pagrindu, kad atsakovas neatskleidė esminės aplinkybės - pastatas, kuriame ieškovas ketino vykdyti veiklą su iš atsakovo nupirkta baro įranga, turi būti griaunamas. Aplinkybės dėl baro veiklos perdavimo yra svarbios tuo aspektu, jog ieškovas siekė iš atsakovo įsigyti daiktus pagal ginčijamą sandorį tuo tikslu, kad jis galės juos panaudoti analogiškai baro veiklai tose pačiose patalpose, kuriose koktelių baro veiklą vykdė UAB „Kosvista“. Tai, kad ieškovas siekė vykdyti veiklą būtent tose pat patalpose, patvirtina patalpų nuomos sutarties sudarymas bei patalpų remonto atlikimo faktas. Jeigu atsakovas būtų buvęs sąžiningas ir informavęs ieškovą, jog Druskininkų savivaldybė reikalauja iš savininko pastatą dėl prastos jo būklės nugriauti, ieškovas tikrai nebūtų sudarinėjęs ginčijamos sutarties ir pirkęs iš atsakovo baro įrangą, nes investicijos į tokią veiklą ieškovui sudarė didelę sumą ir per trumpą laiką jos negali atsipirkti. Kokioje nors kitoje vietoje atidarinėti baro jis neketino, be to, panaudoti tokią įrangą, kaip ventiliacinė sistema, priešgaisrinės lubos, avarinės durys kitoje vietoje nelabai įmanoma ir, įvertinant demontavimo kaštus bei turto būklę, ekonomiškai netikslinga.

15.2. Teismas sprendime detaliai ištyrė įrodymus ir aprašė aplinkybes, trukdančias ieškovui toliau vykdyti baro veiklą. Kaip teismo posėdyje patvirtino liudytojas P. R., dalis pastato 2018 m. balandžio mėnesį buvo nugriauta, todėl baras neteko avarinio išėjimo bei ventiliacinės sistemos, dėl ko baro veikla negalima. Avarinį išėjimą galima susitvarkyti įdėjus papildomo darbo, tačiau, kaip sprendime pažymėjo pirmos instancijos teismas, naujos vėdinimo sistemos įrengimas reikalauja papildomų investicijų, o vertinant tai, kad ateityje pastatas vis tiek gali būti nugriautas, investuoti papildomas lėšas būtų rizikinga. Ta aplinkybė, jog pastate vis dar yra saugomi ginčijamu sandoriu nupirkti daiktai, nepatvirtina, jog patalpose toliau galima vykdyti baro veiklą, nes sandėliavimui ir baro veiklai yra keliami skirtingi reikalavimai. Tokie privalomi reikalavimai, kaip ventiliacinė sistema, avarinis išėjimas sandėliavimui naudojamoms patalpoms nėra keliami.

15.3. Apelianto argumentai dėl patalpų nuomos sutarties su UAB „Galia“ ir ieškovo (ne)tinkamumo, nepagrįsti, nes reikalavimai byloje keliami ne UAB „Galia“ dėl nepagrįsto nuomos sutarties nutraukimo ir netinkamo jos vykdymo, o atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, apgaulės būdu pardavusiam ieškovui baro įrangą. Patalpų nuomos santykiai šioje ginčo situacijoje nagrinėjami tik kaip faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo tikslą vykdyti baro veiklą ir tos veiklos tolesnį negalimumą dėl pastato dalinio nugriovimo.

15.4. Apeliantas iš esmės sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog būtent jis tarpininkavo UAB „Asolera“ sudarant su UAB „Galia“ patalpų nuomos sutartį. Nors apeliantas nesutinka, kad tai buvo pagalba ar tarpininkavimas ieškovo naudai, pastarajam siekiant toliau vykdyti baro veiklą atsakovo įmonės „Kosvista“ kokteilių baro pagrindu, tačiau apeliaciniame skunde jis nepateikė jokių argumentų, kokiu pagrindu ir interesu jis tarpininkavo UAB „Asolerai“ su UAB „Galia“ sudarant patalpų nuomos sutartį. Duodamas parodymus teisme, atsakovas patvirtino, kad derybas dėl daiktų pirkimo ir ateities veiklos jis vedė su A. R., o ne su UAB „Asolera“ direktoriumi ir tuometiniu savininku Ž. N. Ieškovas atsakingai pareiškia, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas baro veiklą vykdys per UAB „Asolera“, dėl kurios akcijų pirkimo jis buvo susitaręs su įmonės akcininku Ž. N.. Byloje pateikti įrodymai – akcijų pirkimo pardavimo sutartys, patvirtina, kad net ir išaiškėjus situacijai dėl pastato griovimo, ieškovas susitarimo su Ž. N. laikėsi ir perėmė 80 proc. UAB „Asolera“ akcijų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad būtent atsakovas tarėsi su UAB „Galia“ direktoriumi P. R. dėl UAB „Kosvista“ nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties perrašymo kito nuomininko vardu. Beje, apklausiamas liudytoju R. R. patvirtino, kad A. B. teigė, jog veiklą toliau vykdys jis pats, tik kitos įmonės vardu, kas rodo, kad atsakovas verslo santykiuose nėra linkęs elgtis nesąžiningai, nurodyti tikras faktines aplinkybes.

15.5. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai - statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, neabejotinai patvirtina blogą statinio būklę. Nežiūrint į tai, kad rašytinis įpareigojimas statinio savininkui dėl pastato nugriovimo nebuvo pateiktas, liudytoju apklaustas UAB „Galia“ direktorius P. R. patvirtino, kad iš savivaldybės buvo gauta žodinis nevienkartinis reikalavimas pastatą griauti arba jį kapitališkai remontuoti. Tikslus reikalavimo įvykdymo laikas nebuvo nustatytas, tačiau patalpas nuomojant A. B., jis buvo informuotas apie savivaldybės reikalavimą nugriauti pastatą ir dėl tos priežasties į nuomos sutartį buvo įrašomas punktas dėl Nuomotojo teisės nutraukti sutartį nenurodant priežasties, įspėjus Nuomotoją prieš 28 kalendorines dienas (Sutarties 9.2 p.). Netikėti tokiais liudytojo parodymais nėra pagrindo, juo labiau, kad pastato griovimas realiai buvo pradėtas 2018 m. balandžio mėn. Liudytojo P. R. parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo pastatą nugriauti nebuvimo bei atsakovo nežinojimo apie tai.

15.6. UAB „Asolera” sutartimi perduotus daiktus naudojo ne apelianto nurodytą laiką, o baro veiklos vykdymo laikotarpiu (nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. imtinai). Kiek šiuo laikotarpiu nusidėvėjo baro inventorius, atsakovas tokio skaičiavimo nepateikė, restitucijos taikymo atveju priteistiną sumą mažinti atsižvelgiant į daiktų nusidėvėjimą nereikalavo. Kadangi atsakovas atitinkamo reikalavimo bei su tuo susijusių įrodymų nepateikė, teismas dėl jų ir nepasisakė.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo O. Š. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Trečiasis asmuo sutinka su apelianto nuomone, kad teismas iš esmės priimant sprendimą ir atliekant įrodymų vertinimą, peržengė ieškinio ribas, pažeidė rungimosi principą ir įrodymų vertinimo taisykles, kas įtakojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas netyrė, jog veiklą nuomos pastate galima vykdyti ir šią dieną, o veiklos ieškovas nebevykdo ne dėl pastato griovimo, o tikėtina dėl paties veiklos nepatyrimo ar kitų nuo jo priklausančių priežasčių, kurių niekaip apeliantas negalėjo įtakoti. Iš ieškovo pateiktų įmonės kasos dokumentų matyti, kad nuo pat veiklos pražios ieškovas baro veiklą vykdė nuostolingai, neprofesionaliai ir nekryptingai, dėl ko bet kokiu atveju baras turėjo būti uždarytas ir veikla sustabdyta.

16.2. Teismas neįvertino, kad byloje net nėra duomenų, jog UAB „Galia” savininkas būtų įpareigotas oficialiai nugriauti pastatą, kas būtų sudarę pagrindą jam teigti apeliantui apie šios aplinkybės buvimą. Atvirkščiai, apelianto pateiktas Druskininkų savivaldybės administracijos pranešimas patvirtina, kad patalpų savininkas neteikė jokio prašymo dėl pastato griovimo. Pastato savininkui buvo surašyti du statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai ir nei vienu iš šių aktų nebuvo nustatyta pareiga nugriauti statinį, išskyrus reikalavimus sutvarkyti tam tikrus statinio elementus – pašalinti kabančius betono gabalus, suremontuoti stogelį, sutvarkyti lietvamzdį, pašalinti medinės gegnės dalį, įėjimo į pastatą stogelio dalį. Taigi, nei iki ginčo sutarties sudarymo, nei po jos sudarymo pastato savininkas neturėjo nurodymo griauti statinio, išskyrus elementarius tvarkymo darbus, todėl jis negalėjo apeliantui nurodyti, kad pastatas bus griaunamas ir tuo pačiu pats neturėjo tokios pareigos. Teismas vertino liudininko UAB „Galia“ savininko P. R. melagingus parodymus, neva Druskininkų savivaldybės nurodymu jis privalo spręsti klausimą dėl pastato nugriovimo arba kapitalinio remonto, ko iš tiesų niekada nebuvo. Iš melagingų P. R. parodymų teismas susidarė nuomonę ir neteisingai įvertino, kad apeliantas, sudarydamas sandorį su ieškovu, buvo nesąžiningas, kas turėjo įtakos sandorio sudarymui.

16.3. Trečiasis asmuo sutinka su apeliantu, kad teismas turėjo vertinti, jog apeliantas su ieškovu sudarė teisėtą sandorį, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad daiktus pagal sutartį apeliantas ieškovui pardavė todėl, kad sustabdė savo veiklą Lietuvoje ir pradėjo komercinę veiklą kitoje valstybėje (Ispanijoje). Ši aplinkybė buvo žinoma ir pačiam ieškovui, kadangi ją taip pat nurodė teisminio proceso metu. Todėl akivaizdu, kad nebuvo siūlymo dėl baro veiklos perpirkimo, o buvo nusipirkti apeliantui priklausantys daiktai. UAB „Kosvista“ nebuvo parduota, baro pavadinimas „Kokteilių baras CoCo“ irgi nebuvo parduotas ar kitaip perleistas naudoti tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

18. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sudarytos pirkimo pardavimo sutarties šalių tikrosios valios nustatymo, šalių elgesio iki sudarant sutartį ginčo sutartį, bei sudarius ją, vertinimo.

19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas ir atsakovas 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. A-01, kuria atsakovas pardavė ieškovui daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), UAB „Galia“ priklausančiose patalpose, kurie pagal jų pobūdį ir naudojimo paskirtį skirti baro ar panašaus pobūdžio veiklai vykdyti (1 t. b. l. 6, 7). Sutartyje šalys susitarė dėl parduodamų daiktų kainos, atsiskaitymo sąlygų (sutarties 2.2, 2.3 punktai). Šalys 2017 m. rugsėjo 13 d. surašė ir pasirašė turto priėmimo perdavimo aktą (1 t. b. l. 8,9). Pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui: 2017 m. rugsėjo 13 d. – 1 000 Eur; 2017 m. rugsėjo 22 d. – 3 000 Eur; 2017 m. spalio 24 d. – 1 000 Eur (1 t. b. l. 10-12). Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui teisme, jame suformulavo reikalavimus pripažinti tarp šalių 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. A-01 negaliojančia, CK 1.91 straipsnio 5 dalies pagrindu, įrodinėjo, kad atsakovas sudarydamas sutartį buvo nesąžiningas, nes nutylėjo esmines tokios sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. ieškovas nebūtų sudaręs tokios sutarties, jeigu būtų žinojęs, kad ateityje pastatas esantis (duomenys neskelbtini), bus griaunamas.

20. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažino ieškovo ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. A-01 negaliojančia, taikė restituciją, grąžino atsakovui perduotą turtą, o ieškovui iš atsakovo priteisė sumokėtus 5 000 Eur. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas peržengė ieškinio ribas, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, įrodymų vertinimą, kas įtakojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą; teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovas pirkimo pardavimo sutartimi įgijo teisę patalpose vykdyti veiklą; byloje nustatyta, kad pats ieškovas su UAB „Asolera” sudarė atskirą sutarimą dėl daiktų, įgytų iš apelianto, naudojimo; byloje nebuvo įrodyta, kad statinio dalis, kurioje yra ieškovo nupirkti daiktai, bus griaunama ir kad ši aplinkybė egzistavo ginčo sutarties sudarymo metu, bei kad tai buvo žinoma apeliantui ir jis sąmoningai nuslėpė pastato griovimo faktą nuo pirkėjo; teigia, kad atsakovas tik pardavė daiktus ieškovui, tačiau nėra patalpų, kuriose yra ieškovo nupirkti daiktai savininkas; teismas nevertino ir paties ieškovo elgesio, netyrė ar jis buvo pakankamai rūpestingas ir atidus sudarant ginčo pirkimo pardavimo sandorį, atkreipia dėmesį, kad ieškovas 2018 m. balandį įsigijo UAB „Asolera“ akcijas, investavo pinigines lėšas į pastatą, kuriame yra jo nupirktai daiktai.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami papildomai vadovaujantis ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl apelianto pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo

22. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus rašytinius įrodymus (2 t. b. l. 99-102). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau CPK 314 straipsnis). Iš pateiktų naujų įrodymų turinio matyti, atsakovas pateikė du statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimo aktus, surašytus 2012 m. kovo 27 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d., bei Druskininkų savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 31 d. raštą, šiais įrodymais apeliantas grindžia tą aplinkybę, kad statinys, kuriame yra ieškovo pirkti daiktai, nėra nugriautas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys teismui nepateikė jokių įrodymų, jog statinys, kuriame yra pirkti ieškovo daiktai, yra nugriautas ar būtų siekiamas pastato savininko bei Druskininkų savivaldybės valia griauti. Todėl ieškovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai byloje apie statinio apžiūras nesudaro pagrindo spręsti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Duomenų, kad ieškovas šiuos įrodymus buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, o šis juos be pagrindo atsisakė priimti, byloje nėra. Šias motyvais teisėjų kolegija atmeta ieškovo prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus, pateiktus kartu su apeliaciniu skundu (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

23. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas nuo 2015 m. gegužės 1 d. dirbo UAB „Kosvista“ vadybininko pareigose, kurios direktoriumi buvo atsakovas A. B. (1 t. b. l. 109, 110). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „Kosvista“ iki 2017 m. rugsėjo mėnesio vykdė kokteilių baro „CoCo“ veiklą. Ieškovas ir atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. bendravo, susirašinėjo elektroniniu paštu, derino būsimo kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo sąlygas, sutarties turinį, tarėsi dėl atsakovui priklausančių daiktų pirkimo kainos, jo tolesnio naudojimo ieškovo būsimam verslui tose pačiose patalpose, kuriose buvo perkami daiktai (1 t. b. l. 156-158). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad buvo suinteresuotas vykdyti veiklą baro patalpose ir tam jis pirko ginčo daiktus. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties turinio matyti, jog šalys apsisprendė sudaryti sutartį tarp fizinių asmenų, pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas pardavė ieškovui asmeninės nuosavybės teise baro patalpose esančius daiktus, skirtus kokteilių baro „CoCo“ vykdomai veiklai aptarnauti. Tokiu būdu ieškovas neįgijo UAB „Kosvista“ akcijų ir neperėmė bendrovės „Kosvista“ vykdomos veiklos baro patalpose. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadas, jog ieškovas turėjo pakankamai informacijos apie UAB „Kosvista“ vykdomą veiklą baro patalpose, žinojo, jog jo perkami daiktai pagal naudojimo paskirtį skirti tik baro veiklai vykdyti, turtas pagal jo savybes gali būti naudojamas didžiąja dalimi tik tose patalpose, kur jis yra, kadangi dalis pirktų daiktų ir baldų yra integruoti į baro infrastruktūrą. Teisėjų kolegija vertina, kad sudarydamas daiktų pirkimo pardavimo sutartį, ieškovas, būdamas pakankamai apdairus, rūpestingas ir atidus, dirbdamas UAB „Kosvista“ ir turėdamas informacijos apie bendrovės bare vykdomą veiklą, savo valia nutarė sudaryti daiktų pirkimo pardavimo sandorį. Šią išvadą pagrindžia tos aplinkybės, jog ikisutartinių derybų metu atsakovo prašoma kaina už parduodamą turtą nuo 21 000 Eur buvo sumažinta iki 18 000 Eur, susirašinėjimo metu buvo kalbama apie galimybę ieškovui pačiam vykdyti baro veiklą patalpose, kuriose yra perkami daiktai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas neleistinais, tyčiniais, CK 1.91 straipsnyje išvardintais veiksmais iškreipė ieškovo valią sudarant sutartį, dėl ko pastarasis sudarė nenaudingomis sau sąlygomis ginčijamą sandorį.

24. Vertinant ieškovo elgesį po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, matyti, kad jis kurį laiką vykdė sutartį, sumokėjo atsakovui 2017 m. rugsėjo 13 d. – 1 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 22 d. – 3 000 Eur, 2017 m. spalio 24 d. – 1 000 Eur sumas pagal sutartyje suderintą mokėjimų grafiką. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas teigė, jog jis baro veiklą tikėjosi vykdyti per UAB „Asolera“, dėl kurios akcijų pirkimo buvo susitaręs su įmonės „Asolera“ akcininku Ž. N.. Byloje pateikta akcijų pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas susitarimo su Ž. N. laikėsi ir 2018 m. kovo mėnesį nupirko 80 proc. UAB „Asolera“ akcijų (1 t. b. l. 110-120). Iš byloje pateiktos 2017 m. rugsėjo 15 d. patalpų nuomos sutarties matyti, kad patalpų esančių (duomenys neskelbtini) savininkė UAB „Galia“ išnuomojo ieškovo prašymu UAB „Asolera“ šias patalpas (1 t. b. l. 13-15). Šios aplinkybės papildomai įrodo, kad ieškovas po sutarties sudarymo atliko nuoseklius, tikslingus veiksmus, jog galėtų pirmiausia per įmonę „Asolera“, o po bendrovės akcijų įgijimo ir pats savo vardu vykdė kokteilių baro veiklą patalpose, kuriose buvo įgyti iš atsakovo daiktai. Sprendžiant šalių ginčą nėra svarbi ta aplinkybė ar tarpininkavo atsakovas rengiant ir sudarant patalpų nuomos sutartį tarp patalpų savininkės UAB „Galia“ ir UAB „Asolera“, ar netarpininkavo, ši aplinkybė niekaip nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovas iki sudarant daiktų pirkimo sutartį buvo nesąžiningas, suklaidino ieškovą dėl sutarties turinio ar esmės, neigiamai paveikė ieškovo valią ar privertė jį sudaryti sutartį itin nenaudingomis jam sąlygomis.

25. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra įrodyta ieškinio faktinė aplinkybė, jog pastatas (duomenys neskelbtini) yra griaunamas ar gali būti griaunamas artimiausiu metu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju UAB „Galia“ direktorius P. R. 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovė dar iki pastato (duomenys neskelbtini) perėmimo iš buvusių savininkų gavo iš Druskininkų miesto savivaldybės žodinį įspėjimą susitvarkyti pastato kiemą, patį pastatą. Raštu jokio oficialaus įspėjimo ar įpareigojimo griauti pastatą UAB „Galia“ iš miesto savivaldybės nėra gavusi. Liudytojas paaiškino, kad pastatą, t. y. jo pamatus tvarkė savo iniciatyva, pamatų tvarkymas baro patalpų nelietė, baro veiklos neįtakojo. UAB „Asolera“ jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų pastate nereiškė. Patalpų vėdinimo sistemą buvo nutarta išmontuoti tik pastato pamatų remonto laikotarpiui (2018 m. spalio 17 d. garso įrašas, įrašo 1 val. 04 min. 00 sek – 1 val. 12 min. 55 sek.). Liudytojas paaiškino, kad pastato remonto metu (2018 m. kovas-balandis) „Asolera“ veiklos bare jau nevykdė, nuomos mokestis buvo mokamas iki 2018 m. gegužės mėnesio. Ieškovas A. R., tuo metu buvęs „Asolera“ akcininku, ieškojo galimybės pernuomoti patalpas kitam asmeniui, ieškojo naujo nuomininko, tačiau kai nerado, pareiškė liudytojui, kad nutrauks patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Nuomos sutartis su „Asolera“ nutraukta 2018 m. balandžio mėnesį (2018 m. spalio 17 d. garso įrašas, įrašo 1 val. 13 min. 00 sek – 1 val. 16 min. 00 sek.). Liudytojas paaiškino, kad dar yra likę A. R. daiktų baro patalpose. Šiuo metu UAB „Galia“ ieško su miesto valdžia galimybės pertvarkyti pastatą, jį pritaikyti naujai paskirčiai (2018 m. spalio 17 d. garso įrašas, įrašo 1 val. 18 min. 00 sek – 1 val. 19 min. 50 sek.). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra griaunamas, jog atsakovas A. B. prieš sudarant ginčijamą sutartį žinojo apie pastato griovimą ir šį faktą nuslėpė nuo ieškovo. Nors apklaustas teismo posėdžio metu pastato savininkės UAB „Galia“ vadovas užsimena, kad 1964 metų statybos pastatas (duomenys neskelbtini) galėtų būti griaunamas ir jo vietoje statomas naujas, tačiau tai tik vadovo pamastymai apie bendrovės veiklos perspektyvas.

26. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas, įgijęs ginčijama pirkimo pardavimo sutartimi bare esančius daiktus iš atsakovo, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 3 d iki 2018 m. balandžio 28 d. (2 t. b. l. 1 – 40) vykdė per UAB „Asolera“ (duomenys neskelbtini) baro veiklą, galiausiai 2018 m. kovo 9 d. įgijęs kontrolinį UAB „Asolera“ akcijų paketą, šią veiklą vykdė per savo bendrovę (1 t., b. l. 110-120). Kadangi bendrovės veikla buvo nuostolinga, ieškovas A. R., kaip „Asolera“ akcininkas, nutraukė 2018 m. balandžio mėnesį patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su UAB „Galia“ ir 2018 m. balandžio 18 d. (1 t. b. l. 1-5) kreipėsi su ieškiniu atsakovui A. B. dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Įstatymo leidėjo įtvirtintas sutarties laisvės principas, reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra šalims privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartis yra teisėta, sutarties turinys atitiko ieškovo tikrąją susiformavusią valią, ieškovas ją sudarydamas, veikė savo nuožiūra ir laisva valia, o atsakovas neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu, pastarojo nesuklaidino, niekaip nepaveikė, neprivertė jį sudaryti sutartį itin nenaudingomis jam sąlygomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 13 d. sutartį CK 1.91 straipsnio pagrindu nepagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 178 straipsnis, CK 1.91 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą, skundžiamas apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas A. B. turėjo tokias išlaidas: kelionės išlaidos – 90,69 Eur ir advokato atstovavimo teisme išlaidos - 500 Eur, viso 590,69 Eur (1 t. b. l. 167–172). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas A. B. sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 t. b. l. 115). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovo priteisiama 703,69 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Nustatyta, kad trečiasis asmuo byloje atsakovo pusėje O. Š. turėjo 88,45 Eur kelionės išlaidas (42,85 Eur ir 45,60 Eur, 1 t. b. l. 138-140, 160-164). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 88,45 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

28. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybė turėjo 2,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti.

Byloje priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 703,69 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 88,45 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas