Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės vertinimu, priimtas ir ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT suformuota praktika bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014-12-30 ir 2015-01-28 su prašymais kreipėsi į VSDFV, prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 34–35, 36–38).

Atsakovė 2015-02-04 sprendimu Nr. (6.5) I-785, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-12-30 ir 2015-01-28 prašymus, kuriuose pareiškėjas prašė išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 10–12).

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV 2015-02-04 sprendimo Nr. (6.5) I-785 teisėtumo bei pagrįstumo.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus argumentus, daro išvadą, kad rašytinio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV Klaipėdos skyrius 2010–2011 metais nebuvo priėmęs. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, kai jam buvo išmokėta ne visa pensija. Šias teismo išvadas patvirtina ir LVAT praktika. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 konstatavo, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nurodė, kad panašios pozicijos LVAT laikėsi ir ankstesnėje praktikoje. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.

Pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais, taikant Konstitucijai prieštaravusias Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, į VSDFV kreipėsi su 2014-12-30 ir 2015-01-28 prašymais, t. y. praleidęs Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 str. 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2015-01-28 prašyme atsakovei nurodė, kad 2010 m. sausio mėn. gavęs sumažintą pensiją, nemanė, kad pažeidžiamos jo teisės, nes buvo priimtas Laikinasis įstatymas. Apie tai, kad senatvės pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, iš viso nežinojo. Apie savo pažeistas teises sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Pagrįstai tikėjo, kad sumažinta pensijos dalis bus išmokėta (b. l. 36–38).

LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Iš pareiškėjo skundo turinio spręstina, jog, pareiškėjo įsitikinimu, jis apskritai termino kreiptis į atsakovę nėra praleidęs, nes reikalavimo teisė atsirado tik Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Kita vertus, pareiškėjas formuluoja prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus, teismas pažymi ir tai, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012-02-06, taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo pakankamai laiko, kad pareiškėjas galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas ginti. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis adm. byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.).

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudarė pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad pagrindo, kaip teisingai nustatė atsakovė, atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą nebuvo.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jo valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į VSDFV. Kitų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą, jis nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, VSDFV 2015-02-04 skundžiamu sprendimu Nr. (6.5) I-785 pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir pateiktų pareiškėjo prašymų nenagrinėjo, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV išnagrinėti jo skundą iš esmės, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2015-02-04 sprendimą Nr. (6.5) I-785, todėl teismui konstatavus, kad ginčijamas VSDFV sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.