Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros VI skyriaus prokurorės I. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1250-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 310 straipsnio 1 dalyje,

R. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, išsiskyręs, nedirbantis, turintis neįgalumo laipsnį, neteistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B., veikdamas bendrininkų grupėje su R. D. ir G. V., žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent:

iš anksto susitaręs su R. D. nužudyti savo šunį (duomenys neskelbtini), perdavė šį šunį nuo alkoholio apsvaigusiems R. D. ir G. V., kurie jį 2020-07-02 apie 21.40 val. lauke, esančiame (duomenys neskelbtini) nužudė, t. y. R. D. laikant šunį prispaudus prie savęs, G. V. du kartus smogė kirviu šuniui per galvą, kaklą, padarydamas kirstinius, muštinius viršugalvio srities odos poodinių audinių ir raumenų pažeidimus, skeveldrinius viršugalvio bei kaktikaulio lūžius, kirstinius muštinius priekinės viršutinės kaklo srities, odos, poodinių ir giliųjų minkštųjų audinių pažeidimus, kiauriminį kirstinį trachėjos pažeidimą, pažeidimų vietose poodinių ir minkštųjų audinių masyvias hematomas, kraujo išsiliejimą galvos smegenyse ir plaučiuose, nuo ko dėl kirstinių muštinių pažeidimų šuo žuvo. Šiais savo veiksmais T. B. veikdamas bendrininkų grupėje padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

R. D., veikdamas bendrininkų grupėje su G. V. ir T. B., žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent:

jam iš anksto susitarus su T. B. nužudyti pastarojo šunį (duomenys neskelbtini) ir T. B. šunį perdavus jam su G. V. jį nužudė, t. y. 2020-07-02 apie 21.40 val. lauke, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikė šunį prispaudęs prie savęs, kai G. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus smogė kirviu šuniui per galvą, kaklą, padarydamas kirstinius, muštinius viršugalvio srities odos poodinių audinių ir raumenų pažeidimus, skeveldrinius viršugalvio bei kaktikaulio lūžius, kirstinius muštinius priekinės viršutinės kaklo srities, odos, poodinių ir giliųjų minkštųjų audinių pažeidimus, kiauriminį kirstinį trachėjos pažeidimą, pažeidimų vietose poodinių ir minkštųjų audinių masyvias hematomas, kraujo išsiliejimą galvos smegenyse ir plaučiuose, nuo ko dėl kirstinių muštinių pažeidimų šuo žuvo. Šiais savo veiksmais R. D., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

G. V., veikdamas bendrininkų grupėje su R. D. ir T. B., žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent:

R. D. iš anksto susitarus su T. B. nužudyti pastarojo šunį (duomenys neskelbtini) ir T. B. šunį perdavus jam su R. D. jį nužudė, t. y. 2020-07-02 apie 21.40 val. lauke, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,28 prom.), R. D. laikant šunį prispaudus prie savęs, jis du kartus smogė kirviu šuniui per galvą, kaklą, padarydamas kirstinius, muštinius viršugalvio srities odos poodinių audinių ir raumenų pažeidimus, skeveldrinius viršugalvio bei kaktikaulio lūžius, kirstinius muštinius priekinės viršutinės kaklo srities, odos, poodinių ir giliųjų minkštųjų audinių pažeidimus, kiauriminį kirstinį trachėjos pažeidimą, pažeidimų vietose poodinių ir minkštųjų audinių masyvias hematomas, kraujo išsiliejimą galvos smegenyse ir plaučiuose, nuo ko dėl kirstinių muštinių pažeidimų šuo žuvo. Šiais savo veiksmais G. V. veikdamas bendrininkų grupėje padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu T. B. apklaustas įtariamuoju parodė, kad prisipažįsta kaltu, dėl savo poelgio labai gailisi. Nori pasakyti, kad šis šuo priklausė jam. Laikė jį voljere, bet jo charakteris buvo agresyvus. 2020 m. birželio pabaigoje, jis buvo išsilaisvinęs, kai tvoroje padaręs skylę pabėgo. Atsimena visą naktį jo ieškojo po kaimą, nes bijojo, kad jis ko nesukandžiotų. Šis šuo buvo įkandęs kažkada G. V. dukrai, o įvykio dieną, t. y. 2020-07-02 įkando ir jo mažametei dukrai, kuriai 4 metukai. R. D. 2020-07-02 atėjus į svečius ir bekalbant apie šuns įkandimą, tiesiog priėjo tos išvados, kad šunį reikia nugaišinti. Gal ant tiek buvo susinervinęs, išsigandęs dėl dukros, šiek tiek pavartojęs alkoholio, kad nesugalvojo kitos išeities. Atsimena, kad šunį paėmė iš voljero ir perdavė su grandine R. D.. Į kiemą buvo atėjęs ir G. V., todėl tikrai galėjo matyti, kad jis šunį atiduoda R. D.. Nežino, kodėl R. D. sako, kad jis paėmė šunį. Iš tiesų šunį R. D. perdavė jis. Kiek suprato R. D. paskambino G. V., kuris yra jo mamos sugyventinis, ir G. V. padėjo vėliau nugaišinti šunį. Kastuvą R. D. pasiėmė iš malkinės pats, matė kaip paėmė ir kirvį ir su G. V. kažkur nuėjo. Kastuvas atsirado toje pačioje malkinėje kartu su kirviu. Kaip minėjo, buvo išsigandęs dėl dukros, kad nesugalvojo kitokio sprendimo, kaip tik perduoti šunį R. D. užmušti, dėl savo poelgio labai gailisi. R. D. gyvena netoliese, yra jo dukros krikštatėvis. Jis pasikvietė savo mamos sugyventinį G. V., kurį pažįsta kaip kaimo gyventoją, ir jie su šunimi nuėjo į lauką. Atlygio už šuns užmušimą nebuvo žadama. Pats nematė, kaip jie nugaišino šunį. Žino, kad R. D. iš kiemo buvo paėmęs kirvį, kastuvą, kurį vėliau atnešė į kiemą. Anksčiau teistas nebuvo, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitose neįrašytas, oficialiai dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, tyrimui pateikia charakteristiką. Supranta, kad reikėjo kreiptis į veterinarijos tarnybą. Sutinka, kad būtų jam skirta bausmė - viešieji darbai, kurią pasižada vykdyti. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Priimtą procesinį sprendimą šiame tyrime prašo atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.82-83, 89-90, 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę, kad jis nukankino šunį, kuris nuo jo veiksmų nugaišo, pripažįsta. Prisipažįsta, kad tą šunį jis tiesiog stipriai laikė prispaudęs už grandinės prie savęs, kai G. V. jam 2 kartus smogė su kirviu, kurį atsinešė kartu nuo T. B. namų. (duomenys neskelbtini) smogė tam šuniui per galvą. Matė, kaip G. V. smogė. Ką dar darė, nepastebėjo. Po to šuns gaišeną užkasė netoliese nuo tos vietos, kurioje jis buvo nukankintas. Šis šuo ne vieną kartą bėgiojo po kaimą palaidas ir buvo įkandęs, kiek žino G. V. dukrytei anksčiau, o 2020-07-02, šis šuo įkando šuns šeimininko T. B. vaikui-dukrai, kuriai 4 metai. Įkando stipriai, nes matė pas mergaitę stipriai ištinusią ranką ir žymes nuo įkandimo. Šuns šeimininkas yra T. B., kuris gyvena netoli nuo tos vietos, kur jis gyvena. Jo dukra yra jo krikšto dukra. Jis tiesiog užėjo pas (duomenys neskelbtini) ir jis pasakė, kad šuo įkando jo dukrai. Truputį išgėrė ir tada pritariant (duomenys neskelbtini) jis sutiko, kad šį jo šunį reikia pribaigti. Šuniui buvo virš 3 metų, jis buvo mišrūnas. Šuo nors buvo laikomas voljere, bet sugebėdavo ištrūkti. Jis tada paskambino G. V., kuris yra jo mamos sugyventinis, nes vienas nesiryžo šuns užmušti. G. V. atėjo pas (duomenys neskelbtini) į kiemą. (duomenys neskelbtini) buvo netoliese, galėjo suprasti, kur jie eis ir ką darys, bet nesipriešino. Jis pasiėmė nuo grandinės tą šunį, pasiėmė į kitą ranką kirvį, kastuvą ir jie su G. V. nuėjo. Nuėjo atokiau nuo gyvenamųjų namų. Paėjus apie 200 metų nuo kelio, užėjo į žolyną, kur, kaip minėjo, jis prilaikė šunį, o G. V. 2 kartus jam su kirviu smogė per galvą. Atsimena, kad šuo staugė. Tuo metu nežinia iš kur pasirodė kaimynės duktė, kuri nuo kelio galimai juos matė prie šuns. Ji išsigandusi nubėgo. Šuo nugaišo greitai, nesikankino. Kai šuo nugaišo, jie netoliese iškasė duobę ir į tą duobę įmetė nugaišusį šunį. Toje vietoje, kur G. V. smogė su kirviu šuniui, ant žolės galėjo būti kraujo dėmės. Pats įvykio metu nesusižalojo. Užkasus šunį, jie išsiskirstė. Jis nuėjo pas (duomenys neskelbtini), paliko jo kieme kirvį, kastuvą, grandinę. Kaip žino, G. V. buvo sulaikytas. Dėl savo poelgio labai gailisi. Anksčiau teistas nebuvo, narkologinėje, psichiatrinėje įskaitose neįrašytas. Sutiko su (duomenys neskelbtini) bendru prašymu, nes išsigando dėl anksčiau apkandžiotų vaikų. Mano, kad iš tikrųjų reikėjo kviesti specialiąją veterinarijos tarnybą, o ne savivaliauti. Sutinka, kad jam būtų skirti viešieji darbai ir šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu, skiriant bausmę-viešuosius darbus. Apie priimtą procesinį sprendimą prašo jam atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 61-63, 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę, kad jis nukankino šunį, kuris nuo jo veiksmų nugaišo, pripažįsta. Dėl savo poelgio labai gailisi. Jis 2 kartus su kirviu, kurį atsinešė kartu su R. D., smogė tam šuniui per galvą. Tuo metu R. D. laikė tą šunį su grandine prie savęs. Po to šuns gaišeną užkasė netoliese nuo tos vietos, kurioje jis buvo nukankintas. Šis šuo ne vieną kartą bėgiojo po kaimą palaidas ir buvo įkandęs tiek jo dukrytei anksčiau, o vakar, t. y. 2020-07-02, šuo įkando šuns šeimininko dukrai, kuriai yra 3 ar 4 metai. Šuo įkando stipriai, nes matė pas mergaitę stipriai ištinusią ranką ir žymes nuo įkandimo. Šuns šeimininkas yra vyras vardu (duomenys neskelbtini). Jis sutikęs R. D., kuris yra jo sugyventinės sūnus, pilnametis, paprašė tą šunį pribaigti. (duomenys neskelbtini) jam paskambino ir jis atėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą, (duomenys neskelbtini) paėmęs grandinę, padavė kartu su šunimi ją (duomenys neskelbtini). Tai vidutinio dydžio šuo, juodos spalvos, jo veislės nežino, galimai mišrūnas. Jis su (duomenys neskelbtini) ir šunimi nuėjo atokiau nuo gyvenamųjų namų. Nepastebėjo iš kur pas (duomenys neskelbtini) rankose atsirado kirvis. Paėjus apie 200 metų, nuo kelio, užėjo į žolyną, kur, kaip minėjo, (duomenys neskelbtini) prilaikė šunį, o jis 2 kartus jam su kirvio buka dalimi smogė per galvą. Atsimena, kad šuo staugė. Tuo metu nežinia iš kur pasirodė kaimynės duktė pilnametė, kuri nuo kelio galimai juos matė prie šuns. Ji išsigandusi nubėgo. Šuo nugaišo greitai, nesikankino. Jis nori papildyti, kad (duomenys neskelbtini) su savimi be kirvio atsinešė ir kastuvą. Nežino kieno jis buvo. Jie netoliese iškasė duobę, į kurią įmetė nugaišusį šunį. Toje vietoje, kur smogė su kirviu šuniui, ant žolės galėjo būti kraujo dėmės. Pats jis nesusižalojo. Užkasus šunį, jie išsiskirstė. Jis nuėjo pas save namo, iš kurių vėliau jį ir paėmė policijos pareigūnai, o (duomenys neskelbtini) nuėjo jam nežinoma kryptimi. (duomenys neskelbtini) su savimi nešėsi kirvį, kastuvą ir grandinę. Dėl savo poelgio labai gailisi. Anksčiau teistas nebuvo, Narkologinėje, psichiatrinėje įskaitose neįrašytas. Sutiko su (duomenys neskelbtini) prašymu, nes išsigando dėl anksčiau apkandžiotų vaikų. Mano, kad iš tikrųjų reikėjo kviesti specialiąją veterinarijos tarnybą, o ne savivaliauti. Kitą kartą niekada taip nesielgs. Kaip minėjo dėl savo poelgio labai gailisi (b.l. 37-39)

Be visiško kaltinamųjų kaltės pripažinimo, jų kaltė grindžiama šiais duomenimis:\

Policijos registruojamų įvykių duomenų bazės išrašu, kad 2020-07-02 21.46 val. VA VPK buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai užmušė kito kaimyno šunį. Patikrinus informaciją, ji pasitvirtino. Atvykus į įvykio vietą buvo rastos dėmės, panašios į kraujo dėmes bei vieta, kur buvo užkastas šuo. Buvo nustatyta, kad šunį užmušė G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo sulaikytas (b.l.5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kad į įvykio vietą patenkama (duomenys neskelbtini) gatvės, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), nusukus dešinėn į (duomenys neskelbtini) gatvę. Dešinėje pusėje prie kelio yra apšvietimo stulpai, už ketvirtojo apšvietimo stulpo pasukus į dešinę į pievą bei paėjus tiesiai apie 20 metrų, žolėje matomas išmindytas žemės plotas, šalia kurio ant žolės matomos raudonos spalvos dėmės. Toliau matoma išmindyta žolė, apie 10 metrų nuo šios vietos, kairėje pusėje yra krūmas, už kurio matomas išmindytos žolės plotas, kuriame yra išpurenta žemė. Žemėje matosi juodos spalvos plaukai. Pradėjus kasti žemę, iš po žemės pasirodo juodos spalvos letena, toliau kasant žemę, joje matosi užkasto šuns gaišena. Iš duobės ištraukus šuns gaišeną, matoma, kad šuns plaukas yra juodos spalvos, ant šuns kailio plauko galvos bei kaklo srityje matomos raudonos spalvos dėmės. Taip pat galvos srityje matomos žaizdos. Po apžiūros šuns gaišena, įdėta į tą pačią duobę ir užmėtyta žeme. Vieta, kur yra šuns gaišena, yra pievoje prieš joje esančią transformatorinę. Vietovė nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daiktų ar objektų galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (b.l.7-13).

VA VPK Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Antrojo būrio vyr. patrulio A. Ž. tarnybiniu pranešimu, kad 2020-07-02 21.46 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu E. P. iš Vilniaus m. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė, kaip kaimynai užmušė šunį. Gaišeną jau patraukė. Atvykus į vietą juos pasitiko pranešėja E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad su savo draugu V. A., gim. (duomenys neskelbtini), apie 21.30 val. išėjo į kaimą pasivaikščioti, kai netoli namų išgirdo labai garsų šuns cypimą, priėjus pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė du vietinius neblaivius vyriškius, kurie smaugė bei pagaliu daužė šunį. Jai suklykus jie išsigando, bet teisinosi, kad nieko nenutiko nors pas vieną vyriškį rankos buvo kruvinos. Ji nubėgo į namus ir paskambino policijai. Grįžusi pamatė, kad vyrų jau nėra. Mergina nurodė vietą, kur buvo užmuštas šuo. Apžiūrėjus įvykio vietą, pamatė dėmes, panašias į kraujo, bei vietą, kur galimai užkastas šuo. Pranešėja nurodė namą, kur gyvena asmuo, kuris nužudė šunį. Nurodyto namo duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo, G. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad gėrė su savo sugyventinės R. D. gim. (duomenys neskelbtini), sūnumi R. D., gim. (duomenys neskelbtini), kai prie jų pribėgo nuo grandinės nutrūkęs šuo ir dėl to, kad šuo puldinėja kaimo gyventojus jie nutarė jį nužudyti. Pagal G. V. žodžius, jis smaugė šunį, o R. D. daužė jį pagaliu. G. V. 22.40 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. OVS. R. D. sulaikyti nepavyko, nes slapstėsi kažkur kaime (b.l.6).

Apklaustos liudytojos E. L. parodymais, kad 2020-07-02 buvo svečiuose pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. ji buvo kieme su savo vaikinu V. A., kai išgirdo labai stiprų klykiančio šuns balsą. Ji pasiūlė savo draugui nueiti pasižiūrėti, kas vyksta. Jie nuėjo pagal šuns balsą į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur pievoje pamatė kaimo gyventojus G. V. ir R. D.. Taip pat pamatė gulintį šunį ant nugaros, pakeltomis į viršų letenėlėmis. Kiek matė, abu asmenys buvo priklaupę prie gulinčio šuns. Šuo cypė, klykė. Kaip jai pasirodė, nes ji viską matė iš toliau, (duomenys neskelbtini) laikė šunį, o (duomenys neskelbtini) kažką jam darė, bet negali būti tikra, kas būtent, ką darė, nes to nematė. Jai stebint visą tai, kas vyksta, ji išgirdo šuns paskutinį atodūsį ir toliau jis jau nebeklykė. Ji pasakė (duomenys neskelbtini), ką jis daro. (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, pažiūrėjo į savo rankas ir nuėjo už krūmų. (duomenys neskelbtini) tuo metu jai pasakė: „kas yra“. Ji su draugu apsisuko ir nuėjo į namus. Ji viską papasakojo mamai ir mama kartu su jais vėl nuėjo į pievą. Pievoje jos draugas pamatė kraują ir apie tai sušaukė joms. N. G., nei (duomenys neskelbtini) ten jau nebuvo. Apie šį įvykį ji pranešė Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir nuėjo į namus laukti pareigūnų. Pamatė, kad atvažiavo policija, išėjo jos pasitikti. Ji nurodė vietą, kur matė galimai kraują. Policininkai paėjo 10 metrų ir už krūmų nuo galimai kraujo dėmių rado vietą, kur galimai buvo užkastas šuo. Ji nurodė policijos pareigūnams namą, kur gyvena G. V.. Jie jį ir sulaikė. Taip pat girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tą šunį prispaudė. Kur gyvena (duomenys neskelbtini), nežino. Kam priklauso nužudytas šuo, taip pat nežino (b.l. 20-22).

2020-07-08 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, patologės A. V. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 2-20/7439, kad atlikus šuns gaišenos tyrimą nustatyta: kirstinis, muštinis viršugalvio srities odos poodinių audinių ir raumenų pažeidimas (4,5 cm x 2cm dydžio), skeveldriniai viršugalvio bei kaktikaulio lūžiai, kirstinis muštinis priekinės viršutinės kaklo srities, odos, poodinių ir giliųjų minkštųjų audinių pažeidimas (6 cm x 3cm dydžio), kiauryminis kirstinis trachėjos pažeidimas, pažeidimų vietose poodinių ir minkštųjų audinių masyvios hematomos, kraujo išsiliejimai galvos smegenyse ir plaučiuose, akių gleivinių anemija. Pataloginė anatominė diagnozė - ūmus trauminis šokas dėl kirstinių muštinių pažeidimų (b.l. 17).

Alkotesterio duomenimis, jog 2020-07-03 00.14 val. G. V. nustatytas 2,28 promilių girtumas (b.l. 25).

Kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle, nuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį bei administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, asmens duomenimis ir kita byloje esančia medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys. BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog žiauriai elgiasi su gyvūnu, jį kankina, numato, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar bus suluošintas, ir šių padarinių nori, arba kad ir jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas matyti, kad įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomas ir gyvūnų nužudymas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog T. B., R. D. ir G. V. kaltė visiškai įrodyta, o jų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, nes jie žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad T. B., R. D. ir G. V. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamieji neprieštarauja, civilinis ieškinys nepareikštas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

T. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).T. B. neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti T. B. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokurorės prašomą bausmės trukmę (BK 46 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). R. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. D. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokurorės prašomą bausmės trukmę (BK 46 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). G. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. V. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokurorės prašomą bausmės trukmę (BK 46 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. V. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020-07-02 22.40 val. iki 2020-07-03 15.32val. (viena diena), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-07-02 22.40 val. iki 2020-07-03 15.32 val. (vieną dieną).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kaltinamajam G. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs juos kaltais, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.