- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- N-662-2589-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. (S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo N. P. (S.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 22 d. N. P. (S.) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad N. P. (S.) 2008 m. liepos 30 d., apie 9.30 val., vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono saugiam eismui, automobilio šonu kliudė stovėjusį automobilį jį apgadindama. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tuo N. P. (S.) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 171, 272 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimu N. P. (S.) už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 3000 litų baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 120 litų baudą. Teismas nuobaudas subendrino ir paskyrė subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą.
Teismas nurodė, kad be N. P. (S.) paaiškinimo, jos kaltė įrodyta kita bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu, įvykio schema, pagalbos centro pažyma. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
III.
N. P. (S.) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, pagal kurią jai skirta 3000 litų bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Jei būtų nustatyta, kad jos veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje požymių, prašo baudos neskirti arba skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje.
Nurodo, kad teismas nevertino jos galimai padaryto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo būtinojo reikalingumo atžvilgiu. Paaiškina, kad tiek paaiškinime policijai, tiek teisme nurodė, jog po kontakto su automobiliu iš karto sustojo ir dėl įvykio paskambino savo draudiko atstovei, kuri jai paaiškino, jog policijai apie įvykį neprivalo pranešti, jei susitars su nukentėjusiuoju ir užpildys Eismo įvykio deklaraciją. Pažymi, kad turėjo labai skubėti namo, nes sutriko jos 1 metų kūdikio sveikata, o jį prižiūrėjusi 14 metų duktė negalėjo padėti. Pabrėžia, kad keliolika minučių laukė apgadintos transporto priemonės savininkės, tačiau jai neišėjus, paliko ant apgadinto automobilio savo duomenis ir išvažiavo. Pasirūpinusi kūdikiu, praėjus kelioms valandoms, grįžo į įvykio vietą ir pranešė policijai, tačiau atėjo nukentėjusioji, su ja susitarė dėl žalos atlyginimo, užpildė Eismo įvykio deklaraciją ir policijos iškvietimą atšaukė.
Pažymi, kad teismas, skirdamas baudą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį Nr. N5-541/2007 ir pažymi, kad teismas turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jai administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pabrėžia, kad yra nedirbanti, viena augina tris vaikus, iš kurių vienas – 1 metų kūdikis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliantei administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau N. P. (S.) nesutinka su teismo paskirta nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teigia, kad pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. N. P. (S.) apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, siekdama pašalinti pavojų, gresiantį kūdikio sveikatai, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Ji turėjo galimybę pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau po eismo įvykio to nepadarė. Tai įrodo, kad N. P. (S.) nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis asmuo, padaręs eismo įvykį, taigi, yra pagrindas pripažinti, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos ne dėl kilusio pavojaus, o dėl kitų aplinkybių. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas yra padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo.
Apeliantė remiasi Kelių eismo taisyklių 272 punktu, numatančiu, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad N. P. (S.), nors turėjo galimybę, nedelsiant apie eismo įvykį policijai nepranešė, kaip nurodė 2008 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime (b. l. 14), palaukė 10 minučių kliudyto automobilio vairuotojos, tačiau nepranešus policijai iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama KET 272 punktą.
Apeliaciniame skunde N. P. (S.) taip pat kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą bei teigia, kad paskirta nuobauda yra per griežta, prašo ją sušvelninti ir jos atžvilgiu pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas visai neskirti administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą arba skirti žymiai švelnesnę nei sankcijoje numatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pažeidėja iš karto po įvykio, palaukusi apgadinto automobilio savininkės, paliko ant apgadinto automobilio savo duomenis. Taip pat nustatyta, kad apie 14 val. grįžo į įvykio vietą, pranešė apie įvykį policijai (b. l. 13), atėjus nukentėjusiajai, su ja susitarė dėl žalos atlyginimo. Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė KET 272 punkto pažeidimą, tačiau, palikdamas įvykio vietą, neturėjo tikslo išvengti atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad N. P. (S.) pateikė įrodymus, kad turi tris nepilnamečius vaikus, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sankcija - bauda vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas N. P. (S.) už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė minimalią piniginę baudą ir visai neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertindama padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, vadovaudamasi Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi bei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti skiriant pažeidėjai ir mažesnę baudą, jai paskirta 3000 litų bauda yra aiškiai per griežta, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 3000 litų bauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą mažintina iki 500 litų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. P. (S.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą pakeisti: N. P. (S.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį paskirti 500 litų baudą; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį paskirti 120 litų baudą. Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti subendrintą nuobaudą – 500 litų baudą.
Nutartis neskundžiama.