- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- I-530-0580/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities VMI, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašė teismo priteisti iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 5527,50 Lt.
Paaiškino, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2004-05-11 įsakymu Nr. TE-26 buvo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Iš jam išmokėtos išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuota 5527,50 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 418,75 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos. Sužinojęs, kad išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos, pareiškėjas 2008-09-10 kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą, prašydamas sugrąžinti neteisingai išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad šis įstaigos sprendimas atitiko tuo metu galiojusius įstatymus, nors šiuo metu jau yra susiformavusi ir kitokia teisminė praktika. Pareiškėjo nuomone, turi būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 dalyje nustatytas penkerių metų senaties terminas. Pažymėjo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2008 metų vasarą, kai teismai patenkino analogiškus kitų pareigūnų skundus. Išmokos išmokėjimo metu jam buvo kilęs įtarimas, kad mokesčiai neturėjo būti išskaičiuoti, tačiau to išsiaiškinimui neturėjo pakankamų žinių.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 punktu, turėjo kreiptis į Vilniaus apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – Vilniaus apskrities VMI) dėl išskaičiuoto mokesčio sugrąžinimo. Iš pareiškėjo kompensacijos išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis buvo į biudžetą sumokėtas 2004 metais, todėl mokesčio permokos grąžinimo senaties terminas nepraleistas. Mokesčių administratorius, gavęs mokesčio mokėtojo prašymą grąžinti mokesčių permoką, turi patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo pagrįstumą ir nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl permokos grąžinimo. Mokesčio sumos mokesčių mokėtojui grąžinamos iš tų biudžetų, į kuriuos atitinkamos mokesčio sumos buvo sumokėtos. Todėl tik mokesčių administratorius gali nustatyta tvarka grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką. MAĮ atsakovui nenustato pareigos grąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką. Pagal MAĮ 87 straipsnį mokestiniams ginčams privaloma ikiteisminė jų nagrinėjamo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Paaiškino, kad atleidžiant pareigūnus pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jiems išmokamos išeitinės kompensacijos, kurios pagal 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą turi būti neapmokestinamos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams. Šis straipsnis, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Pareiškėjas apie gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimą žinojo atleidimo metu, tačiau į teismą kreipėsi tik 2008-10-17, t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad reikalavimą laiko pagrįstu, tačiau prašo taikyti senaties termino praleidimo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro viršininkas 2004-05-11 įsakymu Nr. TE-26, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Respublikinės Vilniaus ligoninės medicininės ekspertizės komisijos 2004-05-06 ligos liudijimu Nr. 112 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 29). Išmokant 16750 išeitinę kompensaciją, buvo išskaičiuota 5527, 50 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 418,75 socialinio draudimo įmokų (b. l. 30).
Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjui išmokėta išeitinė kompensacija buvo pagrįstai apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu, taip pat iškilo klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Pareiškėjo atleidimo dieną galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio l dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio l dalies reikalavimus, esant šio Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10 -1831/2006 pažymėjo, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės, neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Tuo pačiu ir atleidžiamo pareigūno valia visiškai neįtakoja tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi, atleidimo iš tarnybos šiuo pagrindu neįtakoja nei vienos iš šalių valia. Esant 53 straipsnio l dalies 4 punkte numatytam pagrindui teisės normos ne tik įpareigoja darbdavį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, bet ir nustato tokio atleidimo terminą. Atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu nesietinas ir su atleidžiamo pareigūno kalte. Atleidimą šiuo pagrindu sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo nenumatyta, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl dalies neišmokėtos išeitinės kompensacijos priteisimo. Pareiškėjo reikalavimui taikomo ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2004-05-12, kai jam buvo išmokėta išeitinė kompensacija. Pareiškėjas pateikė skundą 2008-10-17, t. y. praleidęs nustatyta trejų metų ieškinio senaties terminą. Termino neprašė atnaujinti būdamas įsitikinęs, kad terminas turi būti skaičiuojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymo taisykles. Pažymėtina, kad remiantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Tretysis suinteresuotas asmuo laikomas bylos proceso šalimi (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva arba trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymu. Be to, santykyje tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo kaip santykyje tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo jau būtų taikomas mokestinių įstatymų nustatyti senaties terminai, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nustatytas terminas įtakoja tik pareiškėjo ir atsakovo teisinius santykius. Šiuo atveju atsakovas nei atsiliepime (b. l. 24-25), nei teismo posėdyje neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl ginčas spręstinas iš esmės.
Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 dalyje nustatytas penkerių metų senaties terminas, taikomas mokesčių permokų grąžinimui. Kadangi tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, t.y. atsakovas nepilnai sumokėjo darbo užmokestį, neteisingai išskaičiuodamas mokesčius, tai šio ginčo sprendimui taikomi darbo teisėje numatyti senaties terminai. Ginčas nėra mokestinis ir mokesčių administravimo santykių reguliavimui skirtas senaties terminas netaikomas. Mokesčių įstatymai ir juose nustatyti senaties terminai taikomi tik mokesčių administravimo srityje susiklosčiusiems teisiniams santykiams.
Teismas laikosi Vyriausiojo administracinio teismo pozicijos analogiškose bylose, kad tinkamu atsakovu šiose bylose yra netinkamai darbo užmokestį sumokėjęs darbdavys.
Įvertinęs minėtas teisės normas, teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia ir jam išmokėta išeitinė kompensacija turi būti priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 5527,50 Lt.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.