Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-21119-430/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
2-21119-430/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17683-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
I. L.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VMI
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civ. byla Nr.2-21119-430/2011Teisminio proceso Nr.2-01-3-17683-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 34.5; 116.1 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.gruodžio 15 d.

VilniusVilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui I. L. ir jo atstovui advokatui Sigitui Gedvilui, vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2011-11-16 pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad 2010 m. liepos 18 mirė žmona A. L., a/k (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko santuokoje įgyti ir pareiškėjo vardu registruoti butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei mirusiosios vardu registruoti po jos tėvo mirties paveldėti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą priėmė ir pradėjo valdyti iš karto po žmonos mirties, nes bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą, jame gyvena, moka komunalinius mokesčius. Garažu naudojosi nuolatos, už jį mokėjo mokesčius. Pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis pagal įstatymą. Sūnus V. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2008 m. lapkričio 15 d., t.y. iki palikimo atsiradimo. Kitų įpėdinių nėra. Praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, nes nežinojo įstatymų, butas ir garažas buvo registruoti pareiškėjo vardu, todėl manė, kad nereikia priimti palikimo. Be to, nemoka lietuvių kalbos. Kadangi mirusios žmonos palikimą faktiškai yra priėmęs ir jį valdo nuo jos mirties, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktinės A. L. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu tempu nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VMI atstovas, informuotas tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo iki teismo posėdžio nebuvo gauta, todėl laikytina, jog nėra procesinių kliūčių bylai nagrinėti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė jam išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kitų, su palikimo priėmimu, susijusių reikalų niekada nėra turėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė A. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2010-07-18 (b.l. 4). Testamentų registre A. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų neįregistruota (b.l. 12). Pareiškėjas ir A. L. 1967-10-28 įregistravo santuoką (b.l. 3).

Santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą (b.l.7). Duomenų ir įrodymų, kad A. L. būtų turėjusi kitų vaikų, be mirusio V. L., byloje nėra. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti aplinkybes, kad po A. L. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, pateikė teismui rašytinius įrodymus apie tai, kad mokėjo už komunalinius patarnavimus, nario mokestį (b. l. 9,10,21,22). Pažymėtina ir tai, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

LR CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi, paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. LR CK 5.51 str. nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 3 d., palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad I. L. po A. L. mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Esamus įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 448 str. str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. L. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L., a.k(duomenys neskelbtini) po A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-07-18 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Braždienė