- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- eI-5889-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išsprendė V. F. skundo priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-02-08 gautas V. F. skundas, kuriame ji teismo prašo priteisti pusę milijono moralinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodė, kad ji surinko įrodymus, kurie pagrindžia, jog vyksta organizuotas jos turto prievartavimas. Skundą grindė Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso nuostatomis. Teigia, kad prokuroras S. S. šališkai tiria jos skundus. Ikiteisminio tyrimo teisėjui turi būti pavesta organizuoti ikiteisminį tyrimą.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, siekdama, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri 2016-01-25 raštu Nr. 17.2-930 pareiškėjos paduotą pareiškimą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjos reikalavimas iš esmės yra susijęs su prokurorų veiksmais ikiteisminio tyrimo stadijoje.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Taigi, administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Visi tokio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie spręstini bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi pareiškėja reikalavimą nagrinėjamoje byloje kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl prokurorų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžia BPK nuostatomis, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Taigi, Generalinės prokuratūros sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo gali būti skundžiami BPK X skyriuje nustatyta tvarka.
ABTĮ teismui nesuteikia teisės įpareigoti tam tikrų institucijų BPK nustatyta tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji neturtinę žalą kildina iš, jos vertinimu, neteisėtų Generalinės prokuratūros atliktų veiksmų, nagrinėjant jos pareiškimą, pateiktą BPK nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėja žalos atlyginimą kildina ne iš Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, o iš 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo veiksmų. Pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu apibrėžiamą sritį. Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnį, ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi administracinis teismas bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismui, nenagrinėja, skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Pareiškėja teismui nesuformulavo jokio reikalavimo, kuris būtų laikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėjai išaiškinama, kad ji dėl žalos atlyginimo turi teisę, remdamasi Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nustatyta tvarka, kreiptis į bendros kompetencijos skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106 ir 149 straipsniais,
nutarė:
Atsisakyti priimti V. F. skundą.
Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkančiu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.