- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- I-3004-662/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Audrius Bakaveckas (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- S. Ž., R. Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Audriaus Bakavecko, teisėjų Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. Ž. ir R. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. R. skunde (b. l. 3-6) prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-02-06 sprendimą Nr. A33-650-(4.9) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – perregistruoti 2006-11-07 statybos leidimą Nr. 1119 R. R. vardu. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų bendrųjų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, savavališkai pakeitė prašymo dalyką, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41 punkto nuostatas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija duoda nuorodą į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas (toliau - STR) 29 punktą, kuris reglamentuoja statybos leidimo išdavimo tvarką, kuomet yra keičiami statinio projekto sprendiniai. Tačiau faktiškai jokie pareiškėjo įsigyto nebaigto statyti statinio (unikalus Nr. 4400-1286-5620) projekto sprendiniai nebuvo keisti ar keičiami. Statinio pamatai yra pakloti pagal 2006 metais N. Š. firmos „Pronidė“ parengtą ir su Vilniaus rajono savivaldybės administracija suderintą statinio projektą bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006-11-07 išduotą statybos leidimą Nr. 1119. Tai patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-27 pažyma Nr. (100)-11.22-907. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, padariusi priešingą išvadą nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ir savo sprendimu konstatavusi, jog pasikeitė statinio projekto sprendiniai, turėjo skundžiamame rašte aiškiai nurodyti, kokie statinio projekto sprendiniai, jos nuomone, buvo pakeisti. STR 29.1, 29.1.1, 29.1.2, 29.1.4 punktuose įtvirtintos teisės normos liečia tuos atvejus, kuomet keičiami tokie statinio projekto sprendiniai kaip, pavyzdžiui: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio užstatymo plotas, statinio ar jo dalių aukštis (STR 29.1.1 punktas), statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (STR 29.1.2), rodikliai, darantys įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams (STR 29.1.4). Tačiau faktiškai nei statinio vieta sklype, nei statinio užstatymo plotas, nei statinio aukštis, o taip pat ir 2006-11-07 statybos leidime Nr. 1119 nurodyti statinio techniniai rodikliai nebuvo keičiami. Vilniaus rajono savivaldybės administracija žemės sklypo padalijimo faktą klaidingai sieja su statinio projektinių sprendinių pakeitimais, kurių faktiškai nebuvo ir nėra, bei kurių atsakovas nesugebėjo nurodyti. Sklypo padalijimas negali būti siejamas su statinio projektiniais sprendiniais, kadangi statinys yra statomas toje sklypo dalyje, kurioje jis buvo suprojektuotas, kurio koordinatės atitinka statinio projekte nurodytas koordinates, ir kuriai vėliau buvo suteiktas konkretus kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo R. R. skundo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 19-20) paaiškino, kad po žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į atskirus sklypus visiškai pasikeitė statybos leidime nurodyti statinio techniniai rodikliai, todėl 2006-11-07 statybos leidimo Nr. 1119 perregistravimas nėra galimas. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnį, Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus. Ši nuostata reiškia, kad, rengiant statinio projektą, visais atvejais turi būti vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentu, ir ne bet kokiu, o tuo, kuris nustato pastatų statybos sklype reikalavimus. Šie reikalavimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatomi rengiant detaliuosius planus. Tai - leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, urbanistiniai, gamtos bei kiti reikalavimai, kuriais remiantis rengiami statinių projektai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad kaimo teritorijoje ir žemės ūkio paskirties žemėje, žemės sklypus padalijant, atidalijant ar sujungiant, keičiant naudojamų žemės sklypų ribas ir plotą, formuojant žemės sklypus prie naudojamų statinių, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Šiuo atveju pareiškėjas jokių teritorijos planavimo dokumentų, naujo sklypo plano nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimo Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ 1.4 punktą, privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų. Kai atidalytas žemės sklypas nustatyta tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatyta tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Vykdyti statybą kituose privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (1.5 punktas). R. R. atveju detalusis planas nėra patvirtintas, tikslinė žemės sklypo paskirtis nepakeista. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnis reikalauja, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Pareiškėjo žemės sklypas sudaro tik 0,2989 ha ploto, be to, neaišku, ar R. R. turi ūkininko statusą.
Teismo posėdyje pareiškėjas R. R. skundą palaikė ir prašė atlyginti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį Papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai buvo rengiamas statinio projektas ir vėliau atliekamos statybos leidimo išdavimo procedūros, žemės sklypas, pažymėtas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausė ne vien tik R. Ž. ir S. Ž., bet ir R. B. bei D. J. – B. Tai įrodo, kad tokie techniniai rodikliai kaip užstatymo tankis bei užstatymo intensyvumas privalėjo ir buvo nustatyti tik R. Ž. ir S. Ž. priklausančioje 0,2989 ha žemės sklypo dalyje, o ne visame žemės sklypo plote, kaip teigia atsakovas. Šią aplinkybę patvirtina ir statinio projekto vadovė N. Š. parengtame dokumente „Bendrieji statinio rodikliai“ nurodydama, kad žemės sklypo 0,2989 ha dalies užstatymo intensyvumas yra 9 %. Be to, žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) de facto buvo atidalintas daug anksčiau, nei buvo išduotas statybos leidimas, t. y. 2006-01-19. Taigi apie padalijimą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma sprendimo išduoti statybos leidimą priėmimo metu. Žemės sklypo padalinimas de jure, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsniu, jokių statinio projekto sprendinių nepakeitė ir negalėjo pakeisti, o tik individualizavo atskiru kadastriniu numeriu tą sklypo dalį, kuriai buvo parengtas projektas ir išduotas leidimas statyti. Pažymėtina ir tai, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 28 punkte nėra nurodyta, jog norint perregistruoti statybos leidimą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai reikia pateikti ūkininko statusą patvirtinantį dokumentą, teritorijos planavimo dokumentus ar sklypo planą, todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas reikalauja šios medžiagos.
Tretieji suinteresuoti asmenys prašė R. R. skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. R. 2007–12–21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriui pateikė prašymą dėl statybos leidimo Nr. 1119 perregistravimo (b. l. 7–8). Pareiškėjas 2008–01–09 pateikė patikslintą prašymą prie 2007–12–21 prašymo (b. l. 9–10). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė 2008–02–06 sprendimu Nr. A33–650–(4.9) „Dėl statybos leidimo perregistravimo“ informavo pareiškėją, kad po žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į atskirus sklypus pasikeitė projekto sprendiniai, todėl privalu gauti naują statybos leidimą (b. l. 12).
Iš į bylą pateiktos tyrimo medžiagos matyti, jog skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo perregistruoti statybos leidimą grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002–04–30 įsakymo Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) nuostatomis. Šio reglamento 28 punkte (2004 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. D1-617 redakcija) nustatyta, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį, visos Statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu. Kad būtų perregistruotas statybos leidimas, statinį įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo turi pateikti statybos leidimą išdavusiam viešojo administravimo subjektui dokumentus, nurodytus Reglamento 15.2, 15.3, 15.4, 15.9, 15.10 punktuose. Jei keičiamas statinio projektas, papildomai pateikiami ir dokumentai, nurodyti Reglamento 15.1, 15.5, 15.6, 15.7, 15.8 punktuose [9.2]. Perregistruojant statybos leidimą, jis perrašomas naujo statytojo vardu, jame įrašant buvusią statybos leidimo išdavimo datą bei Nr., perregistravimo datą bei Nr. ir techninius rodiklius su pakeitimais (jeigu jų buvo), o 29 punkte (2007 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. D1-259 redakcija) reglamentuoti statybos leidimo keitimo juridiniai pagrindai. Šiame punkte įtvirtinta, jog po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius (išskyrus tokius, kurie prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, saugomos teritorijos apsaugos reglamento, kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimams ar paveldosaugos reikalavimams, - pagal taip pakeistą statinio projektą statybos leidimas neišduodamas) reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo Nr. bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą, šiais atvejais: jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis [9.2] (29.1.1 punktas); jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys) (29.1.2 punktas); jei keičiamos statinio laikančios konstrukcijos (jų tipas, kiekis, matmenys) (29.1.3 punktas); jei keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus [9.2], kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti (29.1.4 punktas); naujo statybos leidimo nereikia nenurodytais Reglamento 29.1 papunktyje atvejais; įrašas apie projekto keitimą statybos leidimų registracijos žurnale (kompiuterinėje laikmenoje) nedaromas (29.2 punktas). Taigi šiame reglamento punkte aiškiai apibrėžti atvejai, kada privaloma gauti naują statybos leidimą.
Susipažinus su sprendimo turiniu darytina išvada, jog pats sprendimas visiškai nemotyvuotas. Kolegijos nuomone, toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kad individualus administracinis aktas (tame tarpe ir sprendimas) turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas viešojo administravimo subjektų veiklos objektyvumo principas, reiškiantis, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, turi garantuoti asmens teisę žinoti apie administracinę procedūrą ir joje dalyvauti, susipažinti su dokumentais, teikti savo įrodymus bei paaiškinimus, naudotis advokato pagalba ir pan.
Atsakovo kaip vienintelis argumentas 2008–02–06 sprendime Nr. A33–650–(4.9) „Dėl statybos leidimo perregistravimo“ nurodomas tai, kad po žemės sklypo padalijimo į atskirus sklypus pasikeitė projekto sprendiniai. Be šio teiginio, minėtame sprendime taip pat nurodytas atitinkamas Reglamento punktas. Įvertinus sprendimą, konstatuotina, kad jame nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokie projekto sprendiniai pasikeitė, dėl ko negalimas statybos leidimo perregistravimas. Kita vertus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007–11–27 pažymoje apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį nurodė, kad statytojo nebaigtas statyti gyvenamasis namas Varkalabiškių kaime, Vilniaus rajone, yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 2006 m. parengė N. Š. firma „Promidė“ (b. l. 11). Be to, Vilniaus rajono administracija 2008–03–20 atsiliepimą į skundą grindžia Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ nuostatomis. Šie teisės aktai atsakovo 2008–02–06 priimtame sprendime apskritai nepaminėti. Atsakovas privalėjo įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir konkrečiai argumentuoti, kokie projekto sprendiniai pakeisti bei pateikti tikslią nuorodą į teisės akto punktą, kuriuo remiantis būtina gauti naują statybos leidimą. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjo skunde paminėtų aplinkybių visiškai nesiaiškino ir netyrė, todėl sprendimas vertintinas kaip netinkamai pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei nemotyvuotas.
Viešojo administravimo institucijų priimami administraciniai sprendimai turi būti pagrįsti ir teisėti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Administracinis sprendimas (aktas), kurį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagrįstumo reikalavimas siejamas su teisės normų taikymo faktiniu pagrindu. Normos taikymo subjektas turi būti suinteresuotas ne visais faktais, įvykiais ir veiksmais, o tik tais, kuriems reguliuoti teisės normos skirtos. Pagrįstumo reikalavimas įpareigoja teisės normos taikymo subjektą spręsti klausimą (priimti sprendimą) tik visapusiškai patikrinus visus faktus ir visas bylos aplinkybes. Abejotini ir nepatikrinti faktai negali būti pagrindu sprendimui byloje priimti ir neturi būti į juos kreipiamas dėmesys. Taikyti konkrečią teisės normą galima tik atlikus patikimos informacijos apie įvykį visapusišką analizę, kurios rezultate konstatuojama, kad įvykio faktinės aplinkybės pasitvirtino arba ne. Teisės normos taikymo aktas (individualus administracinis aktas) bus teisėtas, jeigu jis pagrįstas.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas bei netinkamai pagrįstas teisės aktų normomis, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi R. R. skundas tenkintinas iš dalies, jam priteistina iš atsakovo 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 50 Lt.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2008–02–06 sprendimą Nr. A33–650–(4.9) „Dėl statybos leidimo perregistravimo“ panaikinti, įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui R. R. 50,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.