Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-17 · Civilinė byla Nr. e2-21283-1098/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
e2-21283-1098/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
biudžetinės įstaigos „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“
Atsakovas
D. B.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė biudžetinė įstaiga „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 35,34 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios J. B. gydymo, atlyginimui, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-17270-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamuoju buvo pripažintas atsakovas D. B., nukentėjusiuoju asmeniu – J. B.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 14 d. D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė savo sutuoktinei J. B. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. 2018 m. spalio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovo D. B. nusikalstamais veiksmais sužalota J. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 35,34 Eur. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas baudžiamajame procese neatleidžia atsakovo, kaip kalto asmens, nuo civilinės deliktinės atsakomybės, t. y. pareigos atlyginti padarytą žalą. Atsakovui 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos iki šiol neatlygino.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

4. Nagrinėjamu atveju 2019 m. birželio 11 d. teisme gauta procesinių dokumentų įteikimo pažyma, kurios duomenimis atsakovo motinai 2019 m. birželio 8 d. įteikti atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).

5. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 14 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. įvykių metu atsakovas D. B. tyčia sudavė savo sutuoktinei J. B. nenustatytą skaičių smūgių į veido, pilvo sritį ir šonus, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Į įvykio vietą buvo iškviestas Greitosios medicinos pagalbos ekipažas, nukentėjusiajai suteikta būtina medicininė pagalba. Dėl nurodyto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokuratūros 2018 m. spalio 6 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (e. b. l. 8-17). Atsakovo D. B. nusikalstamais veiksmais sužalota J. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur jai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos bendrai 35,34 Eur sumai (e. b. l. 18). Kadangi nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. raginimu pareikalavo, kad atsakovas atlygintų padarytą žalą (e. b. l. 19-21). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei padarytą žalą.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

9. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai baudžiamasis (ikiteisminio tyrimo) procesas yra nutraukiamas, nukentėjusiojo asmens išlaidų gydymo paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas negali būti (nėra) sprendžiamas baudžiamojo proceso tvarka ir atitinkamai nebuvo sprendžiamas konkrečiu ieškovės atveju. Klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės sąlygas ir įrodymus dėl patirtos žalos dydžio.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl žalos atsiradimo priežasčių bei jos dydžio neginčijo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2018 m. spalio 6 d. nutarime nustatytos aplinkybės dėl atsakovo tyčinių veiksmų sužalojant sutuoktinę, taip pat ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl padarytos žalos dydžio, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra visetas civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo veiksmų bei atsakovo kaltė (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 35,34 Eur žalos atlyginimui priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

11. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai.

13. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės (3,58 Eur) negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl vadovaujantis CPK 92, 96 straipsniais iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei biudžetinei įstaigai „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ (juridinio asmens kodas 188783796) 35,34 Eur (trisdešimt penkis eurus 34 ct) žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 4,00 Eur (keturis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 19,00 Eur (devyniolika eurų). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos banko sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė