Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodoma, jog pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2004-04-26 Alytaus apskrities viršininko sprendimas (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra registruoti nekilnojamo turto registre (reg. data – 2003-12-11), tačiau nurodyta, kad daiktinės teisės į juos neregistruotos, naudotoja yra įrašyta pareiškėjo teta B. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po mirties visą savo turtą B. V. testamentu paliko pareiškėjui, tačiau jis laiku ir tinkamai nesusitvarkė palikimo įteisinimo. Taip pat minėtame sklype pareiškėjas pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsirengė kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. NT registre data – 2003-12-11). Kadangi pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti faktą, kad statiniai priklauso jam nuosavybės teise, patvirtinančių dokumentų, todėl laiko, kad jie buvo minėtame sklype nuo pat pirmos registravimo pradžios ir remiasi prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai. Pareiškėjo įsitikinimu, jo atveju egzistuoja visos nuosavybės teisės įgyjimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimui būtinos sąlygos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. ir jo atstovė advokato padėjėja B. K. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas, po tetos B. V. mirties (duomenys neskelbtini) , kuri visą turtą testamentu paliko pareiškėjui, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiuose pastatuose gyvena ir jais naudojasi nepertraukiamai nuo 1991 metų, kuomet pradėjo statybas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statinius statė pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. pagal projektą, gavęs leidimą, tačiau dėl piniginių lėšų trūkumo ir nežinojimo neįvykdė su statybos užbaigimu susijusių būtinų teisinių procedūrų. Pažymėjo, jog pareiškėjas visą laikotarpį minėtu turtu naudojosi atvirai, mokėjo visus su turtu susijusius mokesčius, kt., ir niekas niekuomet jokių pretenzijų dėl to jam nereiškė. Pareiškėjo vertinimu, yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl prašo patikslintą pareiškimą patenkinti ir prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti.

Suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir VĮ Turto bankas atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas V. B. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, jis nėra šių statinių savininkas. Minėti nekilnojamieji daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, statiniais pareiškėjas nuo įgijimo momento atvirai naudojosi, juos tvarkė ir prižiūrėjo daugiau nei dešimt metų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šie pastatai yra savavališka statyba. Šios išvados grindžiamos žemiau nurodytais įrodymais.

(duomenys neskelbtini)mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. V., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), visą savo turtą paliko pareiškėjui V. B.. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjui V. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2004-04-26 Apskrities viršininko sprendimas Nr. S-33-19933. Pareiškėjas prašo patvirtinti registravimo Nekilnojamojo turto registre jo vardu tikslais faktą, kad jis nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, jų naudotoju įvardintas minėtas asmuo – B. V.. Pareiškėjas 1992 m. vasario mėn. gavo leidimą (Nr. 6-52) vykdyti individualią statybą pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos valstybinio statybos komiteto reikalų komiteto 1975 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 236, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai. Iš į bylą pateikto Individualinio gyvenamojo namo statybos projekto matyti leidime įtvirtinti individualūs statinio rodikliai: gyvenamojo namo gyvenamasis plotas 87,28 kv. m, gyvenamojo namo bendras plotas – 123,21 kv. m, užstatymo plotas – 1409,0 kv. m, kubatūra – 454 kub. m. (Nekilnojamojo turto registre įtvirtintais duomenimis, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūris – 451 kub. m, užstatytas plotas – 140,00 kv. m). Į bylą pateiktoje 1992 m. vasario 24 d. žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartyje nurodyta, kad V. B. suteiktas naudoti (nuomai) 2500 kv. metrų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime individualiai statybai. Sutartimi statytojas V. B., be kita ko, įsipareigojo pradėti statybą per vienerius metus ir baigti per trejus metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos; užbaigus statybą, pateikti užsakymą techninei inventorizacijai atlikti ir per 2 savaites apie baigtą statybą pranešti miesto (rajono) vyriausiajam architektui. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tinkamai ir laiku neįvykdė minėtų statybų baigimo veiksmų dėl piniginių lėšų neturėjimo ir teisės aktų neišmanymo.

Iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto kadastro, registro duomenų matyti, kad pastatui – gyvenamajam namui, žymėjimas plane 1A1m, suteiktas unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 35,38 kv. m, statybos pr.- pab. – 1940 m.-1940 m., pastatui – ūkiniam pastatui, žymėjimas 2I1ž, suteiktas unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), statybos pr.- pab. – 1940 m.-1940 m., ūkiniam pastatui, žymėjimas 4I1m, suteiktas unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), statybos pr.- pab. – 1963 m.-1963 m., tvartui, žymėjimas 9I1m; gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , statybos pradžios metai – 1992 m., statybos pabaigos metai – 2003 m., kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1945 m., statinių kadastro duomenų nustatymo data – 2003-12-11. Minėti statiniai nėra įregistruoti, taip pat nėra pateiktų prašymo ir įstatymo numatytų dokumentų dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Statinių sąžiningo valdymo faktą patvirtina ir byloje esantys: nuompinigių už valstyb. žemės ir valstyb. fondo telkinių nuomą 2002-12-05 kvitas, žemės mokesčio 2002-12-05 kvitas, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos už 2005 m., 2006 m., 2011 m., 2017 m., 2019 m., 2020 m., 2023 m.; kvitai 2007 m. liepos mėn., 2019 m. gruodžio mėn. už elektrą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo 2022-03-17, 2023-02-28 pranešimai. Aptarti rašytiniai įrodymai, tame tarpe – leidimas statybai, žemės sklypo naudojimo statybai sutartis, statybos projektas, bei pareiškėjo ir jo atstovės teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai patvirtina, kad V. B. sąžiningai įgijo statinius: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).– juos sukurdamas (pasistatydamas), nuo sukūrimo momento jais naudojosi. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką, t. y. daugiau kaip dešimt metų, nekilnojamieji daiktai buvo valdomi atvirai, nepertraukiamai, kaip savas turtas.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad dokumentų valdymo informacinėse sistemose „A.“ ir DBSIS atlikta paieška nei pagal adresą (duomenys neskelbtini), nei pagal pareiškėją V. B. su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „I.“ bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl aukščiau paminėtų statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Tokiu būdu byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad statiniai yra savavališka statyba. Kaip minėta, pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai pagal individualinį projektą. Pažymėtina, kad per visą atviro ir sąžiningo statinių valdymo laikotarpį pareiškėjui nepareikšta reikalavimo juos, kaip savavališkai pastatytus, nugriauti. Taigi teismas, vertinant tikimybių pusiausvyros principo kontekste, pripažįsta, jog nėra pagrindo laikyti V. B. statinius pastatytais savavališkai, atitinkamai, pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad, kaip minėta, V. B. statinius statybos būdu sukūrė teisėtai, jie nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, pareiškėjas turtą valdė kaip savą, teisėtai ir nepertraukiamai, o valstybė tai pripažino ir suteikė žemės sklypą turtui. Priešingos išvados konstatavimas nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, būtų neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai statinius valdžiusiam daugiau kaip dešimt metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai specialiame interneto tinklapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigtas pareiškėjo pareiškime nurodytas faktas, kad daugiau kaip dešimt metų jis nepertraukiamai naudojosi daiktais, juos turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri, remontuoja ir saugoja.

Byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybė nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisei įforminti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.