Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. S. (G. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Be kaltinamojo G. S. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

2021 m. sausio 1 d. 10.38 val. Tarnybiniu alkotesteriu Alkotest 7510, Nr. 0715 G. S. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas (el. b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 08.50 val. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Stovėjo ir rūkė koridoriuje. Staiga atėjo jos sugyventinis G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir be jokios priežasties jai trenkė vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu į jos dešinės pusės skruostą. Po smūgio ji įkrito į katilinės patalpą ir ten nukrito. Katilinės durys buvo atidarytos. Šie sugyventinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą dešinės pusės skruoste. Dėl kokios priežasties jai sugyventinis trenkė į veidą, nežino. Po smūgio ji iškvietė policiją, sugyventinis daugiau nesmurtavo. Šią naktį šventė Naujuosius Metus, kartu su sugyventiniu Genadijus vartojo alkoholį. Namuose buvo dar jų pilnametis sūnus I. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. K. ir E. K.. Jie smurto negirdėjo ir nematė, kadangi miegojo. Sugyventinis prieš ją yra smurtavęs prieš 20 metų. Tada policijos nekvietė. Medikų pagalbos atsisako (el. b. l. 18–21).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta A. V. parodė, kad nori patikslinti savo duotus parodymus, kad su sugyventiniu G. S. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 29 metus. Kartu su jais gyvena ir jų bendras sūnus I. S., gim. (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu sutaria normaliai, konfliktinės situacijos kyla retai. Alkoholį vartoja retkarčiais. Ji turi neįgalumą (darbingumas 45 proc.) dėl stuburo, todėl ji sunkai išlaiko pusiausvyrą. Apie įvykį nori pasakyti, kad ji su sugyventiniu ir jų 3-imis draugais šventė Naujus Metus pas jas namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Visi gėrė stipriuosius gėrimus. Ji su vyru turėjo 2 butelius degtinės po 0,7 litro talpos, tačiau kiek tiksliai ji su juo išgėrė, neatsimena. Turbūt ne viską (draugai gėrė savo alkoholį). Jautėsi neblaivi. Dėl išgerto alkoholio kiekio ji miglotai atsimena įvykio aplinkybes, tačiau nori pasakyti, kad 2024 m. sausio 1 d. jiems visiems sėdint prie stalo, tikslaus laiko nežino, bet jau buvo šviesu, nusprendė eiti parūkyti į namuose esančią katilinę. Stovėjo koridoriuje šalia durų į katilinę. Tuomet jai rūkant atėjo sugyventinis G. S., kuris nieko nesakęs, savo rankos delnu (nežino, kurios rankos) vieną kartą pastūmė ją į jos veido dešinę pusę (skruostą). Dėl to jautė fizinį skausmą, kurį vertintų 4 balais iš dešimties balų sistemos. Ji neišlaikė pusiausvyros ir nugara atsitrenkė į katilinės duris, dėl ko jautė fizinį skausmą, kurį vertintų 7 balais iš dešimties. Tuomet nukrito ant žemės, ant savo dešiniojo šono, kurį jai skaudėjo. Jautė fizinį skausmą, kurį vertintų 10 balais iš 10 balų sistemos. Sugyventinis dėl tokio savo veiksmo išsigando ir iš karto padėjo jai atsikelti. Ji nuėjusi paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją, greitosios pagalbos jai nereikėjo. Po ko vėliau norėjo atšaukti policiją, nes nenorėjo, kad būtų problemos. Nori paminėti, kad prieš šį įvykį ji su sugyventiniu nekonfliktavo, viskas buvo ramu, sėdėjo, bendravo. Kodėl viskas taip įvyko, nežino. Anksčiau jis yra prieš ją smurtavęs, bet tai buvo labai seniai maždaug prieš 25 metus, tačiau policijos dėl to ji nekvietė. Dėl šio įvykio ji į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, pagal jai išduotą objektų tyrimą, pas teismo medikus ji nevyko. Šio įvykio niekas iš namie buvusių draugų nematė, sūnus Naujuosius Metus šventė atskirai su draugais. Civilio ieškinio ji nereikš. Pretenzijų savo sugyventiniui G. S. ji neturi, jie susitaikė (el. b. l. 138–141).

2024 m. kovo 25 d. atlikus A. V. ir G. S. akistatą apie įvykio aplinkybes A. V. nurodė, kad nuėjo parūkyti prie katilinės durų, kai sugyventinis G. S., priėjęs ir nieko nesakęs, nežino, kurios savo rankos delnu, pastūmė ją į jos veido dešinę pusę (skruostą), po ko ji nugara atsitrenkė į katilinės duris ir nukrito ant dešiniojo savo šono ant žemės į katilinės vidų. Ji juto fizinį skausmą (veide, nugaroje ir dešiniame savo šone). Kaip ilgai tęsėsi jai sukeltas skausmas, pasakyti tiksliai negali, kadangi pati turi neįgalumą, dėl ko ir pati nukrenta, jai nuolat skauda. Daugiau jokių smurtinių veiksmų sugyventinis prieš ją nenaudojo. Po įvykio jis padėjo jai atsikelti. Dėl tokio vieno sugyventinio veiksmo ji supyko ir dėl to iškvietė policiją. Greitosios pagalbos jai nereikėjo. Sugyventiniui pretenzijų neturi, ketina gyventi kartu. Įtariamasis G. S. atsakymą girdėjo, jį suprato, sutinka iš dalies. Labai gerai atsimena, kad įvykio metu pastūmė savo sugyventinę A. V., tačiau pastūmė ją ne į veidą, o į jos kairįjį petį. Su kuria savo ranka tai padarė, neatsimena. Dėl tokio jo vieno veiksmo ji atsitrenkė į katilinės duris, po ko nukrito į katilinės vidų ant žemės ant savo dešiniojo šono. Kodėl jis taip padarė, neatsimena. Konflikto nebuvo. Dėl šio įvykio jis labai gailisi ir ateityje to nepakartos. Savo sugyventinės jis atsiprašys, nori su ja susitaikyti ir toliau kartu gyventi (el. b. l. 142–145).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. S. 2024 m. sausio 1 d. apie 08.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,75 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sugyventinę A. V., t. y. jis dešinės rankos delnu vieną kartą ją pastūmė, po ko ji atsitrenkė į katilinės duris ir nukrito ant žemės bei susitrenkė dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios A. V. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, apžiūros protokolai, protokolas – pareiškimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. V. yra kaltinamojo sugyventinė, tad pagrįstai nukentėjusioji A. V. laikoma kaltinamojo šeimos nare.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami G. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam G. S. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant pradėti dirbti arba arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – BPC garso įrašą palikti saugoti IBP sistemoje.

Kaltinamasis G. S. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 174–175).

G. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. S. Lietuvos Respublikoje teistas (el. b. l. 91–95), administracine tvarka baustas (el. b. l. 99–102), nedirba, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro3 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje intenysvios priežiūros skyrimas būtų neprotinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. S. pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vadovaudamasis BK 72² straipsniu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis G. S. smurtavo prieš savo sugyventinę, todėl kaltinamajam G. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – kaltinamasis 2 (du) mėnesius privalo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Skaitmeninius dokumentus, turinčius nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą – palikti saugoti IBP sistemoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

G. S. (G. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. (G. S.) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. S. (G. S.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę –sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Skaitmeninį dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrėinti – BPC garso įrašą – palikti saugoti IBP sistemoje.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.