- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- N-575-1056-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarimo E. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis 2008 m. balandžio 30 d. surašė E. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 19.30 val., Turgaus gatvėje, Plungės m., vairavo UAB „Viliga“ priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,64 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
E. I. paaiškino, kad išgėrė butelį 5 proc. stiprumo „Švyturio“ alaus. Skubiai iškvietus žmogui sutvarkyti kompiuterį, važiavo ir buvo sustabdytas. Mano, kad alkotesteris rodo klaidingai.
II.
Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutarime E. I. pažeidimą taip pat kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 litų baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. I. kaltė yra įrodyta byloje esančia medžiaga. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad E. I. nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skirdamas administracinę nuobaudą taip pat atsižvelgė į tai, kad E. I. pateikė prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, prie kurio pridėjo jį charakterizuojančią medžiagą bei nurodė, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų darbo, jo darbo pobūdis yra mobilus - dirba keliais etatais skirtingose įstaigose, tarp kurių yra dideli atstumai ir susisiekimo visuomeniniu transportu tarp jų nėra, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, tad praradus teisę vairuoti transporto priemones vaikų nukentėtų vaikų interesai, yra išklausęs alkoholio žalos sveikatai kursus. Teismas sprendė, kad visi šie faktoriai – nuoširdus gailėjimasis, dokumentų pateikimas, stengimasis ištaisyti savo elgesiu padarytą žalą sau ir savo artimiesiems, rodo pažeidėjo įvertinimą savo neigiamo poelgio ir apie išvadų, dėl atsiradusių neigiamų pasekmių patyrimo, padarymą. Pažymėjo, kad išskirtinės aplinkybės byloje yra nustatytos, todėl teismas taikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį. Be to, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad E. I. turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta – neatimant teisės vairuoti transporto priemonių, bei paskiriant piniginę nuobaudą įgyvendinant atsakomybės neišvengiamumo principą.
III.
Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyrius (toliau – Institucija) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarimą ir priimti naują, netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Institucija mano, kad teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nes teismo nurodyti argumentai, kad E. I. neturėdamas teisės vairuoti gali prarasti darbą bei galimybę išlaikyti savo šeimą, tokio pobūdžio bylose paprastai nėra pripažįstama ypatinga ir pakankama aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Nurodo, kad taikant ATPK 30¹ straipsnį administracinė nuobauda gali būti švelninama tik tada, kai yra nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą neatsižvelgė į tai, kad E. I. vairuodamas neblaivus, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir kėlė pavojų aplinkybių žmonių gyvybei bei sveikatai, padarė vieną šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 27 straipsnio 1 dalis numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už šiurkštų ar sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Todėl mano, kad teismo nurodytais motyvais taikant ATPK 30¹ straipsnį nebus apsiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu E. I. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus E. I., kai jam buvo nustatytas net 0,64 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai (b.l. 15), yra išklausęs kursą apie alkoholio žalą sveikatai (b.l. 14) ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. E. I. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantį pavojų visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.