- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-107-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės SEB banko, GNSB „Triušelių sodybos“
- Pareiškėjas
- A. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, GNSB „Triušelių sodybos“, antstolis A. S., antstolis G. J., M. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas.
2. Gautas pareiškėjo bankroto administratorės UAB „Atenergo“ prašymas dėl pareiškėjo patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo, sutrumpinant plano įgyvendinimo trukmę iki trijų metų, patikslinant mokumo atkūrimo plano grafiką, taip pat sumažinant sumą, skirtą bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti (nuo 200 EUR iki 150 EUR mėnesiui).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 4 d. nutartimi prašymą patenkino, patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančio A. R. patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš 2018 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad dėl patikslinto A. R. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo raštu balsavo tik kreditorius AB SEB bankas, turintis 95,38 proc. balsų, kuris nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Šis kreditorius nesutinka su plano trukmės sutrumpinimu, pažymi, kad nenurodytos jokios esminės priežastys, dėl kurių reikia trumpinti plano įgyvendinimo terminą, be to mano, kad pareiškėjas deda nepakankamai pastangų siekiant gauti didesnes pajamas ir siekiant atsiskaityti didesne dalimi su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo būtų pateikęs neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas būtų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, kad būtų dėjęs nepakankamai pastangų siekdamas įgyvendinti patvirtintą šio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Patikslintame plane numatyta, kad iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. A. R. įsipareigoja kreditorių reikalavimų tenkinimui pervesti 628 EUR sumą, taip pat, kad yra sumažinama (nuo 200 EUR iki 150 EUR mėnesiui) suma, skirta bankrutuojančio asmens, kuris be to išlaiko nepilnametę dukrą, būtiniesiems poreikiams tenkinti, kas atitinka kreditorių interesus. Atsižvelgdamas į pareiškėjo gaunamas pajamas (361 EUR kas mėnesį atskaičius mokesčius) bei likusius kreditorinius įsiskolinimus (185 035,32 EUR), kurie didžiąja dalimi nebus padengti paliekant mokumo atkūrimo plano trukmę iki penkerių metų, taip pat atsižvelgdamas į Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl mokumo atkūrimo plano trukmės pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog tikslinga šio plano įgyvendinimo trukmę sutrumpinti iki įstatymo numatytos ir tai nepažeis nei kreditorių, nei skolininko teisių pusiausvyros bei atitiks teisingumo ir sąžiningumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nutartis neskundžiama, tokiu būdu pažeisdamas FABĮ normas.
5.2. Nei bankroto administratorė, nei bankrutuojantis asmuo nenurodė jokių esminių priežasčių, dėl kurių turėtų būti trumpinamas teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas bei neatsižvelgė į kreditoriaus pastabas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.
5.3. Pirmosios instancijos teismas patenkino prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris iš esmės naudingas tik pačiam pareiškėjui, kadangi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra labai dideli, jokio įmokos nėra daromos, pareiškėjas nesiekia gauti didesnių pajamų, nesiekia didesne apimtimi tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, siekia atlikti dviejų ar trijų mėnesių įmokas ir nusirašyti likusias skolas, tačiau turėtų būti siekiama kaip galima didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o ne greičiau užbaigti fizinio asmens bankroto bylą bei nusirašyti skolas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nepagrįstai teigia, jog bankrutuojantis asmuo neatsižvelgė į kreditoriaus pastabas bei pateikė pakartotiniam kreditorių susirinkimui svarstyti tapatų mokumo atkūrimo planą, nes bankrutuojantis asmuo prieš pateikdamas patikslintą mokumo atkūrimo planą pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui, šį mokumo atkūrimo planą pakoregavo dalyje dėl lėšų, reikalingų kiekvieną mėnesį A. R. būtiniesiems poreikiams tenkinti – t. y., būtinąsias išlaidas sumažino nuo 200 EUR iki 150 EUR per mėnesį sumos, taip pat su nepilnametės dukters S. R. motina susitarė ir mokumo atkūrimo plane pažymėjo, kad dukters išlaikymui laikinai skirs mažesnę sumą, t. y. 120 EUR per mėnesį, tokiu būdu sutaupydamas ir sudarydamas galimybę papildomai atsiskaityti su kreditoriais bankroto procese. Be to, sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą bus sumažintos bankroto administravimo išlaidos ir atlyginimas bankroto administratorei.
6.2. Suinteresuotas asmuo taip pat nepagrįstai tvirtina, jog nei bankroto administratorė, nei bankrutuojantis asmuo nenurodo priežasčių, dėl kurių turėtų būti trumpinamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog nesutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino patenkinta kreditorių reikalavimų dalis neleistų reikšmingai sumažinti skolinių įsipareigojimų kreditoriams dydžio.
6.3. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde taip pat nepagrįstai tvirtina, jog bankrutuojantis asmuo yra nesąžiningas, nesiekia gauti didesnių pajamų ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors A. R. pastoviai gaunamos pajamos yra minimalios, tai nereiškia, kad bankrutuojantis asmuo yra nesąžiningas bei nesiekė gauti geriau apmokamo darbo.
6.4. Fizinio asmens bankroto byloje kreditorių reikalavimai, priešingai, nei teigia AB SEB bankas, buvo tenkinami ne tik piniginių lėšų, gautų pardavus A. R. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir iš kitų lėšų, kurias, kaip paramą, bankrutuojantis asmuo gavo iš savo artimųjų giminaičių. Byloje yra pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, jog A. R. motina į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pervedė 500 EUR. Be to, pagal kreditoriaus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintą patikslintą A. R. mokumo atkūrimo planą, atsiskaitymui su kreditoriais iš bankrutuojančio asmens pajamų ketinama skirti dar 628 EUR.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo bankroto administratorė prašo atmesti atskirąjį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
7.1. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių mokumo atkūrimo planas negalėjo būti patvirtintas.
7.2. Argumentas, jog pareiškėjas nesiekia didesnio darbo užmokesčio nepagrįstas, kadangi pareiškėjas dirba ir gauna pajamas. Joks įstatymas nenumato, jog pareiškėjas privalo grąžinti įsiskolinimą bankui didele dalimi, kaip ir nenumato, kokio dydžio darbo užmokestį pareiškėjas turi uždirbti.
8. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus teismui, kuriuose iš esmės atkartojo tuos pačius motyvus, kurie buvo nurodyti atsiliepime į atskirąjį skundą. Papildomai nurodė, jog papildomai 2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėjo mama pervedė 300 EUR kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, todėl bendra pervesta lėšų suma sudaro 800 EUR, kuri galėtų būti paskirstyta kreditoriams. Pareiškėjo teigimu, nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, minėtos piniginės lėšos bus pervestos pirmiausia bankroto administravimo išlaidoms padengti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas.
12. Pirmosios instancijos teisme gautas prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Skundžiama nutartimi prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą patenkintas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties apskundimu, kadangi gavęs suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas skundą priėmė bei perdavė bylą su atskiruoju skundu nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
14. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad nei bankroto administratorė, nei bankrutuojantis asmuo nenurodė jokių esminių priežasčių, dėl kurių turėtų būti trumpinamas teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas bei neatsižvelgė į kreditoriaus pastabas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas patenkino prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris iš esmės naudingas tik pačiam pareiškėjui, kadangi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra labai dideli, jokios įmokos nėra daromos, pareiškėjas nesiekia gauti didesnių pajamų, nesiekia didesne apimtimi tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, siekia atlikti dviejų ar trijų mėnesių įmokas ir nusirašyti likusias skolas, tačiau turėtų būti siekiama kaip galima didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o ne greičiau užbaigti fizinio asmens bankroto bylą bei nusirašyti skolas. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane yra tikslinama dalis dėl plano įgyvendinimo trukmės – nustatoma 3 metų įgyvendinimo trukmė; dalis dėl pareiškėjo turimo turto – bankroto proceso metu parduotas pareiškėjo turėtas nekilnojamasis turtas; dalis dėl gaunamų pajamų – nurodoma, jog pareiškėjas gauna 361 EUR daro užmokestį; dalis dėl būtinųjų poreikių tenkinimo – nustatoma, jog pareiškėjui būtiniems poreikiams patenkinti užteks 150 EUR per mėnesį bei 120 EUR pareiškėjas skirs nepilnamečio vaiko išlaikymui; dalis dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų dydžio, kadangi pardavus bankroto proceso metu numatytą turtą buvo patenkinta dalis kreditorių finansinių reikalavimų; dalis dėl bankroto administravimo išlaidų – nustatoma 300 EUR suma, kuri sumokama iki bankroto bylos pabaigos.
16. Pareiškėjas naudojasi nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusia FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai vietoj buvusių penkerių, suteikta teise fiziniams asmenims, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio pakeitimo įsigaliojimo dienos, siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
17. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas neturi pareigos kiekvienu atveju trumpinti plano įgyvendinimo trukmę. Tai reiškia, kad, įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, paisydamas skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).
18. Kaip matyti iš mokumo atkūrimo plano turinio, iš esmės pareiškėjas susimažino išlaidas, skirtas būtiniesiems poreikiams tenkinti, nepilnamečio vaiko išlaidymo išlaidas bei sumažino bankroto administravimo išlaidas iki 300 EUR, todėl iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos) pareiškėjas kreditorių reikalavimams tenkinti numatė skirti ne mažiau kaip 628 EUR.
19. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
20. Lyginant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintą pareiškėjo mokumo atkūrimo planą bei skundžiama nutartimi patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą, galima daryti išvadą, jog pagrįstas apeliantės argumentas, jog pareiškėjas nededa pastangų atsiskaityti su kreditoriais, kadangi kreditorių reikalavimai viso bankroto proceso metu buvo tenkinami tik iš parduoto nekilnojamojo turto gautų lėšų. Pareiškėjas teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose teigia, kad papildomai kreditorių reikalavimai buvo tenkinami ir piniginėmis lėšomis, tai yra, pervedus 500 EUR. Tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, jog 500 EUR kreditorių reikalavimų tenkinimui pervesti ne iš pareiškėjo gaunamų darbinių pajamų, tai yra, ne pareiškėjui dedant pastangas gauti pinigines lėšas, iš kurių būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, tačiau šį mokėjimą atliko pareiškėjo mama. Be to, pažymėtina, jog minėta pinigų suma pervesta tik 2018 m. gegužės 17 d., tai yra, prieš pateikiant teismui prašymą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, nors mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka mokėjimai turėjo būti atliekami nuo 2015 m.. Be to, kartu su papildomais paaiškinimais pareiškėjas pateikė mokėjimo įrodymą, patvirtinantį, jog 2018 m. lapkričio 9 d. papildomai buvo pervesta 300 EUR, tačiau šį mokėjimą taip pat atliko pareiškėjo mama. Nors 2015 m. patvirtintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjas buvo nurodęs, jog naudosis artimųjų pagalba, kad galėtų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau aplinkybė, jog pareiškėjas iš savo gautų pajamų per daugiau nei 3 metų plano vykdymo laikotarpį neatliko nė vienos įmokos kreditorių reikalavimų tenkinimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo ne pareiškėjo siekį ir pastangas įgyti geriau apmokamą darbą ir atsiskaityti su kreditoriais, o kitų asmenų (artimų giminaičių) pagalba bei bankroto administravimo išlaidų sumažinimu susitrumpinti bankroto procedūrą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog pareiškėjas galimybę didesne suma atsiskaityti su kreditoriais grindžia ir tuo, jog susitarė nepilnametės dukters išlaikymui skirti mažesnę sumą (120 EUR), teismo vertinimu, pareiškėjas ne nepilnamečio vaiko interesų sąskaita, o uždirbdamas didesnes pajamas turi tenkinti kreditorių interesus.
21. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas 2015 m. patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo nurodęs, jog mokosi bei planuoja įgyti logisto – ekspeditoriaus specialybę, dirba taxi vairuotoju (pajamos turėjo siekti ne mažiau nei 300 EUR), buvo įsipareigojęs siekti, jog jo pajamos nuosekliai didėtų. Skundžiama nutartimi patikslintame mokumo atkūrimo plane matyti, kad per 3 mokumo atkūrimo plano vykdymo metus pareiškėjas gauna tik 60 EUR didesnį atlyginimą nei plano vykdymo pradžioje, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nededa pastangų tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus.
22. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose teigia, kad šiuo metu į bankroto administratorės sąskaitą pervesti 800 EUR didžiąja dalimi galėtų būti paskirstyti kreditorių reikalavimams patenkinti, kadangi patikslintame mokumo atkūrimo plane yra numatyta sumažinti bankroto administravimo išlaidas iki 300 EUR, o panaikinus nutartį, kuria patvirtintas patikslintas planas, minėti pinigai bus pervesti tik bankroto administravimo išlaidoms padengti ir tokiu būdu bus pažeisti kreditorių interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas siekdamas būti sąžiningu ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, galėtų teismui teikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriame numatytų mažesnes bankroto administravimo išlaidas nei šiuo metu patvirtintos, ir tokiu būdu galėtų patenkinti dalį kreditorių reikalavimų, nesiedamas bankroto administravimo išlaidų dydžio sumažinimo su bankroto proceso trukme. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tai, kad pareiškėjas, nesiekia įgyti geriau mokamo darbo ir tik artimųjų įmokomis bei sumažintų būtinųjų poreikių, bankroto administravimo išlaidų sąskaita siekia susitrumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, pažeidžia bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus. Todėl esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokumo atkūrimo plano vykdymas 5 metus, esant šios dienos faktinėms aplinkybėms, labiau atitinka bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus.
23. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo bankroto administratorės prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo A. R. bankroto administratorės prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.