Telšių apylinkės teismo įsakymas

2015-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-302-853/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
1-302-853/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55489-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-302-853/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55489-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.8.6.2.; 1.2.4.8.3.;2.10.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, auginanti neįgalų vaiką, nebausta administracine tvarka, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2015 m. rugsėjo 29 d. apie 8 val., K. J. pradinės mokyklos 3c klasės persirengimo rūbinėje, Sedos g. 12, Mažeikiuose, tyčia trenkė vieną kartą rankos delnu mažamečiui T. J. per veidą, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. T. nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu kalta prisipažino visiškai ir įtariamosios apklausos metu paaiškino, kad 2015-09-29 apie 7.50 val. atvedė sūnų J. T. į K. J. pradinę mokyklą, esančią Sedos g. 12, Mažeikiai. Sūnus lanko šioje mokykloje 3c klasę. Jos sūnus turi protinį vidutinį neįgalumą. Įėjusi į 3c klasę, pamatė, kad šios klasės mokinys T. J. darinėja persirengimo rūbinės duris, t. y. jas tai uždaro, tai vėl atidaro. Mokykloje yra draudžiama vaikams pastoviai darinėti duris, t. y. su jomis žaisti, nes buvo seniau atvejų, kada ne vienas vaikas yra prisivėręs rankų pirštus su durimis. Tai pamačiusi, priėjo prie T. J. ir pasakė „nedarinėk durų, nes negalima“. O jis vis tiek neklausė ir toliau darinėjo rūbinės duris. Antrą kartą sudrausmino T., bes jis vis tiek neklausė. Tada T. pasakė jai necenzūrinį žodį. Ji pasakė T., kad kai bus tėvų susirinkimas, pasakys T. mamai, berniukas sakė „ne nereikia“. Tada paėmusi jam už rankos, pasakė „einam pas socialinę darbuotoją“. Tada brūkštelėjo vieną kartą T. per skruostą netoli ausies. Tada T. atsiprašė jos už tuo pasakytus žodžius. Ji jo atsiprašė už tai, kad brūkštelėjo ranka per veidą. Labai gailisi, kad nesusivaldė ir trenkė berniukui, supranta, kad taip elgtis negalima. Berniuko tą pačią dieną atsiprašė (40 b. l.).

Kaltinamosios V. T. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, be jos paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

2015-09-30 bendra įvykio registracijos informacija, kurioje pranešėja pranešė, kad M. K. pradinėje mokykloje, 2015-09-29 pertraukos metu, prieš sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), T. J., kito klasioko mama trenkė per veidą prie kitų klasiokų. Mokykloje buvo panaudotas smurtas. Nurodyta, kad trenkė J. mama (4-5 b. l.);2015-09-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, jog R. J. pranešė, kad 2015-09-29 apie 7.45 val. K. J. pradinės mokyklos rūbinėje, adresu Mažeikiai, Sedos g. 12, jos sūnų T. J., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė sūnaus klasioko J. mama, suduodama sūnui vieną smūgį delnu per veidą, taip sukeldama jos sūnui fizinį skausmą (1-14 b. l.);2015-10-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių m. K. J. pradinės mokyklos rūbinėje adresu Mažeikiai, Sedos g. 12 (8-9 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo T. J. parodymai, kur jis parodė, kad mokosi Mažeikių m. K. J. pradinėje mokykloje, 3c klasėje. 2015-09-29 apie 7.40 val. jis atėjo į mokyklą. Pirmiausia nuėjo persirengti į rūbinės patalpas pirmame aukšte. Rūbinėje buvo ir kitų vaikų. Netrukus į rūbinę atėjo J. mama, Juliaus nebuvo. Jis nuėjo ir uždarė rūbinės duris, o J. mama atidarė. Tada J. mama priėjo ir vėl atidarė duris ir pasakė „nedarinėk durų, nes trenksiu“. Jis pasakė, kad pasakys mamai. Tada J. mama jam trenkė delnu per kairįjį skruostą. Ji jam dar pasakė, jog mato jo veido išraišką. Ir ji iš rūbinės išėjo. Jis nieko nesakė tai moteriai. Jis tik vakare mamai papasakojo kas nutiko mokykloje. Viskas vyko pertraukos metu, dar nebuvo skambučio į pirmą pamoką (19 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. J. parodymai, kur ji parodė, kad ji turi sūnų T. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mokosi 3-oje klasėje K. J. pradinėje mokykloje, adresu Sedos g. 12, Mažeikiai. 2015-09-29 apie 19.30 val. namuose sūnus papasakojo, kad ryte, t. y. 2015-09-29 apie 7.45 val. mokyklos rūbinėje jį sumušė klasioko J. mama, suduodama vieną smūgį per veidą, taip sukėlė sūnui fizinį skausmą. Sūnus papasakojo, kad moteris trenkė, nes jis varstė duris (11 b. l.). Papildomai parodė, kad su V. T. nesitaikys bei civilinio ieškinio nereikš (24 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo T. B. parodymai, kur jis parodė, kad 2015-09-29 apie 7.45 val. buvo Mažeikių m. K. J. pradinėje mokykloje, adresu Sedos g. 12, Mažeikiai. Jis buvo pirmame aukšte, 3c klasės persirengimo rūbinėje. Čia buvo ir kiti klasiokai A. ir T.. Jie žaidė. T. nuėjo ir uždarė persirengimo rūbinės duris, o atėjusi klasioko J. mama atidarė duris. Tada T. nuėjo ir vėl uždarė, o J. mama vėl atidarė ir pasakė, kad nedarinėtų durų. Tada matė, kaip J. mama trenkė vieną kartą rankos delnu T. per veidą. Ar ką jie sakė vienas kitam nežino. Tada moteris išėjo (25 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. Š. parodymais, kur jis parodė, kad 2015-09-29 apie 7.45 val. buvo Mažeikių m. K. J. pradinėje mokykloje, adresu Sedos g. 12, Mažeikiai. Jis buvo pirmame aukšte, 3c klasės persirengimo kambaryje - rūbinėje. Čia buvo klasiokai T. ir T.. Jie žaidė. T. nuėjo ir uždarė rūbinės duris. Po to, matė, kaip rūbinės duris atidarė klasioko J. mama. Tada T. nuėjo ir vėl uždarė rūbinės duris, o J. mama vėl atidarė. Ji pasakė, kad nedarinėtų durų ir pasakys socialinei darbuotojai. Tada T. kažką tyliai pasakė, ką negirdėjo. Moteris paklausė „ką sakei“, o T. sakė, kad nieko nesakė. Tada J. mama trenkė vieną kartą rankos delnu T. per skruostą ir jis ėmė verkti. Po to moteris išėjo (28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios V. T. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, nes V. T. smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. T. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Bylos aplinkybės yra aiškios, V. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – nes ji kaltę pripažino visiškai bei jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra įvykių registracija, tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo T. J. parodymais, taip pat liudytojų R. J., T. B., A. Š. parodymais ir kita byloje esančia medžiaga.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios V. T. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2015 m. lapkričio 3 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji V. T. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Kaltinamosios V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę V. T. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo neteista (31 b. l.), administracine tvarka nebausta (32 b. l.), ištekėjusi (5 b. l.), nedirbanti (36 b. l.), darbo biržoje neregistruota (35 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi 2010-06-16 ir nustatyta diagnozė: panikos priepuoliai (34 b. l.). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskiriant prokuroro siūlomą bausmę 15 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. T. visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jai paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Baudos dydis skaičiuotinas taikant nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBD) – 37,66 €, kuris yra tapatus ir lygus minimaliam gyvenimo lygiui (MGL) (2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. T. kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jai – 15 MGL (BBD) (564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. nustatyti galutinę bausmę 10 MGL (BBD) (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų)) dydžio baudą.

Įpareigoti V. T. paskirtą galutinę 10 MGL (BBD) (376,60 Eur) baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o teismui pateikti mokėjimo kvitą.

Išaiškinti V. T., jog paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. T. kardomoji priemonė neskirtina.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti V. T..

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė