Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“, apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-32-314/2010 pagal ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovei D. V. dėl nuostolių už šilumos energiją priteisimo, tretysis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Bitė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2007-05-24 namo gyventojų susirinkimo protokolo matosi, jog gyventojus tenkino beveik 10 metų galiojanti atsiskaitymo su šilumos tiekėju tvarka ir gyventojai atsisako tiesioginių sutarčių si ieškovu pasirašymo, t.y. tiesioginio atsiskaitymo su šilumos tiekėju. Pažymėtina, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Namo butų ir kitų patalpų savininkai už suvartotą šilumos energiją atsiskaito per bendriją. Prievolė tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją šilumos tiekėjui išlieka vartotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005). 2006-11-07 Daugiabučio namo savininkų bendrija „Bitė“ ieškovui pateikė namo gyventojų įsiskolinimų už suvartotą šilumos energiją 2006-11-01 sąrašą Nr. 17, kuriame yra nurodytas bendras gyventojų įsiskolinimas, tame tarpe atsakovės D. V. įsiskolinimas 554,40 Lt. Ieškovas, siekdamas tiksliai nustatyti kiekvieno buto savininkui tenkančio įsiskolinimo dalį bendroje skoloje, 2008-11-27 raštu Nr. 915, kreipėsi į Daugiabučio namo savininkų bendriją „Bitė“, prašydamas pateikti tikslią informaciją apie kiekvieno buto skolos dydį už 2005 gruodžio mėn., 2006 m. sausio ir vasario mėn. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Bitė“ iki ieškovo nurodyto termino, t.y. 2008-12-10, skolų dydžių nepatikslino, todėl ieškovas turi pagrįstą pagrindą laikyti, kad sąraše Nr. 17 nurodyti gyventojų įsiskolinimai yra teisingi. 2008-12-19 ieškovas informavo namo buto ir kitų patalpų savininkus, taip pat ir atsakovę dėl susidariusio įsiskolinimo už šilumos energiją ir nurodė kuo skubiau padengti susidariusią skolą. Nustatytu terminu atsakovė neatsiskaitė už pateiktą šilumos energiją. Pagal 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, ji privalo sumokėti 40,58 Lt delspinigių, skaičiuojant po 0,04 proc. nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Remiantis LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., atsakovė taip pat privalo sumokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas.

Tretysis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Bitė“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-02-02 posėdžio (b.l. 84 - 87) metu trečiojo asmens atstovė T. B. paaiškino, jog atsakovė D. V. faktiškai neskolinga bendrijai. Ji mokesčius bendrijai moka laiku pagal bendrijos pranešimus. Mokesčius mokėjo ir per ginčo laikotarpį. Buvęs primininkas J. K. yra rašęs laišką UAB „Litesko“, kad atsiskaito pagal skaitiklio rodmenis. Atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, patenkinant ieškinį iš dalies, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ priteista 15,80 Lt pašto išlaidų valstybei, nes filialas nėra juridinis asmuo ir neturi pareigos atlyginti už bylos šalį bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 41 str., 92 str.).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas šilumos vartotojo sampratą, nurodė, kad jis apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Buitinis šilumos vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 7 d., 29 d.). Daugiabučio namų savininkų bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo teises (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 1999-10-11 Šiluminės energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo (abonentui) sutartis Nr. 3605480 (b.l. 9-10) ir 2001-11-08 sutartis (b.l. 8) buvo sudarytos tarp SP AB „Druskininkų šilumos tinklai“ ir trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bitė“, atstovaujančios visus namo butų ir kitų patalpų savininkus.

Pagal nurodytas sutartis šilumos tiekėjas UAB „Litesko“, veikiantis per UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Bitė“ kiekvieną mėnesį pateikia sąskaitą - faktūrą už name suvartotą šilumos energiją pagal Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bitė“ pateiktą pažymą, o Daugiabučio namo savininkų bendrija „Bitė“ paskaičiuoja mokesčius kiekvienam butui ir surinktus pinigus perveda ieškovui.

Įvertinęs minėtas sutartis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai santykiai, nes šalys nėra sudarę jokių susitarimų, nėra teisės aktų pagrindu atsirandančių prievolių, nėra atsakovės skolos už suvartotą šilumos energiją. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad sutartis su atsakove dėl šilumos energijos tiekimo yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, nes abonentas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitiniams poreikiams (LR CK 1.71 str., 6.384 str. 1 d.).

Ieškovas UAB „Litesko“, veikiantis per UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“, tiekia šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tuo pačiu ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) šiame name, nuosavybės teise priklausančiam atsakovei D. V..

Kai šalys nėra sudariusios šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas (t.y. raštu), sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, patvirtintas LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei tenka pareiga atsiskaityti su ieškovu už suvartotą šilumos energiją, o trečiajam asmeniui – Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Bitė“ – paskirstyti name per mėnesį suvartotą šilumos kiekį butų ir kitų patalpų savininkams, apskaičiuoti mokėtinas sumas, jas surinkti ir pervesti šilumos energijos tiekėjui.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovo darbuotojai, patikrinę Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bitė“ šiluminį mazgą (2005-12-22, 2006-01-16, 2006-02-28 patikrinimo aktai (b. l. 55, 54, 50); 2006-02-15 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (b. l. 60-61)), nustatė, kad šiluminiame mazge nuo drenažinio ventilio nuimta plomba, nusukta aklė, karštas (termofikacinis) vanduo drenuojamas prieš apskaitos prietaisą iš namo šildymo sistemos grįžtamosios linijos pajungus plastmasinę žarną į kanalizacijos trapą.

Dėl pažeisto apskaitos prietaiso plombavimo ir neteisėto termofikacinio vandens drenavimo prieš namo įvadinį šilumos apskaitos prietaisą negalima suvartoto šilumos energijos kiekio nustatyti pagal šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, dėl to suvartotas šilumos energijos kiekis per laikotarpius 2005-12-01 – 2005-12-22, 2006-01-01 – 2006-01-16, 2006-02-01 – 2006-02-15 buvo apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusių Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289, 216 p. buvo numatyta, kad, pažeidus plombavimą arba įvairiais kitais būdais iškreipus atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis ar jų ataskaitas suvartoti šilumos kiekiai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. remiantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004-11-11 nutarimo Nr. 03-121 11 punktu, numatančiu, kad šilumos apskaitos prietaisui neveikiant arba esant jo rodmenų iškraipymui dėl vartotojo kaltės, suvartoto šilumos kiekio įvertinimui turi būti taikomi maksimalūs šilumos sąnaudų normatyvai (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-12-22 nutarimu O3-116 patvirtinti Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos normatyvai būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodika). Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su vartotojo kalte dėl šilumos apskaitos prietaiso rodmenų iškraipymo. Taikant vartotojui civilinę atsakomybę, turi būti atsižvelgiama į teisinio santykio specifiką, kad šilumos energijos tiekimo sutartis yra sudaroma prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, parengtas stipresniosios šalies. Nagrinėjant bylas dėl nuostolių atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju atsakovė D. V. pati tiesiogiai nedarė jokio poveikio šilumos apskaitos prietaisui ir nėra susijusi su patikrinimo metu nustatytu karšto vandens drenavimu prieš apskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, tapusi 1992-10-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buto (duomenys neskelbtini), savininke (b.l. 6-7), pagal CK 6.122 straipsnio 1 dalį įgijo visas su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles, nes asmuo, įgijęs turtą, prisiima su turtu susijusias teises ir prievoles.

Viena iš tokių prievolių yra tinkama namo, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, esančių įrengimų - šildymo sistemos- priežiūra ir eksploatacija, tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, CK 6.266 str. reikalavimų laikymąsi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, tapdama buto (duomenys neskelbtini), savininke, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo išsiaiškinti šildymo sistemos įrengimų reikalavimus ir trūkumus. Tai, kad atsakovė, kaip buto savininkė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tarp tokių atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių neveikimu, ir ieškovui padarytų nuostolių, drenuojant termofikacinį vandenį iki apskaitos prietaiso, yra netiesioginis priežastinis ryšys.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jai, kaip bendraturtei, nuosavybės teise priklausančių namo įrenginių priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų bei priemonių, būtinų privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, buvimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsiradusius šilumos energijos nuostolius ją tiekiant vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, privalo padengti to tinklo įrengimų savininkai. Tokia atsakovės, kaip buto savininkės, pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 str., 4.82 str. Sprendžiant dėl pareigos atlyginti šilumos energijos nuostolius, būtina nustatyti šalių atsakomybės ribas. Ieškovas nepateikė į bylą 1999-10-11 sutarties, sudarytos SP AB „Druskininkų šiluma“ su Daugiabučio namo savininkų bendrija „Bitė“, 2.5 punkte numatyto priedo Nr. 1, kuriame turėjo būti bendrijai nustatytos šiluminės apkrovos ir nuosavybės teise priklausančių (su pažymėtomis aptarnavimo ribomis) šilumos tinklų schemos.

Atsižvelgdama į tai, kad nėra įrodymų byloje dėl pažymėtų aptarnavimo ribų, teisėjų kolegija atsakomybės ribas nustato pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 33 p., 11 str., kurie numato, kad tiekimo – vartojimo riba – iki kurios tiekėjo atsiskaitomieji prietaisai sujungti su vartotojo šilumos įrenginiais. Šiuo atveju termofikacinis vanduo buvo drenuojamas iki apskaitos prietaiso, tačiau negalima konstatuoti, kad nuostoliai buvo patirti namo bendraturčiams tenkančios atsakomybės ribose, nes ieškovas 2006-02-15 atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą name (duomenys neskelbtini), permontavo ant namo šildymo sistemos tiekimo linijos pagal teisės aktų reikalavimus (UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2006-03-09 raštas Nr. 318 (l. 57-59). Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiais veiksmais ieškovas pripažino savo atsakomybę dėl netinkamos šilumos apskaitos prietaiso eksploatacijos (CK 6.387 str. 2 d.), todėl atsiradusių nuostolių didesnė dalis jam ir turi atitekti. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad atsakovė, kaip namo bendraturtė, turi pareigą veikti kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, kiek tokiomis sąlygomis yra būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Nei atsakovė, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nei Daugiabučio namo savininkų bendrija „Bitė“, per kurią atsakovė įgyvendina savo teises, nenustatė ir nepranešė ieškovui apie termofikacinio vandens drenavimą į lietaus kanalizaciją, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, kaip namo bendraturtė nebendradarbiavo su ieškovu (CK 6.200 str.) ir yra atsakinga už jo patirtus nuostolius. Esant abipusei kaltei, teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės, kaip bendraturtės atsakomybės dalies dydžio, atsižvelgia į palyginamuosius šilumos energijos suvartojimo kiekius per tuos pačius mėnesius vėlesniais metais (b. l. 17-24) ir nustato, kad atsakovei tenka atsakomybė už 30 procentų šilumos energijos tiekėjo nuostolių, o pačiam tiekėjui – 70 procentų (CK 6.248 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kiek atitinkamose sąlygose buvo būtina. Tai sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovei iš dalies atlyginti padarytus nuostolius.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 166,32 Lt nuostolių, 17,84 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 166,32 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovės priteisiama nuostolių dalis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes yra visos būtinosios sąlygos dalinei civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo nuostolių apskaičiavimą, ir nepaneigus atsakovės kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas dalį nuostolių atlyginimo priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti nuostolių dydį.

Atsakovė turi atlyginti ieškovui procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dalyje dėl 388,08 Lt, 40,58 Lt delspinigių ir 48,16 Lt žyminio mokesčio priteisimo, paliktina nepakeista, nes šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes šiuo atveju priteisiama ne skola už suvartotą šilumos energiją, bet remiantis ieškinyje nurodytomis ir teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis šilumos energijos tiekimo nuostolių atlyginimas.

Bylą išsprendus ieškovo naudai, atsakovė įgijo pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 17,84 Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

Patenkinus ieškinį ir ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, šalys turi atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 15,80 Lt (b.l. 1) pirmosios instancijos teisme ir 8,50 Lt (b.l. 107) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai:

- atsakovė D. V. - 6,99 Lt. Tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sudaro teisinį pagrindą priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 17,84 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovei ir trečiajam asmeniui nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.122 str. 1 d., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., kolegija

nutarė:

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“, naudai iš atsakovės D. V. 166,32 Lt nuostolių, 17,84 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 166,32 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ priteista 15,80 Lt pašto išlaidų valstybei.

Palikti kitą sprendimo dalį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“, 16,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės D. V. 6,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Priteisti ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per UAB „Litesko“ filialą „Druskininkų šiluma“, naudai iš atsakovės D. V. 17,84 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.