- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- 1-509-899/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01933-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- K. J.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 1 kartą: 2011-12-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. 35 paroms arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. 2011-11-26 apie 5 val. Šiaulių mieste, autobusų stotelėje, esančioje ties Tilžės g. 67 namu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. J., o būtent suduodamas nukentėjusiajam K. J. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, tuo padarydamas jam kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir viršutinės lūpos gleivinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam K. J. priklausantį turtą -mobiliojo ryšio telefoną „Blackberry 8320“ su SIM „Labas“ kortele ir dėklu 505 Lt vertės bendrai.
K. M. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo pas draugę, ten šventė, vėliau išėjo namo. Visko nepamena. Galėjo būti apie penktą valanda ryto, lapkričio 26 d. Prie Šeimos gydytojų centro, esančio šalia „Elektros tinklų“, susitiko su K. J.. Iki įvykio jo nepažinojo. Ar nukentėjusysis kalbėjo telefonu, nepamena. Pripažįsta, kad smurtavo K. J. atžvilgiu. Smūgiai buvo į galvą. Smurtavo dėl to, kad buvo išgėręs. Mintis kilo pamačius telefoną. Jį sudomino K. J. turtas. Telefoną paėmė, kur jis buvo, pasakyti negali. Iš pradžių buvo vienas, telefoną atėmė vienas. Vėliau ėjo namo ir susitiko K. L., G. S., N. V.. Telefono jiems nerodė. Sulaikytas buvo kylant ant viaduko. Pareigūnai telefoną rado pas jį. Telefonas „Blackberry“ buvo dėkle. Telefonu nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, nes bijojo atsakomybės. Savo elgesį vertina blogai. Turi darbą, nebendrauja su draugais. Atliko arešto bausmę ir daugiau nenori to. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, taip neturėjo būti. Ankščiau buvo nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti plėšimą. Žalą atlygintų per du mėnesius. Nuo penktadienio dirba UAB „A.“.
Nukentėjusysis K. J. teisme parodė, kad tą vakarą buvo bare, gėrė alaus. Vėliau pėsčiomis ėjo namo, nes neturėjo pinigų grįžimui. Prisėdo prie autobuso sustojimo vietos pailsėti. Pamatė siluetus, kurie buvo šalia. Su savimi turėjo telefoną, kuris grojo muziką. Po smūgių prarado sąmonę. Vėliau nuėjo į nuovadą ir pareigūnai jį pavežė iki viaduko, kur sutiko vaikinus. Vaikinus sulaikė ir rado jo telefoną. Buvo keturi penki asmenys. Smūgius, kurių buvo daugiau nei du, gavo nuo vieno asmens. Kraujavimas buvo stiprus, atsikėlus buvo kraujo, jis bėgo iš nosies. Užpuolimo metu klausėsi muzikos. Iš pradžių jam kažką sakė, pašnekesys nebuvo draugiškas, kalbėjo priešiškai, tiksliai nepamena. Kaip ištraukė telefoną, nepamena Ieškinį palaiko. Dėl įvykio patyrė skausmą ir stresą, vaikščiojo į gydymo įstaigas, policijos nuovadą. 500 Lt yra reali suma. Po įvykio K. M. į jį nesikreipė.
Liudytojas G. R. teisme parodė, kad K. M. pažįsta, jis gyvena netoliese. K. J. nematytas. Datos nepamena, tai įvyko lapkričio mėnesį. Buvo kavinėje „Dainora“, vėliau ėjo namo ir prie degalinės sutiko G. S. ir N. V.. Visi ėjo kartu, sutiko K. M.. Vėliau šalia sustojo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė. Tuo metu buvo išgėręs. Policijoje pasakė, kad yra įtariamas telefono vogimu. Telefono pas kaltinamąjį nematė.
Liudytojas N. V. teisme parodė, kad K. M. yra pusbrolio draugas. Nukentėjusysis jam nematytas. Lapkričio 26 d. naktį ėjo su G. po darbo namo. Užėjo į degalinę alaus. Vėliau susitiko G. ir ėjo link namų. Einant sustabdė policija ir juos išvežė į nuovadą. K. M. sutikę buvo. K. M. ir kiti ėjo priešais, juos sulaikė pirmus, po to - juos. Autobusų sustojime sustoję nebuvo.
Liudytojas K. L. teisme parodė, kad K. M. yra jo pažįstamas, nukentėjusysis nematytas. Tą naktį nuo degalinės ėjo kartu link namų. Prie degalinės susitiko K. M., G. R.. Jie buvo užsukę alaus, jis - cigarečių. Kas ėjo priekyje, o kas iš paskos, nepamena. Nukentėjusįjį tuomet matė. Pareigūnai iškraustė visų daiktus. Rado telefoną. Buvo išgėręs, aplinkybių tiksliai nepamena.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų teisme duotų parodymų, K. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- nukentėjusiojo K. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nukentėjusysis parodė vietą, kurioje jis buvo sumuštas ir apvogtas (t. 1, b. l. 47-49);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. J. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir viršutinėje lūpos gleivinėje. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. Rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai. K. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 12);
- įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini) namu (t. 1, b. l. 5-7);
- protokolas, kuriuo iš K. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 13);
- daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, patvirtinantis, kad paimtas mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry 8320“ (t. 1, b. l. 14);
- daiktų, turinčių reikšmę tyrimui, apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry 8320“ (t. 1, b. l. 15-19);
- daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis K. J. atpažino savo mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry 8320“ (t. 1, b. l. 20-21);
- daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis K. J. atpažino savo mobiliojo ryšio telefono „BlackBerry 8320“ dėklą (t. 1, b. l. 22-23);
- asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad K. M. 2011-11-26, 5.34 val. buvo nustatytas 2,01 prom. girtumas (t. 1, b. l. 103).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. M. kaltė dėl padaryto plėšimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR 180 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo sudėčiai nenumatomas tam tikro turto kiekis ar jo minimalus vertės dydis – plėšimo būdu pagrobto turto vertė gali būti mažesnė nei 3 ar net 1 MGL dydžio suma. Nors byloje išties ir nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei pagrobtas svetimas turtas, tačiau byloje taip pat nustatytos ir kitos aplinkybės: 1) kad toks sveikatos sutrikdymas yra susijęs su nukentėjusiojo turto pagrobimu ir 2) panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą. K. M., teisme duodamas parodymus, parodė, kad smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, sudavė jam smūgius į galvos sritį, taip pat pripažino, kad po pavartoto smurto pagrobė nukentėjusiajam K. J. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Blackberry 8320“ su SIM „Labas“ kortele ir dėklu 505 Lt vertės bendrai. Tai, kad šiuo atveju buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 1 d., patvirtina nukentėjusiojo K. J. teisme duoti parodymai (nukentėjusysis teisme aiškiai parodė, kad jo turėtas telefonas prieš smurtavimo pradžią grojo muziką, o tai (K. J. turimas turtas) ir būtent atkreipė kaltinamojo dėmesį bei jį sudomino), kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada apie K. J. padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų, turinčių reikšmę tyrimui, apžiūros protokolas, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai ir kt. įrodymai. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamojo K. M. įvykdyta nusikalstama veika, įvertinus veikos požymius – turto užvaldymą panaudojant fizinį smurtą – teisingai kvalifikuota kaip plėšimo nusikaltimas pagal LR BK 180 str. 1 d. Tarp K. M. veiksmų ir kilusių pasekmių įžvelgtinas tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. M. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.).
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas K. M. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (tai vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei), nusikaltimas įžūlus, susijęs su fizinio smurto panaudojimu (nukentėjusiajam K. J. smūgiuota į galvos sritį, kas rodo veikta ypač pavojingai). K. M. nusikalto būdamas teistas (t. 1, b. l. 124-126; vėlgi ankstesnė padaryta nusikalstama veika įžūli, pavojinga: smūgiuota ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajam į galvos sritį), teistumui neišnykus, todėl baudžiamojo įstatymo prasme yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.). Kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. K. M. net devynis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų pagal LR ATPK 178 str. (t. 1, b. l. 129-133), visi jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, taip pat ir nusikaltimai, susiję su alkoholiu vartojimu, kas rodo, kad K. M. linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ko pasekoje jo elgesys tampa neprognozuojamu, keliančiu grėsmę aplinkiniams; Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai: nurodyta, kad 2008-03-31 gautas J. J. mokyklos administracijos raštas, kad K. M. be priežasties praleidinėjo pamokas; gautas M. Š. pareiškimas apie tai, kad konflikto metu buvo sumuštas; 2011-09-08 UAB „B.“ pareiškime nurodė, kad sulaužė bilietų žymėjimo komposterio laikiklį; profilaktinėje įskaitoje neužregistruotas (t. 1, b. l. 128); registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 136). K. M. žalos nei nukentėjusiajam, nei Valstybinei ligonių kasai nėra atlyginęs. Išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį K. M. apibūdina kaip jauną asmenį, neturintį susiformavusių tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtų elgesio normų. K. M. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, jokių išvadų tam, kad pasitaisyti, nedaro. K. J. iš jo pagrobtas telefonas su dėklu yra gražintas (t. 1, b. l. 25-26). Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į LR BK 56 straipsnio nuostatas, teismas skiria K. M., kaip recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Būtent realus laisvės atėmimas, izoliuojant pavojų keliantį asmenį nuo visuomenės, teismo nuomone, efektyviausiai padės pasiekti tikslus, numatytus LR BK 41 str. 2 d. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, K. M. laikinajame sulaikyme nuo 2011-11-26, 5.20 val. iki 2011-11-26, 11.35 val. išbūtas laikas (t. 1, b. l. 105-106) pakeistinas viena laisvės atėmimo diena ir įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 117) – nekeistina.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.)
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 45-46).
Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis K. J. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl sveikatos sutrikdymo jam teko kreiptis į medikus, byloje yra specialisto išvada apie sužalojimus. Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų tikrai patyrė skausmą, nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas K. M. nusikalstama veika nukentėjusiajam K. J. padarytą neturtinę žalą įvertina 500 litų.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 253,09 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 29-30). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (t. 1, b. l. 31), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta K. M. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma –253,09 Lt - priteistina iš K. M..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (metams) 3 (trims) mėnesiams.
Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. M. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, K. M. laikinajame sulaikyme nuo 2011-11-26, 5.20 val. iki 2011-11-26, 11.35 val. išbūtą laiką pakeisti viena laisvės atėmimo diena ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nekeisti.
Priteisti iš K. M. K. J. 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš K. M. 253,09 Lt (du šimtus penkiasdešimt tris litus 9 ct) už nukentėjusiajam K. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.