Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-11-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metam. 6 mėnesiams; 2009-05-22 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2) 2009-07-08 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; 3) 2009-07-27 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams; 2009-12-15 nutartimi paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 2010-12-22 paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikęs 6 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2011-06-22 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos ir pasiųstas atlikti neatliktą 6 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį; 4) 2011-11-09 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009-12-15 nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 1 mėnesiui; 5) 2014-04-03 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 6) 2014-12-04 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams; 7) 2015-01-21 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams; 8) 2015-03-04 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-12-04 ir 2015-01-21 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. 9) 2015-04-09 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta paskirta bausmė vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių (nuosprendis neįsiteisėjęs); 10) 2015-05-21 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (P. L. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. L. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (K. K. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. K. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. L. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (7 klasių) išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-05-23 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. 2012-05-29 nutartimi bausmė pakeista areštu 45 paroms, bausmę atlikęs 2012-10-08; 2) 2012-11-08 pagal BK 245 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 3) 2013-01-29 pagal 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant: per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2012-11-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant: per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Į paskirtą bausmę įskaityta 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu iš dalies atlikta bausmė; 2013-03-25 nutartimi paskirt bausmė subendrinta su 2012-12-03 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; paleistas 2014-04-04 atlikęs bausmę; 4) 2015-05-21 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. L. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (K. K. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. K. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. L. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumai neišnykę,

kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2014 m. spalio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atplėšus verandos lentas ir pro plyšį M. K. įlindus bei atrakinus durų spyną iš vidaus, T. V. pro atrakintas duris patekus į vidų, neteisėtai slapta prieš savininko valią įsibrovė į L. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio virtuvės nuo stalo pagrobė L. K. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E1200“ 17,38 eurų vertės su jame buvusia materialinės vertės neturinčia SIM kortele „Pildyk“ ir 200 litų (58 eurus), o iš kambario pagrobė L. K. priklausančius daiktus: kampinį šlifuoklį „Ferm FDAG-2000“, 58 eurų vertės, motorinį pjūklą „Dolmar 109“ 290 eurų vertės, motorinį pjūklą „Partner 351“ 232 eurų vertės, elektrinį rankinį oblių „Rebir“ 87 eurų vertės, vandens siurblį „Ručijok B3“ 17 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam L. K. padarydami 742 eurų 38 eurocentų turtinę žalą.

Be to T. V. ir M. K. ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2014 m. spalio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, vagystės būdu įsibraunant į L. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), metu, pagrobė L. K. priklausantį šaunamąjį ginklą „Iž-58“ Nr. (duomenys neskelbtini), 58 eurų vertės ir tris 16 kalibro šovinius, bendros 1,74 eurų vertės (vieno vertė 0,58 eurai).

Be to T. V. ir M. K. ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2014 m. spalio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobę iš L. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą „Iž-58“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei tris 16 kalibro šovinius, neteisėtai, neturėdami leidimo, juos gabeno iki (duomenys neskelbtini) miesto, laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei 2014 m. spalio 19 d. 19.40 val., ties parduotuve „Ž. S.“, esančia (duomenys neskelbtini), pasikėsino juos realizuoti, tačiau buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymai ištiriami ir patikrinami laikantis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų bei juos vertinant vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Įrodymų leistinumo kriterijaus turinys atskleistas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Įrodymai tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Vagystės ir šaunamojo ginklo pagrobimo atveju kaltininkas atitinkamai suvokia, kad siekia užvaldyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį turtą ir šaunamąjį ginklą, ir nori taip veikti.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Teismo posėdyje kaltinamasis T. V. parodė, kad reikėjo pasišalinti iš (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė nurodyti priežastį. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2015 m. gegužės 21 d. Mažeikių rajono apylinkės nuosprendžio matyti, jog 2014 m. spalio mėnesį iš 15 į 16 dieną kaltinamieji T. V. ir M. K. pasikėsino padaryti ir padarė eilę nusikalstamų veikų. Siekdami laikinai pasislėpti, kaltinamieji išvyksta į (duomenys neskelbtini), pas kaltinamojo M. K. pažįstamą nukentėjusįjį L. K., kuris gyvena vienas. Nukentėjusysis leidžia kaltinamiesiems apsigyventi lauko virtuvėje, tačiau neleidžia eiti į gyvenamąjį namą. Būdami pas nukentėjusįjį, kaltinamieji mato, kad nukentėjusysis kiekvieną dieną ryte ir vakare išvyksta prižiūrėti gyvulių ir namuose jis nebūna apie dvi valandas. Nukentėjusiajam nesant namuose, kaltinamieji nutaria patekti į gyvenamojo namo vidų. Atplėšia dvi lenteles, kuriomis apkalta gyvenamojo namo veranda ir per atsiradusį maždaug 40 centimetrų pločio tarpą kaltinamasis M. K., kuris yra nedidelio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo, patenka į gyvenamojo namo vidų, iš vidaus atrakina duris ir į gyvenamojo namo vidų įleidžia kaltinamąjį T. V..

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gauna informaciją, kad yra pardavinėjamas šaunamasis ginklas ir, apsimetę pirkėjais, susisiekia su kaltinamaisiais. Kaltinamasis M. K. telefonu bendrauja su „pirkėjais“, o jiems atvykus, derasi dėl kainos. 2014 m. spalio 19 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), pardavinėdami vogtus daiktus, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, sulaikomi kaltinamieji T. V. ir M. K.. Daiktų atpažinti metu nukentėjusysis L. K., kaltinamųjų sulaikymo metu rastus daiktus, atpažįsta kaip, daiktus pagrobtus iš jo gyvenamojo namo. Sekančią po sulaikymo dieną, apklausiamas įtariamuoju T. V. (2 t., 31-32 b. l.), dalyvaujant gynėjai ir policijos pareigūnams nežinant nusikalstamų veikų padarymo vietos, aplinkybių, parodė, kad 2014 m. spalio 16 d. ar 2014 m. spalio 17 d., dabar tiksliai datos nepamena, pasiūlė savo draugui M. K. apvogti judviejų iš matymo pažįstamą ūkininką L. (pavardės nežino), gyvenantį (duomenys neskelbtini) rajone vienkiemyje prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, pas kurį jie ankščiau dirbo. M. K. sutiko. Kadangi žinojo, kad apie 17 val. L., kuris gyvena vienas, išvažiuoja į laukus melžti karvių, tai nutarė minėtu laiku jį apvogti. Pakeleivingais automobiliais nuvyko iki minėtos sodybos. Ten per neuždarytas lauko duris pateko į namą. Po to iš pagalbinio kambario paėmė medžioklinį šautuvą, 3 šovinius, du benzininius pjūklus, kampinį šlifuoklį „bulgarkę“, elektrinį oblių, elektrinį vandens siurblį. Šiuos daiktus sudėjo į du maišus. Daugiau nieko iš namo neėmė. Po to pakeleivingais automobiliais grįžo į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis neturėjo kur šių daiktų paslėpti, tai visus šiuos daiktus atidavė M. K., kuris sutiko juos paslėpti, tačiau kur buvo paslėpęs, nežino. 2014 m. spalio 19 d. dienos metu susitiko ir nutarė šiuos daiktus parduoti. Apie 19 val. M. K. kažkam paskambino ir paprašė prie parduotuvės „Ž. S.“, esančios (duomenys neskelbtini), kur jie tuomet buvo, atvežti daiktus. Maždaug už 20 minučių su tamsios spalvos lengvuoju automobiliu (modelio nežino, valstybinių numerių nepamena) atvažiavo jam nepažįstamas jaunuolis. Tada jis su M. K. iš minėto automobilio bagažinės pasiėmė minėtus du maišus su iš L. vogtais daiktais. Netrukus su lengvuoju automobiliu atvažiavo du vyriškiai, kuriems jie pasiūlė pirkti minėtus daiktus ar dalį jų. Minėti vyriškiai juos apžiūrinėjo, derėjosi dėl kainos, ar jie vogti neklausinėjo. Po to nieko nesakė, juos sulaikė. 2014 m. spalio 22 d. įtariamasis T. V., dalyvaujant gynėjai, parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 34- 39 b. l.) parodė, kur padarė nusikalstamą veiką, t. y. pats nurodė vietą, aplinkybes, kad tai padarė kartu su M. K.. Tai jis patvirtino ir papildomai apklaustas įtariamuoju 2014 m. lapkričio 11 d. (2 t., 41-42 b. l.). 2014 m. lapkričio 25 d. įtariamuoju apklausiamas T. V. (2 t., 47-49 b. l.) parodė, kad dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir parodė, kad jas padarė jis vienas, o ne bendrininkų grupėje su M. K.. Jis sugalvojo įsibrauti į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą ir apžiūrėti ar ten yra kokių nors vertingų daiktų. Kai pasakė apie tai M. K., šis jam nepritarė, sakė, kad nenori į to vyriškio namą lysti ir nieko imti. Tačiau kažkurią dieną, tiksliai dienos dabar nebepamena, apie 17 val., kai L. išvažiavo į minėtas ganyklas pas gyvulius, jis atplėšė vieną iš to vyriškio gyvenamojo namo verandos sienos lentų ir pamatė, kad už jos nėra nieko, tai yra ten iškarto atsivėrė plyšys. Kadangi M. K. smulkesnio sudėjimo, paprašė jo ir M. K. pro tą plyšį įlindo į namo vidų, iš kur atrakino namo duris, pro kurias jis įėjo į to namo vidų. Įėjęs į namą pastebėjo virtuvėje ant stalo kažkiek pinigų ir mobiliojo ryšio telefoną. M. K. labai bijojo, prašė eiti lauk, sakė, kad gali namo šeimininkas tuoj pat grįžti. Todėl abu nieko iš to namo nepaėmę išėjo lauk tokiu pat būdu, kaip į jį ir pateko. Atplėštą verandos sienos lentą atsargiai įstatė atgal. Išėję iš namo su M. K. nuėjo į ūkinį pastatą, kur sėdėjo ir laukė šeimininko. Tačiau jo nesulaukę vis dėl to nusprendė sugrįžti į tą namą ir ką nors iš jo pagrobti. M. K. bijojo eiti, todėl liko jo laukti ūkiniame pastate. Tuomet vėl atplėšė atgal įstatytą tą pačią lentą namo verandos sienoje ir pro tą plyšį jau pats įlindo į namo vidų. Tą kartą įėjęs į namą paėmė virtuvėje ant stato buvusius pinigus, kurių buvo iki 100 litų, bet ne daugiau. Taip pat paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Nuėjęs į namo viduje esantį sandėliuką, pamatė kampe pastatytą šautuvą panašų į medžioklinį, o šalia jo maišelyje buvo sudėtus šovinius. Iš sandėliuko pagrobė minėtą šautuvą ir maišelį su visais jame buvusiais šoviniais. Iš namo nešinas minėtais daiktais bei pinigais išėjo jau pro namo duris. Pagrobtą šautuvą su šoviniais paslėpė šieno rulonuose už minėto ūkinio pastato. Dar po kažkurio laiko, tiksliai dienos ir datos nepamena, nusprendė sugrįžti į tą pačią L. sodybą. M. apie tai nieko nesakė ir sugrįžo ten vienas pats. Ten nuvažiavo vakare apie 17 val., nes žinojo, kad namo šeimininkas vėl bus išvažiavęs prie gyvulių į ganyklas. Vėl tokiu pat būdu, tai yra pro atplėštą verandos sienos lentą įlindo į namo vidų ir kitame namo kambaryje pamatė padėtus benzininius pjūklus, kampinį pjūklą, vadinamą „bulgarke“ ir dar daug kitokių daiktų. Nuėjęs iki ūkinio pastato atsinešė į namo vidų iš ten maišą į kurį iš minėto namo kambario susidėjo kampinį pjūklą, vadinamą „bulgarke“, du ar tris benzininius pjūklus, elektrinį šlifuoklį medžiui, vadinamą „ablerke“ ir elektrinį vandens variklį, kuris naudojamas į šulinį vandeniui pumpuoti. Pasiėmė paslėptą už ūkinio pastato prieš tai pagrobtą šautuvą su šoviniais, kuriuos visus parsigabeno į (duomenys neskelbtini) miestą ir paslėpė prie vieno iš garažų šiame mieste prie ledo arenos. Iš matymo pažįstamam vaikinui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) pasiūlė pirkti už 1000 litų pagrobtus įrankius ir šautuvą su šoviniais ir su tuo asmeniu sutarė, kad jis atvyks į (duomenys neskelbtini). Tuomet paprašė M. K. padėti visus tuos daiktus nunešti į sutartą vietą, kur tas asmuo turėjo atvykęs nupirkti. M. K. padėjo nunešti iki sutartos vietos maišus su daiktais, tačiau kas buvo tuose maišuose nematė.

2014 m. spalio 20 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjai, M. K. parodė (2 t., 106-107 b. l.), kad medžioklinis šautuvas, 3 šoviniai, du benzininiai pjūklai, kampinis šlifuoklis, elektrinis vandens siurblys, kurie buvo paimti vakar, t. y. 2014 m. spalio 19 d. jo sulaikymo metu yra jo. Jie priklausė jo mirusiajam seneliui P. K.. Juos laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šautuvas ir šoviniai buvo palėpėje, prieš savaitę laiko paslėpė malkinėje. Elektrinį oblių nupirko prieš 5 dienas, t. y. surado pagal skelbimus televizijos kanale „R.“. Ginklą ir šovinius norėjo pasilikti kaip prisiminimą apie senelį. Kadangi buvo įsiskolinęs, nutarė šiuos daiktus parduoti. Apie tai užsiminė savo draugui T. V.. 2014 m. spalio 19 d. T. V. jam pasakė, kad surado pirkėją šiems daiktams. Pašnekovui pasakė kokius daiktus nori parduoti. Šis ypač susidomėjo šautuvu. Susitarė susitikti 19 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Ž. S.“. Apie 19 val. jo namuose su T. V. sukrovė minėtus daiktus į 2 maišus ir nunešė prie minėtos parduotuvės. Netrukus atvažiavo „Volkswagen“ automobilis, spalvos, išlipo du vyriškiai, kuriems jie parodė minėtus daiktus. Po to buvo sulaikyti. 2014 m. lapkričio 25 d. papildomai apklausiamas įtariamuoju (2 t., 116-117 b. l.) parodė, kad dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas neprisipažįsta. 2014 m. rudenį pasiūlė draugui T. V. važiuoti pas jo pažįstamą ūkininką L. dirbti ūkio darbų ir kelias dienas pas tą žmogų dirbo. Kažkokiu momentu T. V. jam pasiūlė pasiimti iš to ūkininko namo ką nors, ko tas žmogus nepasigestų. Jis griežtai atsisakė, nes pažinojo tą žmogų, buvo ankščiau pas jį dirbęs. Kažkokią dieną L. išvažiavo vakare į ganyklą pas gyvulius toliau nuo sodybos, jis po vakarienės užsnūdo. Po kažkurio laiko, kai prabudo T. V. nebuvo. Tuomet gavo SMS žinutę iš T. V. telefono, kurioje buvo parašyta „dink iš čia“ ar „eik iš čia“. Išėjęs prie namo pamatė, kad L. namo durys atidarytos. Suprato, kad į namą buvo įsibrovęs T. V.. Jam buvo gėda dėl tokio T. V. elgesio, todėl susirinkęs savo daiktus išvyko į namus. 2015 m. vasario 11 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, M. K. (2 t., 121-122 b. l.) parodė, kad 2014 m. rudenį, pas jo pažįstamą L., su T. V. važiavo dirbti ūkio darbų. T. V. jam pasiūlė įlįsti į L. namą ir pažiūrėti ar ten yra ko nors gero, suprato, kad T. V. kalbėjo apie tai, jog norėtų ką nors radęs vertingo iš to namo pavogti. L. išvykus į ganyklas, T. V. atplėšė namo verandos lentas ir paprašė jį įlįsti į vidų. Įlindęs atrakino duris iš vidaus pusės. T. V. įėjo į namą pro duris. L. namo viduje tik pavaikščiojo, pažiūrėjo kaip jis gyvena, tačiau jokių daiktų iš jo namo nepavogė. Ar T. V. tą kartą ką nors paėmė iš L. namo, nematė. Netrukus T. V. išėjo pro duris, o jis užrakinęs duris iš vidaus ir išlindo pro tą patį plyšį verandos sienoje. T. V. kažkur netrukus išėjo, kur išėjo nesakė. Praėjus keliasdešimčiai minučių sugrįžo T. V. ir liepė rengtis, pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Apsirengė ir išvažiavo į miestą.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, vertindamas juos atskirai, lygindamas juos tarpusavyje, bei įvertinęs įrodymų visetą, konstatuoja, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamieji T. V. ir M. K. padarė veikdami bendrininkų grupėje. Teismas remiasi kaltinamojo T. V. pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės atitinka įvykio aplinkybes, patvirtintas kitais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu po kaltinamųjų sulaikymo, kai jie siekė realizuoti pavogtus daiktus, įtariamojo T. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, daiktų parodymo atpažinti protokolais. Vėlesni T. V. parodymai papildo jo pirminius parodymus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Teismas atmeta kaltinamojo M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, nes jie prieštarauja vieni kitiems ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis M. K. daug metų pažinojo nukentėjusįjį L. K., pas jį gyveno, dirbo, buvo jo išlaikomas, atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje, ir tai patvirtina jo parodymus, kad jam dėl tokio elgesio buvo gėda prieš nukentėjusįjį. Teismas taip pat atmeta kaltinamojo T. V. parodymus, kad nusikalstamas veikas padarė jis vienas, nes tai jis pradėjo tvirtinti praėjus nemažam laiko tarpui nuo ikiteisminio tyrimo pradžioje duotų parodymų ir taip galimai siekė padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam M. K., kuris su nukentėjusiuoju buvo artimai pažįstamas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų T. V. ir M. K. veiksmai dėl svetimo turto vagystės įsibraunant į patalpą, buvo kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, Nr. 2K-7-96/2012). Kadangi kaltinamieji T. V. ir M. K. svetimą turtą pagrobė tuo pačiu būdu, įsibrovę į gyvenamąją patalpą, nenustatyta, kad būtų praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl jų veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi vagystė padaryta įsibrovus į patalpą.

Keistinas ir nusikalstamų veikų padarymo laikas, nes nenustatyta tiksliai kada nusikalstama veika buvo padaryta: ar 2014 m. spalio 16 d., ar 2014 m. spalio 17 d., nes apklausose buvo nurodomas vis kitas laikas. Buvo nurodoma, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos jau iš anksto suplanavus tai padaryti, tai nuvykus pas nukentėjusįjį ir ten pragyvenus dvi ar tris dienas, todėl teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2014 m. spalio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia pareikštų įtarimų, kaltinamųjų teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jų teisės į gynybą.

Iš kaltinimo dėl turto vagystės šalintina aplinkybė dėl motorinio pjūklo be pavadinimo 232 eurų vertės vagystės, nes kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo pradžioje nuosekliai parodė, kad buvo pavogti du motoriniai pjūklai, kurie buvo paimti juos sulaikant, tai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiais parodymais teismas remiasi grįsdamas kaltinimą, o įrodymų, patvirtinančio motorinio pjūklo be pavadinimo vagystę nesurinkta.

2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 68-70 b. l.) konstatuota, jog tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, vienašūvis, C kategorijos, 16 kalibro, tinkamas šaudymui, „Iž-58“ šaunamasis ginklas, o tirti pateikti trys šoviniai yra šaudmenys, o kadangi kaltinamieji T. V. ir M. K. pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 254 straipsnio 1 dalį.

Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimas, gabenimas, laikymas ir realizavimas – tai jų suradimas, kitoks įgijimas (pvz., pirkimas-pardavimas, mainymas ar pan.), perkėlimas iš vienos vietos į kitą, gabenimas (pernešimas, vežimas automobiliu ar pan.), jų laikymas be leidimo namuose, darbovietėje, lauke ir kitose vietose, realizavimas (pardavimas, dovanojimas ir pan.). Iš kaltinimo šalinamas neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimas, nes dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų grobimo kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamieji šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, neturėdami leidimo gabeno, laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasikėsino juos realizuoti, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų T. V. ir M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-68/2013, 2K-77/2013, 2K-186-942/2015).

Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors T. V. kaltu prisipažino visiškai, tačiau pripažindavo tik tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, nustačius naujas aplinkybes T. V. jas pilnai pripažindavo, tačiau anksčiau apie jas nepasisakydavo, keisdavo parodymus, nepadėjo teismui nustatyti faktinių bylos aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad T. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, o, savo ruožtu, ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 254 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į T. V. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę – T. V. daug kartų teistas, už padarytas nusikalstamas veikas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę kaltinamajam T. V. nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio, 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-232/2007), o 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika su minėtomis nusikalstamomis veikomis sudaro realiąją sutaptį.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

T. V. iki šio nuosprendžio paskelbimo buvo nuteistas 2015 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. gegužės 21 d., tačiau šie nuosprendžiai apskųsti apeliacine tvarka ir dar nėra įsiteisėję.

Skiriant bausmę M. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę – M. K. teistas, už padarytas nusikalstamas veikas jam buvo skirtos įvairios bausmių rūšys, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis išvadų nepadarė, daro naujas nusikalstamas veikas, nedirba, baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę kaltinamajam T. V. nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio, 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

M. K. iki šio nuosprendžio paskelbimo buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir dar nėra įsiteisėjęs.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2014 m. spalio 19 d. įvykio vietos, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas šaunamasis ginklas „Iž-58“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi perduotas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl teismas dėl jo nepasisako.

Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1208“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson T610“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1050“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., 72 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini įstaigoms, kuriose laikomi T. V. ir M. K.; SIM kortelė „Pildyk“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., 72 b. l.), sunaikintina, nes ji buvo pagrobta kartu su mobiliojo ryšio telefonu „Samsung E1200“, kurio buvimo vieta nežinoma.

Motorinis pjūklas „Partner 351“ Nr. (duomenys neskelbtini), motorinis pjūklas „Dolmar 109“ Nr. (duomenys neskelbtini), vandens siurblys „Ručijok B3“ su juodos spalvos laidu, elektrinis-rankinis oblius „Rebir“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jo detalėmis ir tvirtinimo varžtais, skirtais įvairioms funkcijoms atlikti (9 varžtai, dvi oranžinės detalės, 4 plastikinės detalės, 4 aliuminio metalo detalės), kampinis šlifuoklis „Ferm“ Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini nukentėjusiajam L. K. (1 t., 46 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. V. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 2 d. Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2015 m. vasario 19 d., ir pagal 2014 m. gruodžio 4 d., 2015 m. sausio 21 d. ir 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžius iš dalies atliktą bausmę.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems);

pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 2 d. Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2015 m. liepos 2 d. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1208“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., 72 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti įstaigai, kurioje laikomas T. V..

Mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson T610“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E1050“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurie saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., 72 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti įstaigai, kurioje laikomas M. K..

SIM kortelę „Pildyk“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., b. l. 72), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Motorinį pjūklą „Partner 351“ Nr. (duomenys neskelbtini), motorinį pjūklą „Dolmar 109“ Nr. (duomenys neskelbtini), vandens siurblį „Ručijok B3“ su juodos spalvos laidu, elektrinį-rankinį oblių „Rebir“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jo detalėmis ir tvirtinimo varžtais, skirtais įvairioms funkcijoms atlikti (9 varžtai, dvi oranžinės detalės, 4 plastikinės detalės, 4 aliuminio metalo detalės), kampinį šlifuoklį „Ferm“ Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti nukentėjusiajam L. K. (1 t., 46 b. l.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamiesiems T. V. ir M. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.