Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., Algimanto, gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, neturintis pilietybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neturintis Lietuvos Respublikos išduoto asmens dokumento, turintis tik 1988-12-26 išduotą buvusios Sovietų Sąjungos išduotą pasą Nr. XV-OK 539284;

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti kad grasinimas gali būti įvykdytas:

2015 m. gegužės 26 d. apie 20.30 val., name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis agresyviai, tai yra, laikydamas rankoje buitinės paskirties peilį bei juo mojuodamas ir eidamas artyn, grasino nukentėjusiosioms savo seseriai M. K. ir dukterėčiai E. K. jas nužudyti, šaukdamas „aš jus visus išpjausiu, jūs čia negyvensit“, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiosioms manyti, jog šis grasinimas nužudyti gali būti tuojau pat įvykdytas.

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-05-26 vakare savo namuose, kuriuose gyvena kartu su motina, seserimi M. K., jos vaikais, buvo neblaivus. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, bet atsimena, kad susipyko su seserimi M. K., paėmė peilį ir grasino visus papjauti. Dėl to, kad buvo girtas tiksliai aplinkybių neatsimena, bet galėjo taip elgtis, kaip nurodė prokuroras. Mano, kad sesuo ir jos dukra galėjo išsigąsti. Labai blogai vertina savo poelgį, gailis. Nukentėjusiųjų atsiprašė, jos jam atleido.

Nukentėjusioji M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-05-26 vakare tarp jos ir jos brolio V. Š., su kuriuo ji gyvena bendruose namuose, kilo konfliktas. Brolis buvo neblaivus, griebė jo kambaryje ant staliuko buvusį peilį, puolė ją su tuo peiliu šaukdamas, kad užmuš, papjaus ją ir visus. Ji labai išsigando, sušuko dukrai, ir nubėgusi į kitą kambarį užsidarė. Jos dukra Evelina irgi labai išsigando, taip pat užsidarė kambaryje ir iškvietė policiją. Ji labai išsigando, nes brolis buvo labai girtas, tai pirmas toks atvejis, kai jis toks agresyvus. Šiuo metu su brolio atsiprašymą priėmė, su juo susitaikė, tiki, kad brolis daugiau taip nesielgs. Kai nevartoja alkoholio brolis yra geras, padeda išlaikyti šeimą.

Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos dėdė. 2015-05-26 vakare ji maudė dukrą, išgirdo triukšmą kambaryje, atbėgusi pamatė, kad dėdė vejasi mamą su peiliu grasindamas, kad visus išpjaus. Ji to grasinimo labai išsigando, nes dėdė buvo labai girtas, agresyvus, ji išsigando ir dėl savo mažų vaikų, kad jų nesužalotų, užsidarė kambaryje ir iškvietė policiją. Dėdė atsiprašė jos, labai gailėjosi, ji atleido jam. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Š. visiško prisipažinimo bei nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

- 2015-05-26 E. K. protokolas - pareiškimas patvirtina, kad ji kreipėsi į policiją dėl 2015-05-26 apie 20.30 val. padaryto nusikaltimo, t. y. dėl to, kad jos dėdė V. Š., namuose Kaune, Kaniukų 2-oji g. 4, būdamas neblaivus, rankoje laikydamas peilį grasino nužudyti ją ir kitus šeimos narius. Ji labai išsigando dėl savo ir savo vaikų sveikatos ir gyvybės, nes manė, kad dėdė gali savo grasinimą įvykdyti (b. l. 4);

- Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas Kaune, (duomenys neskelbtini), atlikus apžiūrą rastas ir paimtas peilis, 22 cm bendro ilgio, geležtės ilgis – 10 cm (b. l. 6-9);

- Iš pareigūno S. V. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus pagal E. K. pranešimą, ji nurodė, kad neblaivus dėdė V. Š. peiliu grasino nužudyti ją ir jos motiną M. K. (b. l. 11-12);

Kaip matyti iš asmens blaivumo patikrinimo Nr. 1688 kvito, 2015-05-26 21.27 val. V. Š. tikrinimo rezultatas – 2,60 promilės (b. l. 26).

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis V. Š. 2015 m. gegužės 26 d. apie 20.30 val., name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis agresyviai, tai yra, laikydamas rankoje buitinės paskirties peilį bei juo mojuodamas ir eidamas artyn, grasino nukentėjusiosioms savo seseriai M. K. ir dukterėčiai E. K. jas nužudyti, šaukdamas „aš jus visus išpjausiu, jūs čia negyvensit“, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiosioms manyti, jog šis grasinimas nužudyti gali būti tuojau pat įvykdytas, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d. Nukentėjusiosios viso bylos tyrimo metu teigė, kad labai išsigando V. Š. išsakytų grasinimų papjauti, kadangi šis puolė su peiliu rankoje, buvo neblaivus, labai agresyviai nusiteikęs. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo sunkaus girtumo laipsnio, grasino artimiems giminaičiams ne šiaip spontaniškai išsprūdusiais žodžiais, o griebęs peilį, nukentėjusiosios buvo priverstos slėptis kambaryje, užsidaryti, norėdamos apsiginti, todėl sprendžia, kad nukentėjusiosios turėjo pagrindo bijoti grasinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiųjų būsenos.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios nurodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, nukentėjusioji E. K. atsisakė pateikto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, prokuroras neprieštaravo, kad tokio susitaikymo pagrindu byla būtų nutraukta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 44), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas (b. l.37-38), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-497 nurodyta, kad V. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 43). Kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų nuoširdžiai atsiprašė, su jomis susitaikė, nukentėjusioji M. K. civilinio ieškinio nereiškia, E. K. civilinio ieškinio atsisakė, pretenzijų neturi, sutiko, kad byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo artimus giminaičius, kaltinamajam V. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Nukentėjusioji E. K. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu jo atsisakė, įstatymas numato tokią teisę (BPK 112 str. 3 d.), ieškinio atsisakymas priimtinas, civilinio ieškinio teisena nutrauktina.

V. Š. 2015-05-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (b. l. 53-54), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, perduotas teismui kartu su byla, yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis, tačiau kadangi jis yra menkavertis, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apylinkės teisme 2015-06-04 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2333, kurioje nurodyta, kad advokatai Arnoldas Blaževičius bei Irena Sabaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. Š., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 46,32 Eur. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjai privalomai buvo paskirti BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltinamojo, tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, jokio turto neturintis, t. y. jis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiosiomis M. K. bei E. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios E. K. civilinio ieškinio atsisakymą priimti, civilinio ieškinio teiseną nutraukti.

Daiktą - nusikalstamos veikos darymo įrankį - peilį nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.