- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-27
- Bylos Nr.
- A-143-326-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo žinios“
- Advokatai
- Vitoldas Kumpa
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo žinios“ skundą atsakovui Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Verslo žinios“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Verslo žinios“) skundu (b. l. 3 – 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba) 2006 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 184-B/184-R byloje Nr. 184-R dėl UAB ,,Verslo žinios“ Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) vyriausioji valstybinė inspektorė 2006 m. balandžio 4 d. surašė bendrovei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolą Nr. G-23 už tai, kad jos leidžiamame žurnale „Verslo klasė“ paskelbtuose straipsniuose „Ramaus vakaro deriniai“ ir „Cigarų slėnio virtuozai“ yra uždrausta paslėpta tabako gaminių reklama, o šiais veiksmais bendrovė pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Skundžiamu atsakovo 2006 m. balandžio 25 d. nutarimu bendrovei už šio įstatymo pažeidimą paskirta 5 000 Lt bauda. Pareiškėjas teigė, kad priimtas nutarimas prieštarauja teisės aktams, buvo pažeistos pagrindinės jo priėmimo procedūros. Pažymėjo, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 3 punkto ir 27 straipsnio nuostatas skirti baudą bei surašyti protokolą galėjo tik atsakovas, todėl akivaizdu, kad pažeidimą konstatavo ir protokolą surašė nekompetentingas subjektas, o tai laikytina pagrindiniu procedūriniu pažeidimu, ir nutarimas turėtų būti panaikintas. Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kompetentinga institucija bylas išnagrinėja ir ekonomines sankcijas paskiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, o ne nuo protokolo surašymo dienos. Publikacijos buvo paskelbtos 2006 m. sausio ir vasario mėnesiais, vadinasi, tada ir buvo nustatytas pažeidimas, ir nuo tos dienos turi būti skaičiuojamas Tabako kontrolės įstatyme numatytas vieno mėnesio terminas. Tuo tarpu byla buvo išnagrinėta tik 2006 m. balandžio 25 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas pabrėžė, kad trečiojo suinteresuoto asmens surašytas protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis konstatuota, kad publikacijose yra paslėpta tabako gaminių reklama, nėra motyvų, kodėl tokia paskleista informacija turėtų būti laikoma paslėpta reklama. Nesant tokios informacijos, jis negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, nes nežinojo, kuo yra kaltinamas, negalėjo tinkamai pateikti savo paaiškinimų, todėl, suteikiant oponuojančiai šaliai daugiau pranašumo, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atsakovas turėjo patikrinti, ar informacija atitinka bendruosius reklamos požymius bei paslėptos reklamos požymius. Pareiškėjas pažymėjo, jog publikacijose nėra jokios subjektyvios informacijos, kuria būtų siekiama daryti įtaką subjektyviam vartotojo pasirinkimui. Vien tik cigarų nuotraukos ar jų savybių aprašymas negali būti laikoma reklama, nes konkrečiai yra nurodoma, kad „rūkymas kenkia sveikatai“. 2006 m. vasario mėnesio publikacijoje „Cigarų slėnio virtuozai“ yra kalbama apie cigarų gamybos technologiją, jų istoriją, tačiau tai nėra informacija, kuria siekiama daryti poveikį vartotojo pasirinkimui. Pažymėjo, kad atsakovas nenustatė, ar paslėpta reklama atitinka paslėptos reklamos požymius, ar straipsniai buvo parašyti siekiant skatinti tam tikro produkto vartojimą ir taip lemti vartotojo pasirinkimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 33 – 36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2006 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 10-50 „Dėl Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2002 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 71 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą“ pakeitimo“ (toliau – Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2006 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 10-50) įgaliojo trečiąjį suinteresuotą asmenį kontroliuoti tabako reklamos naudojimą. Pažymėjo, jog vadovaudamasis protokolu, kita pateikta medžiaga bei įvertinęs byloje esančias aplinkybes skyrė pareiškėjui baudą. Teigė, kad pažeidimas yra nustatomas protokolu, kuris buvo surašytas 2006 m. balandžio 4 d., o bauda paskirta 2006 m. balandžio 25 d. nutarimu, todėl Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nebuvo pažeistas. Atsakovas nesutiko, kad trečiojo suinteresuoto asmens surašytas protokolas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė ginti savo teises ir tinkamai pasiruošti nagrinėjimui, kadangi protokole buvo nurodyti visi būtini duomenys, o pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas, kuriame išaiškintos visos jo teisės. Pažymėjo, kad pareiškėjo paskleista informacija atitiko Tabako kontrolės įstatymo 7 straipsnio 7 dalies tabako gaminių reklamos apibrėžimą, kadangi ji skatina įsigyti ir vartoti tabako gaminius, kurie yra išsamiai apibūdinami, nurodoma jų sudėtis, vartojimo ypatumai, pateikiamos cigarų nuotraukos, nurodomi platintojai. Atsakovas pažymėjo, kad leidinio teiginiuose esančia informacija siekiama atkreipti skaitytojų dėmesį į cigarus, daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti juos įsigyti ir vartoti, todėl tai laikytina tabako gaminių reklama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 75 – 77) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas. Pažymėjo, kad įgaliojimai surašyti protokolą buvo suteikti po to, kai Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2006 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 10-50 2006 m. kovo 25 d. buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Gavęs įgaliojimus, prieš tai išanalizavęs išspausdintų straipsnių turinį bei įvertinęs redaktoriaus paaiškinimus, 2006 m. balandžio 4 d. surašė protokolą. Protokole buvo užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas, taigi šiuo atveju pažeidimo nustatymo diena sutapo su protokolo surašymo data. Pabrėžė, kad straipsniuose skelbiama informacija apie cigarų išvaizdą, skonį, kvapą, įpakavimo ypatumus atitinka Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytą tabako gaminių reklamos apibrėžimą. Straipsniuose taip pat buvo nurodomi cigarų gamintojai, jų gaminimo būdas, įmonės, prekiaujančios šiais gaminiais. Tokiu būdu yra skatinamas cigarų vartojimas, o platinama informacija atitinka Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje suformuluotą paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimą. Kadangi paskleidęs nurodytą informaciją pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui surašė protokolą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (b. l. 97 – 101) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo 2006 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 184-B/184-R.
Teismas pažymėjo, kad šio ginčo esmė – ar ginčo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar priimant nutarimą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir procedūros. Nurodė, jog pagal Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, yra draudžiama. Už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto reklamos draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda (Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 9 d.). Teismas, įvertinęs Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7, 8 dalis, padarė išvadą, kad pareiškėjo išspausdintuose straipsniuose buvo siekiama atkreipti skaitytojų dėmesį į cigarus ir tokiu būdu daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su tabako gaminių įsigijimu ir vartojimu, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama juos įsigyti ir rūkyti. Straipsniuose buvo pateikiama informacija apie cigarų degustacijos vakarėlį, žinomų verslininkų, parlamentarų pomėgį cigarams, nurodoma informacija apie cigarų gamintojus bei jų gaminimo būdą, nurodomas cigarų platintojas, todėl pagrįstai išspausdintuose straipsniuose paskleista informacija buvo laikoma paslėpta tabako gaminių reklama. Teismo posėdžio metu su tuo iš dalies sutiko pareiškėjo atstovas, tačiau pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatyme numatytos sankcijos negalėjo būti taikomos, kadangi buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, lemiantys atsakovo nutarimo neteisėtumą. Teismas, vadovaudamasis Reklamos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2006 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 10-50, konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo surašė protokolą turėdamas įgaliojimus, t. y. atsakovas jį įgaliojo kontroliuoti reklamos draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą ne maisto prekių, įskaitant tabaką, ir su jomis susijusių paslaugų srityje. Teismas pažymėjo, jog tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimo atvejais yra surašomas Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatyto turinio protokolas (Tabako kontrolės įstatymo 27 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad byloje esantis 2006 m. balandžio 4 d. protokolas atitinka visus ATPK 26 straipsnio reikalavimus. Teismas nurodė, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalį bylos turi būti išnagrinėtos ir ekonominės sankcijos pritaikytos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog pažeidimo nustatymo diena sutampa su protokolo surašymo data. Pareigūnas, prieš tai įvertinęs visus turimus duomenis, protokole užfiksuoja pažeidimą ir kitus su juo susijusius duomenis. Tuo tarpu pažeidimo nustatymas yra duomenų apie galbūt padarytą pažeidimą gavimas. Nagrinėjamuoju atveju valstybės institucijos apie išspausdintus straipsnius sužinojo 2006 m. sausio 9 d., gavusios pilietės paklausimą, ar išspausdintuose straipsniuose nėra paslėptos tabako gaminių reklamos. 2006 m. sausio 9 d. jis buvo persiųstas kompetentingai valstybės institucijai. Atsakovas Tabako kontrolės įstatyme numatyto tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimą nustatė 2006 m. sausio 12 d., kadangi tą dieną perdavė paklausimą nagrinėti trečiajam suinteresuotam asmeniui, bet pats nesiėmė veiksmų, kad nustatytas pažeidimas būtų ištirtas įstatymų nustatytais terminais bei kad, nustačius, jog įtariamojo pažeidimo padarymu asmens veiksmuose buvo pažeidimo požymiai, būtų skirta įstatyme nustatyta bauda. Kadangi pažeidimas nustatytas 2006 m. sausio 12 d., todėl pagal Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalies reikalavimus tabako reklamos draudimo pažeidimo byla turėjo būti išnagrinėta iki 2006 m. vasario 12 d. Pažeidimą tyrusios institucijos minėtą terminą pažeidė. Pirmasis prašymas pareiškėjo generaliniam direktoriui buvo išsiųstas 2006 m. sausio 27 d., pakartotinis – tik 2006 m. kovo 29 d., o protokolas buvo surašytas 2006 m. balandžio 4 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po pažeidimo nustatymo. Teismas nustatė, kad per tą laiką buvo surašyti tik du prašymai pareiškėjui pateikti paaiškinimus, faktiškai trečiasis suinteresuotas asmuo jokių pažeidimo tyrimo veiksmų neatliko, todėl akivaizdu, kad trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojai nepagrįstai ilgai nagrinėjo Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo bylą, todėl pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalies numatytą vieno mėnesio bylos išnagrinėjimo terminą. Teismas nenustatė jokių pateisinamų termino pažeidimo priežasčių. Nustatytos funkcijos privalo būti atliktos tinkamai ir laiku. Teismas pabrėžė, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato tabako reklamos ribojimus. Ši teisės norma yra imperatyvi, todėl pareiškėjas privalo ja vadovautis. Pareiškėjas buvo nubaustas už konkrečius Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė procedūrinius pažeidimus, kurie lėmė nepagrįstai ilgą bylos nagrinėjimą, pažeidė teisėtų lūkesčių principą, kuris reiškia, kad kiekvienas pilietis ar ūkio subjektas gali tikėtis, jog jo byla bus išnagrinėta laikantis teisės aktų reikalavimų, įstatymų nustatytais terminais bei jam bus paskirta įstatyme numatyta poveikio priemonė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nutarimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl naikintinas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 106 – 107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalimis Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas yra nustatomas Tabako kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolu. Trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs 2006 m. sausio ir vasario mėnesiais pareiškėjo leidžiamoje informavimo priemonėje išspausdintus aukščiau paminėtus straipsnius, 2006 m. balandžio 4 d. surašė nurodytą protokolą ir tą pačią dieną perdavė jam (atsakovui). Pažymi, jog remdamasis protokolu ir kita pateikta medžiaga, išklausęs bylos dalyvių paaiškinimų, įvertinęs objektyvias aplinkybes ir nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 2006 m. balandžio 25 d. priėmė ginčijamą nutarimą. Taigi pareiškėjui paskyrė baudą nepraėjus Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytam vieno mėnesio terminui nuo įstatymo pažeidimo nustatymo dienos.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu (b. l. 108 – 109) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba iš naujo nagrinėti teisme.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą yra atsakingas atsakovas, o jam tiesiogiai įstatymu nesuteikti įgaliojimai atlikti pažeidimo patikrinimą. Tik 2006 m. kovo 25 d. „Valstybės žiniose“ paskelbus Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2006 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 10-50 jam atsirado teisinis pagrindas surašyti Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą, kurio surašymo diena ir laikoma pažeidimo nustatymo diena, ir tik surašius protokolą buvo baigtas bylos tyrimas. Teigia, jog nustatytas funkcijas atliko tinkamai ir laiku, teisės aktų nepažeidė.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 119 – 127) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2002 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 71 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą“ (2006 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 10-12 ir 2006 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 10-50 redakcijos) ta apimtimi, kuria Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai deleguojama funkcija kontroliuoti reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą tabako srityje, neprieštarauja Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 3 punktui ir 27 straipsniui. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:
1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buvo pažeista Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalis.
2. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės surašyti pažeidimo protokolo. Tabako kontrolės įstatymas nesuteikia atsakovui teisės deleguoti jam suteiktų įgaliojimų.
3. Protokolas surašytas netinkamai (nesuformuluoti kaltinimai), todėl negalėjo tinkamai pasiruošti bylai.
4. Atsakovas nenustatė, kad paskelbtose publikacijose egzistuoja visi Tabako kontrolės įstatyme numatyti reklamos ir paslėptos reklamos požymiai.
Atsakovas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 117 – 118) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsakovas nurodo tokius pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo nutarimo matyti, kad jis yra priimtas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 ir 14 dalių pagrindu, pareiškėjas juo yra nubaustas už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo pažeidimą. Todėl šioje administracinėje byloje taikytinos Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, o kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek ginčo santykių nereglamentuoja Tabako kontrolės įstatymas.
Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 26 straipsnio 13 dalyje nurodytos institucijos bylas išnagrinėja ir ekonomines sankcijas paskiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 3 punktą bei nurodytas faktines bylos aplinkybes, atsakovas yra institucija, kuriai taikytina ši Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata. Aiškindama šios nuostatos taikymą, kolegija pažymi, kad joje nurodytas terminas suformuluotas imperatyviu būdu, todėl jis priskirtinas prie naikinamųjų terminų kategorijos. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodyto termino taikymą suponuoja teisingas jo eigos pradžios nustatymas, todėl šiuo aspektu yra būtina pateikti nuostatos „pažeidimo nustatymo diena“ aiškinimą. Aiškinant šią nuostatą, pažymėtina, kad ji savaime neapibrėžia, kokia diena turi būti laikoma pažeidimo nustatymo diena. Pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas. Tačiau šis subjektyvus faktorius negali būti pripažintas vieninteliu ir pakankamu spręsti apie pažeidimo nustatymo dieną, nes priešingu atveju nurodytas naikinamasis terminas netektų savo prasmės. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant ją pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtina atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus. Tai reiškia, kad Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalies taikymo prasme pažeidimo nustatymo diena gali būti pripažinta diena, kai atitinkama (kompetentinga) institucija galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas, t. y. pažeidimo nustatymo dienos konstatavimui yra reikšmingas ir objektyvus faktorius – teismo atliktas šiuo klausimu institucijos turimos informacijos įvertinimas pagal minėtus vertinimo kriterijus.
Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 3 punkte nustatyta, kad už šio įstatymo nuostatų pažeidimus baudas skiria: Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos - už 14 straipsnio 3 dalies 5 punkto (kai Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateikia pažeidimo protokolą) ir už 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse. Iš nurodytos įstatymo normos matyti, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (trečiojo suinteresuoto asmens) pažeidimo protokolo surašymas yra būtina sąlyga skirti baudą už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 5 punkto pažeidimą, o ne už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu atsakovas, o ne kita institucija yra kompetentingas surašyti pažeidimo protokolą. Tai reiškia, kad pagal Tabako kontrolės įstatymą atsakovas (jo įgalioti darbuotojai, o ne kitos institucijos) yra kompetentingas surašyti atitinkamą pažeidimo protokolą. Todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, kad atsakovas privalėjo kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl minėto protokolo surašymo. Pažymėtina, kad (kaip matyti iš bylos) atsakovas perdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui turimą informaciją apie pareiškėjo tariamai padarytą tabako reklamos draudimo pažeidimą 2006 m. sausio mėn., t. y. tuo metu, kai dar nebuvo priimtas jo (atsakovo) nurodytas kaip šio veiksmo teisinis pagrindas Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos 2006 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 10-50. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtas (Tabako kontrolės įstatymo 27 str. 2 d. nustatytas) terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo to laiko, kai pats atsakovas galėjo (turėjo) apdoroti gautą informaciją, įvertindamas ją pagal aukščiau nurodytus vertinimo kriterijus.
Iš bylos matyti, kad svarstomos informacijos turinį sudaro minėtų publikacijų tekstai, E. Š. 2006 m. sausio 10 d. pranešimas apie tariamai padarytą pažeidimą bei pareiškėjo vadovo (redaktoriaus) paaiškinamasis raštas. Kolegijos manymu, akivaizdu, kad pažeidimo nustatymo diena (minėto termino eigos pradžios diena) šiuo atveju negalėjo būti vėlesnė negu 2006 m. kovo 28 d. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos tesimo padaryta išvada, kad atsakovas praleido Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonominės sankcijos paskyrimo terminą. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas.
Taigi tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.