Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-50-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-06
Bylos Nr.
1A-157-50-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Juozapas Surblys (pirm.), Almantas Padvelskis, Danguolė Martinavičienė
Nuteistasis
V. D.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Pranešėjas J. Surblys Baudž. byla Nr. 1A-157-50/2007

Teisėjas E. Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. gruodžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Almanto Padvelskio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai ir Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui,gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 260 str. 2 d. ir paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį psichotropinių medžiagų, sukurstė kitą asmenį, kad šis įgis ir toliau platinti perduos didelį kiekį psichotropinės medžiagos ? amfetamino: 2004 m. rugpjūčio 5 d. telefonu paskambino M. D., nurodydamas, kad jis Klaipėdoje turi susitikti su asmeniu, iš kurio įgis ir perduos psichotropinę medžiagą. Tų pačių metų rugpjūčio 17 dieną, apie 11.30 val., M. D., vykdydamas V. D. nurodymą, prie (duomenys neskelbtini) esančios picerijos iš G. Š. paėmė 7 000 Lt dėl psichotropinių medžiagų pirkimo ir tą pačią dieną, apie 13.30 val., M. D. įgijo 1021,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis ? 64,447 g psichotropinės medžiagos ? amfetamino, po to šią medžiagą perdavė minėtam G. Š., kuris tą medžiagą turėjo perduoti V. D..

Nuteistojo gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti, nes nuteistasis nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė: teismas be pagrindo kaip įrodymus vertino duomenis, kurie nėra patikimi. Iš tikrųjų, pokalbiai tarp nuteistojo ir M. D. vykę, tačiau pokalbių esmė buvo siejama ne su psichotropinių medžiagų, o tabako gaminių įgijimu. Tuo tikslu per kitus asmenis M. D. buvę perduoti pinigai ? 7 000 Lt. Todėl psichotropinių medžiagų įgijimą ir perdavimą organizavęs pats M. D. be nuteistojo žinios. Nors tarp nuteistojo ir M. D. ir buvo fiksuojami telefoniniai pokalbiai, tačiau jų turinys neleidžia daryti išvadų, kad buvo kalbama apie psichotropines medžiagas, nes siekiamų įgyti prekių ? tabako gaminių ? pavadinimai buvę įvardyti kitaip ? „amfiteatru“. Be to, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtai rėmėsi po įvykio sulaikyto M. D. 2004-08-18 parodymais apie psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, nors jau kitą dieną, rugpjūčio 19 d., M. D. davė siauresnio pobūdžio parodymus apie bendravimą su V. D. ir apie jo prašymą įgyti psichotropinių medžiagų. Dar vėliau M. D. ne tik atsisakė duotų parodymų, bet dėl susirgimo psichine liga negalėjo dalyvauti teisme. M. D. po įvykio duoti parodymai nebuvo patikrinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl šių parodymų pagrindu nuteistasis negalėjo būti pripažintas kaltu. Be to, kad nuteistasis turėjo tikslą įgyti tabako gaminius, o ne psichotropines medžiagas, patvirtino kiti proceso metu apklausti asmenys.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas, teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo kaltumo klausimas pagrįstas į bylą surinktų duomenų, kurie nuosprendyje įvertinti kaip įrodymai, visuma, nustatyta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota ir, remiantis baudžiamojo įstatymo sankcija, paskirta teisinga bausmė.

Teismas, priimdamas sprendimą nuteistąjį pripažinti kaltu dėl kurstymo disponuoti dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, logiškai vertino byloje nustatytas aplinkybes, atmetė ryšio su realia tikrove neturinčius nuteistojo teiginius.

Tiriant bylą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo įvertintas daiktas, paimtas įvykio vietos apžiūros 2004-08-17 metu ir įformintas protokolu ? polietileno maišas su jame esančiais 1021,87 g svorio milteliais, kuriuos ištyrus nustatyta, kad juose yra 64,477 g psichotropinės medžiagos ? amfetamino. Tai rodo, jog byloje nustatytų aplinkybių kontekste buvo disponuojama dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

Vertinant kitus byloje nustatytus ir nuosprendyje kaip įrodymus įvertintus duomenis akivaizdžiai matyti, jog nurodyto kiekio psichotropinėmis medžiagomis buvo disponuojama tikslingai, įvykio dalyvių, iš jų ir nuteistojo, veiksmai buvo pagrįsti konkretaus tikslo siekimu, todėl dalyvių tarpusavio bendravimas buvo logiškas ir nuoseklus, nuosprendyje teisingai atmestas nuteistojo teiginys, jog įvykio kontekste jo veiksmų motyvai buvo susiję neva su kitais tikslais ? tabako gaminių įgijimu, ir tik dėl jam netikėtų aplinkybių jis buvo pripažintas kaltu.

Priimdamas nuosprendį, teismas pagrįstai rėmėsi operatyvinio tyrimo duomenimis ? įvykio dalyvių telefoninių pokalbių turinio analize, liudytojo S. Š. parodymais, iš jų matyti, kad 2004 metais policijos pareigūnai nustatė grupę asmenų, kurie Klaipėdoje platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Vienas iš šių asmenų buvo M. D., kitas ? už tokio pobūdžio nusikalstamą veiklą šiuo metu nuteistas T. M..

Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltu pripažintas nuteistasis, objektyviąją pusę iš dalies atspindi nuosprendyje nurodytų liudytojo G. Š. parodymų turinys, iš kurio matyti, kad nuteistasis, siekdamas paimti iš M. D. įgyjamą psichotropinę medžiagą, G. Š. davė detalius nurodymus, kaip ir iš kur pirmiau paimti konkrečią pinigų sumą, su kuo vėliau susitikti Klaipėdoje. G. Š., duodamas parodymus, niekur nemini jokius tabako gaminius. Kalbama tik apie siuntinį, kurį lengvuoju automobiliu reikėjo pervežti iš Klaipėdos į Tauragę. G. Š. teigia neva nežinojęs, ką turėjęs pervežti, net nežiūrėjęs, ką M. D. atnešęs ir įdėjęs į automobilį, tai galėję būti automobilio detalės (nors siuntinio svoris vos viršijo kilogramą). Tokie veikos objektyviosios pusės požymiai akivaizdžiai atspindi įvykdytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nepriklausomai ir nuo to, kokio turinio parodymus davė M. D.. Minėtas liudytojas G. Š., duodamas parodymus, atskleidė darytos nusikalstamos veiklos sistemą, veikos darymo maskavimo būdus, įvykio dalyvių bendravimą telefonu maskuojamomis teiginių formuluotėmis. Tiek įvykio apskritai, tiek veikos objektyviosios pusės konkretūs požymiai patvirtino tai, kad nuteistasis akivaizdžiai žinojo galimybes gauti psichotropinių medžiagų. Todėl nuteistasis konkrečiai kreipėsi į M. D., kuris be jokių sutrikimų nuteistajam reikalingas medžiagas įgijo iš T. M.. Nuteistojo aiškinimai, kad už M. D. perduotus 7 000 Lt šis turėjęs nupirkti tabako gaminių, o M. D. padaręs kitaip ? vietoje tabako nupirkęs psichotropines medžiagas, yra akivaizdžiai naivūs, neturintys jokio nei realaus, nei loginio pagrindo, todėl jie atmestini kaip ir G. Š. aiškinimai, kad V. D. prašymu nepažįstamiems asmenims perduodamas didelę pinigų sumą, neįsivaizdavęs, ką gavęs ir ką turėjęs parvežti į Tauragę (galbūt automobilių detales). Bendravimo tarp V. D. ir G. Š. turinys paneigia nuteistojo aiškinimus apie tariamą tabako gaminių įgijimą. Už tokią pinigų sumą įgyjant tabako gaminius, turėjo vykti bent minimali kalba apie tokių prekių pakrovimą, iškrovimą, gabenimo priemonę ir pan.

Kaip esminis dalykas apeliaciniame skunde nurodoma tai, kad teismas be pagrindo nuosprendyje rėmėsi M. D. parodymais, nes šis asmuo dėl ligos negalėjo duoti tikrovę atitinkančių parodymų. Šis skundo argumentas nesudaro pagrindo, kad Apylinkės teismo nuosprendis būtų panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis: pirma, kaip minėta, nuteistojo V. D., liudytojo G. Š. bendravimo turinys atspindėjo daromų nusikalstamų veiksmų objektyviąją pusę ir nusikalstamo veikimo schema, be to, tai patvirtinta tuoj po įvykio nutraukimo surastais daiktais, tai visiškai atspindėjo veiksmų subjektyviąją pusę. Antra, M. D. parodymų turinys tai tik dar kartą patvirtino, kokie buvo tikrieji nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, patvirtino kaltinamojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme.

Tuoj po įvykio nutraukimo, 2004 m. rugpjūčio 18 d., M. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė, kad prieš tai jam iš Anglijos telefonu paskambino V. D. ir paprašė už 7 000 Lt nupirkti amfetamino. Duodamas kitus parodymus, M. D. būtent detaliai nurodė tai, kas nustatyta byloje: kad miltelius jis įgijo iš T. M., kad atvažiavo asmuo iš Tauragės, kuris perdavė 7 000 Lt, o jam perdavė medžiagas.

Kitą dieną ? 2004 m. rugpjūčio 19 d. ? M. D. davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir patvirtino tą patį.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl M. D. parodymų patikimumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti šių parodymų turinį, nes vertino ne kaip atskirus, o su kitomis įvykio aplinkybėmis susijusiais duomenimis, kurie leido teismui priimti sprendimą dėl nuteistojo kaltės. Spręsdamas problemą dėl M. D. parodymų turinio atitikties tikrovei, teismas nurodė, jog M. D., kai davė minėtus parodymus, dar nesirgo liga, dėl kurios būtų galima abejoti parodymų tikroviškumu. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutarties matyti, kad po įvykio M. D. susirgo psichikos liga ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė ? stacionarinis stebėjimas sustiprintojo stebėjimo sąlygomis. Nutartyje konstatuojama, jog M. D. psichikos liga susirgo po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2004-08-17 įvykio, su kuriuo susijęs ir nuteistasis V. D. bei kiti asmenys. Esant kitiems nuteistojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtinantiems duomenims, Apylinkės teismas atmetė abejones, kad M. D., duodamas parodymus, nesuvokė šių parodymų esmės. Tuo abejoti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

Teismo psichiatrinės ekspertizės aktas, surašytas 2005 m. sausio 17 d. Utenos ekspertiniame skyriuje, patvirtina, kad M. D. psichikos liga susirgo po minėto įvykio dalyvių nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę ir išvadas teikę medicinos ekspertai – psichiatrai negalėjo patvirtinti konkretesnio laiko, kada M. D. sutriko psichinė būsena. Nėra akivaizdžių duomenų ir apie tai, kad sveikatos sutrikimo būsena atsirado tuoj pat – kitą dieną po įvykio, t.y. kada M. D. davė parodymus.

Tačiau, kaip minėta, M. D. parodymų turinys nebuvo esminis duomuo, kuris lemtų nuteistojo baudžiamąją atsakomybę. Tačiau M. D. veiksmai įvykio metu, kaip objektyvios tikrovės išraiškos rezultatas, patvirtino kitus nustatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimą ir vertindamas į bylą surinktų duomenų visumą, atmetė liudytojų V. L., V. S., L. L. parodymus, kurių turinys yra nutolęs nuo esminių įvykio aplinkybių, kurios nustatytos akivaizdesnę reikšmę turinčiais duomenimis, kurie patvirtino nuteistojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Minimų liudytojų parodymai negali lemti kitokių išvadų, negu nurodyta teismo nuosprendyje, buvimą.

Nuteistojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, bausmė, kaip nurodyta nuosprendyje, paskirta vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Juozapas SurblysTeisėjai Danguolė MartinavičienėAlmantas Padvelskis