- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- N-444-668-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, neturėdamas leidimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. spalio 5 d. nutarimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį pareiškėjui skyrė 50 Lt baudą.
Šalies argumentai
J. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė Institucijos 2009 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra neteisėtas dėl padarytų procesinių pažeidimų, dėl kurių byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 11 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, jam pasidarė bloga, todėl jis sustojo laisvoje vietoje, kad galėtų išgerti vaistų ir paskambinti gydytojui, įjungė avarinį signalą. Prie jo pribėgo moteris, savavališkai atidarė duris ir pradėjo aiškinti, kad ji yra visos rezervuotos stovėjimo aikštelės savininkė, kad jis nedelsdamas išvažiuotų iš šios vietos. Moteriai jis parodė invalido pažymėjimą, paaiškino, kad turi problemų su sveikata. Nagrinėjant bylą, jis prašė liudytoja iškviesti stovėjimo aikštelės savininkę A. P., tačiau prašymas buvo atmestas. Manė, kad byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi Institucijos 2009 m. spalio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo fakto nustatymui neturi teisinės reikšmės tai, kas yra vietos, kurioje galioja kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, savininkas. Byloje nustatyti, kad toje vietoje, kurioje buvo sustojęs pareiškėjas, buvo kelio ženklas, nurodantis rezervuotos stovėjimo vietos galiojimo zoną, o pareiškėjas neturėjo leidimo stovėti toje rezervuotoje vietoje. Teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo paaiškinimų, kad jis sustojo rezervuotoje vietoje, nes jam pasidarė bloga. Kadangi pareiškėjo automobilis stovėjo rezervuotoje vietoje ir pareiškėjas neturėjo specialaus leidimo, teismas padarė išvadą, kad pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos, pažeidimas yra akivaizdus ir to pakanka padarytos veikos teisinei kvalifikacijai. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių darančių bylos teiseną negalimą, o pareiškėjui paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda yra teisinga.
II.
J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį ir jo atžvilgiu bylos teiseną nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepatenkino visų jo prašymų. Mano, kad dėl vispusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo būtina liudytoja apklausti A. P., įpareigoti ją pateikti įrodymus, patvirtinančius jos teisę į ginčo automobilio stovėjimo vietą, bei advokato pareigybės instrukciją. Prašo iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ išreikalauti dokumentus, patvirtinančius, kas iki 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo savininkas (nuomininkas) rezervuotos automobilio stovėjimo vietos prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Prašo jam skirti medicininę ekspertizę.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir nustatė būtinus administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, požymius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patruktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje padarymą, ir jam paskirta administracinė nuobauda - 50 Lt bauda. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad kelio ženklų nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 7) matyti, jog pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 11.30 val., paliko stovėti automobilį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, KET 1 priede nustatyto kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, neturėdamas specialaus leidimo. Pažymėtina, kad protokole nurodytų aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčijo, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškino, kad jam buvo pasidarę bloga, reikėjo išgerti vaistų, todėl buvo priverstas sustoti, manė, jog veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
ATPK 17 straipsnyje nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog negalima teigti, kad pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo paaiškinimų, jog jis sustojo rezervuotoje vietoje, nes jam pasidarė bloga. Tokiais įrodymais nelaikytini pareiškėjo teismui pateikti 2009 m. lapkričio 5 d. išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 33) ir neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 32), nes jie nepatvirtina pareiškėjo sveikatos būklės 2009 m. rugsėjo 15, apie 11 val., kai jis sustojo rezervuotoje vietoje. Liudytoja A. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog, pastatęs automobilį rezervuotoje vietoje, pareiškėjas kartu su jaunesniu bendrakeleiviu išlipo iš automobilio ir besikalbėdami kažkur nuėjo, vėliau pareiškėjas grįžo, piktai su kažkuo kalbėdamas telefonu. Tuo metu prie jo priėjo liudytoja ir paprašė patraukti automobilį iš rezervuotos vietos, į ką pareiškėjas atsakė, jog yra invalidas ir prokuroras, todėl gali statyti automobilį kur nori. Liudytoja pažymėjo, jog pareiškėjas jai neaiškino, dėl kokios priežasties jis sustojo rezervuotoje vietoje, sveikata taip pat nesiskundė (b. l. 56-57). Liudytojai policijos pareigūnai V. J. (V. J.) ir A. T. (A. T.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog įvykio vietoje pareiškėjas nenurodė rimtų aplinkybių, dėl kurių sustojo rezervuotoje vietoje. Policijos pareigūnams nekilo jokių įtarimų, jog pareiškėjo sveikatos būklė yra prasta (b. l. 37-38). Iš liudytojos A. P. parodymų ir paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad liudytoja prašė pareiškėjo išvažiuoti iš rezervuotos vietos, tačiau, jam atsisakius tai padaryti, kilo konfliktas. Liudytoja policiją iškvietė tik po to, kai jai su pareiškėju nepavyko susitarti gražiuoju. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai nuėjus į kontorą kviesti policijos, pareiškėjas atsekė iš paskos, į kontorą jis buvo atėjęs iš viso tris kartus, du kartus, jau atvykus policijai, kartu su policijos pareigūnais. Šias aplinkybes patvirtina ir minėtų policijos pareigūnų parodymai bei tarnybinis pranešimas (b. l. 10). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aktyvus pareiškėjo dalyvavimas konflikte ir aiškinantis įvykio aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad įvykio vietoje pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo bloga, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog pareiškėjas pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo būklėje. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo ir būtinybės skirti medicininę ekspertizę pareiškėjo sveikatos būklei nustatyti įvykio metu.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsireikalavo dokumentų, patvirtinančių, kam priklausė rezervuota vieta įvykio metu, yra nepagrįstas. KET 1 priede nustatytas kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ pažymi stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo) ir jokių išimčių nenumatyta. Pareiškėjas neginčija, jog automobilį pastatė kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, šią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos medžiagoje esantys objektyvūs įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7); įvykio schema, kurioje pavaizduotos kelio ženklo stovėjimo ir pareiškėjo automobilio pastatymo vietos (b. l. 9); minėtų policijos pareigūnų parodymai, kad kelio ženklas įvykio vietoje yra gerai matomas (b. l. 37-38). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo specialaus leidimo stovėti minėtoje rezervuotoje vietoje. Šios nustatytos aplinkybės yra pakankamos, jog pareiškėjo veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Pažeidimo fakto nustatymui neturi teisinės reikšmės tai, kas yra vietos, kurioje galioja kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, savininkas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo būtina iškviesti ir liudytoja apklausti A. P.. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausta, davė išsamius parodymus (b. l. 56-57), į kuriuos tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje atsižvelgė, todėl nėra jokios būtinybės pakartotinai apklausti minėtą liudytoją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.