- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-961-259/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- V. J., Ž. V.
- Ieškovas
- S. V.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-671-540/2012, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės S. V., atstovaujamos globėjų G. V. ir Ž. V., ieškinį atsakovams V. J., Ž. V. dėl sutarties sąlygų modifikavimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė S. V., atstovaujama globėjų G. V. ir Ž. V., Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams V. J., Ž. V. dėl sutarties sąlygų modifikavimo, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2009-06-04 sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir V. J., 1 punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 proc. delspinigių, ir sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 proc., taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-01-31 nutartimi (b.l.10) ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė Ž. V. priklausančio turto perdavimą atsakovui V. J., o jei bus surastas turto pirkėjas - sustabdė ginčijamos sumos, t. y. 27 831,15 Eur (96 095,39 Lt) išmokėjimą V. J. iki kol bus išnagrinėta byla.
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismas nustatė, jog atsakovui V. J. iš atsakovės Ž. V. (ieškovės motinos) yra priteista 31 858,00 Eur skolos ir 28 990,78 Eur delspinigių už 182 dienas (po 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną dieną). Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo teismo delspinigių procentinę išraišką sumažinti iki 0,02 proc., kas sudarytų 1159,63 Eur delspinigių (31 858 x 0,02 proc. = 637 Eur x 182 d.). Tokiu būdu ieškovė ginčija atsakovui tenkančią 27 831,15 Eur delspinigių sumą (28 990,78 Eur – 1 159,63 Eur = 27 831,15 Eur) (arba 96 095,39 Lt). 2012-01-18 antstolis S. U. rengė varžytynes, kurių metu buvo parduodamas Ž. V. priklausantis žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Varžytynės neįvyko, todėl galimas neparduoto varžytynėse turto perdavimas išieškotojui, t. y. atsakovui V. J. (CPK 700-702 str. str.). Pardavus atsakovei priklausantį turtą ir gautas lėšas - 60 848,78 Eur (31 858,00 Eur skolos ir 28 990,78 Eur delspinigių) išmokėjus atsakovui (išieškotojui) V. J. arba išieškotojo pageidavimu perdavus visą Ž. V. turtą, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes ieškovei nėra žinoma V. J. turtinė padėtis. Atsižvelgdamas į šias ieškovės nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, kadangi sprendė, jog jas pritaikius, bus užtikrinta paveldimo turto apsauga, o teismas turi išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.12-23) atsakovas V. J. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymus dėl 2009-06-04 sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir V. J., 1 punkto nuostatos pripažinimo negaliojančia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir S. V. ir jos globėjų G. V. bei Ž. V. turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovas prašo iš ieškovės bei jos globėjų nedelsiant pareikalauti į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 361 905,36 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją, to nepadarius per teismo nustatytą terminą, laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti. Atskirajame skunde atsakovas taip pat prašo kviesti į teismo posėdį jo nurodytus liudytojus bei išreikalauti ir įvertinti nurodytus dokumentus, kurių teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai neišreikalavo bei nevertino, taip pat įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukė. Su skundžiama nutartimi atsakovas nesutinka dėl šių motyvų:
Žemesnės instancijos teismas
1) teismas pažeidė CPK 754 str. 1 d. reikalavimus. Vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nutartimi civ. byloje Nr. 2-4090-285/2011 (b.l.25) hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo išieškotojo V. J. reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Skundžiama nutartimi teismas suvaržė hipoteka įkeistus daiktus ir jų pagrįstą, teisėtą, ne tik skolininkės Ž. V., bet ir ieškovės S. V. interesus atitinkantį perdavimą V. J., vadovaujantis CK 719 str. 1 d. Po neįvykusių pirmųjų V. J. įkeisto turto varžytynių, gavęs antstolio S. U. 2012-01-18 pranešimą (b.l.27) bei 2012-01-30 pranešimą (b.l.26, antra pusė), atsakovas V. J. antstoliui sumokėjo įkeisto turto kainos neįvykusiose pirmosiose varžytinėse (333 600 Lt, b.l.26) ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2011 jam priteistos piniginės prievolės skirtumą - 121 973,72 Lt (b.l.27, antra pusė). Todėl skundžiama nutartis pažeidžia CPK 756 str. 1 d. ir 757 str. nuostatas, kuriomis vadovaudamasis antstolis S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 2012-02-02 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (b.l.30). Iš šio patvarkymo matyti, jog skolininkei Ž. V. grąžinama suma po išieškotų lėšų paskirstymo yra 91 452,68 Lt (b.l.30). Globėjų kitoje byloje reikalaujamą išlaikymo ieškovei sumą – 172 800 Lt, padalinus iš 2 (iš abiems tėvams atskirai tenkančios išlaikymui reikalaujamos sumos), gaunama 86 400 Lt suma, kurios palankaus teismo sprendimo atveju galėtų reikalauti ieškovės globėjai. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisės nebūtų pažeistos. Tuo tarpu reikalaudami laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė ir jos atstovai toliau sąmoningai veikia nesąžiningai bei neprotingai, pažeidinėja CPK 701 str., 702 str., 720 str. nuostatas, trukdo išieškotojui įgyvendinti jo teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotojui V. J. nesutikus paimti Ž. V. įkeisto turto natūra, šis turtas, vadovaujantis CPK 722 str., antrosiose varžytynėse būtų pradėtas pardavinėti už pradinę 250 200 Lt kainą (turto vertinimo kaina 417 000 Lt - 40% = 250 200 Lt), antrosioms varžytynėms reikėtų dar kartą atlikti turto vertinimą (pirmasis vertinimas atliktas 2011-06-01, b.l.63), kuris būtų kainavęs ne mažiau nei 1 210 Lt. Taigi, neįvykus ir antrosioms varžytynėms, Ž. V. galėjo prarasti 84 610 Lt, o ieškovės ir jos globėjų galimybės iš Ž. V. prisiteisti išlaikymą būtų žymiai pablogėję;
2) teismas pažeidė CPK 753 str. 2 d., numatantį, jog paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės – šiuo atveju hipotekos kreditoriaus V. J. reikalavimai, vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nutartimi civ. byloje Nr. 2-4090-285/2011 (b.l.25) ir Kauno apygardos teismo 2011-11-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-2224-601/2011 (b.l.28-29);
3) aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei juos pažeidė (CK 1.5 str.). Priimdamas netiesioginį ieškinį ir tenkindamas jo reikalavimus, teismas pažeidė CK 6.68 str., taip pat Ž. V. Konstitucijos 18 str., 22 str., 25 str., 29 str. ir 30 str. įtvirtintas pilietines teises – sudarydamas sąlygas priverstiniam Ž. V. atstovavimui. Priverstinis svetimos teisės įgyvendinimas gali būti tik išimtiniais atvejais. Jokio faktinio ar teisinio pagrindo šioms išimtims šioje byloje nėra. Ieškinys nepagrįstai pareikštas 6.68 str. (netiesioginis ieškinys) pagrindu, kadangi nei S. V., nei jos globėjai G. V. ir Ž. V. nėra Ž. V. ir/ar išieškotojo V. J. kreditoriai CK 6.68 str. prasme, jie neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės Ž. V.. Be to, ieškinys neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p., 4 p., 5 p., CK 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str. reikalavimų, todėl yra nepriimtinas, paliktinas nenagrinėtu ir/ar atmestinas;
4) teismas pažeidė CK 3.243 str. 1 d. reikalavimus – neįvertino, jog globėjai veikia prieš jų globojamos S. V. interesus. Globėjai už ieškovės globą iš valstybės gauna po 520 Lt per mėnesį, todėl nepagrįstai reikalauja iš atsakovo V. J. papildomo ir neteisėto atlygio, iš esmės ginčydami Kauno apygardos teismo 2011-11-30 nutartį civ. byloje Nr. 2S-2224-601/2011;
5) ieškovės globėjai nepateikė jokių duomenų apie ieškovės tėvą D. K., nepagrįstai nereikalavo priteisti jai išlaikymo iš tėvo, tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai perkeldami bei padvigubindami motinai Ž. V. tenkančią išlaikymo pareigą bei pažeisdami hipotekos kreditoriaus V. J. teises bei teisėtus interesus. Ieškovė, jos globėjai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepagrįstai ir neteisėtai nesiėmė veiksmų D. K. tėvystei nurodyti ir/ar įrodyti, diskriminavo jį kaip tėvą, pažeidė jo pareigą išlaikyti jo nepilnametę dukrą (CK 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str.), o tokiu būdu kartu pažeidė ir ieškovės interesus;
6) pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 str., 10 str., 12 str., 13 str. nuostatas, CK 3.199 str. ir 3.204 str., CPK 3 str. 1 d. ir 7 d., 5 str. 1 d., 6 str., 7 str. 1 d. ir 2 d., 10 str. 1 d., 37 str. 1 d. ir 2 d., 42 str., 46 str., 376 str., 431 str. ir 754 str. 1 d. Teismas tiesiogiai diskriminavo V. J. už jo, kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo procesinę padėtį, ir taikė V. J. mažiau palankias sąlygas, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog jeigu antrosios varžytynės būtų įvykę ir koks nors pirkėjas (už žemesnę kainą, nei turtą perimti sutikęs V. J.) būtų nupirkęs Ž. V. įkeistą turtą, reikalaujama tik sustabdyti ginčijamos sumos - 27 831,15 Eur (96 095,39 Lt) išmokėjimą V. J., o taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nereikalaujama. Tačiau jei įkeistą turtą po neįvykusių pirmųjų varžytynių aukštesne kaina perimtų V. J., ieškovė ir jos globėjai jau reikalauja laikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti Ž. V. priklausančio turto perdavimą atsakovui;
7) teismas pažeidė CPK 376 str. reikalavimus: savo iniciatyva nerinko įrodymų, būtinų bylai teisingai išspręsti, nesiėmė priemonių šalims sutaikyti, vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, vilkino bylos nagrinėjimą;
8) teismas pažeidė atsakovo V. J. teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.);
9) pagal pareikštų reikalavimų pobūdį, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, nestabdant išieškojimo, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą;
Šalies argumentai
10) ieškovės atstovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jų interesams, ir nesumokėjo pusės CPK 80 str. numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato;
11) teismas galėjo ir privalėjo pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavę asmenys pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovo nuostolius sudaro: 1) negautos pajamos už namo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą – 2 300 Lt per mėnesį (b.l.59-60), už 12 mėnesių - iš viso 27 600 Lt; 2) už įkeistą turtą sumokėta 121 973,72 Lt suma, kuria atsakovas nebegali naudotis; 3) 0,5 delspinigiai per dieną nuo atsakovo sumokėtos 121 973,72 Lt sumos už 12 mėnesių (365 dienas) iš viso 222 602,03 Lt; 4) neperimto turto draudimo nuostoliai už 12 mėnesių (365 dienas) pagal draudimo liudijimą Nr. PZULT1377716 – 501 Lt. Tokiu būdu atsakovo turtiniai nuostoliai (žala) dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo pilnai apmokėtam natūra perimtam Ž. V. priklausiusiam turtui taikymo iš viso siekia 372 676,75 Lt per 12 mėnesių (365 dienas);
12) nesant netiesioginio ieškinio pagrindų (CK 6.68 str.), laikytina, kad nėra ir negali būti visiškai jokio pagrindo teigti, jog paskolos sutarties sąlygos, tarp jų ir nustatytas protingas delspinigių dydis, pažeistų ne tik ieškovės ir jos globėjų interesus, bet ir sutartį savo iniciatyva, laisva valia siekusios sudaryti Ž. V. interesus;
13) delspinigių dydį ieškovė ir jos globėjai pradėjo ginčyti tik 2012-01-26, kai paaiškėjo, jog Kauno apygardos teismas 2011-11-30 atmetė ieškovės globėjų patikslinto ieškinio reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ž. V. hipotekos kreditoriui V. J. įkeistam turtui. Iki 2012-01-26 ieškovė, ją atstovaujantys globėjai ir jų advokatas 2009-06-04 paskolos sutarties tarp Ž. V. ir V. J. sąlygų ir delspinigių dydžio neginčijo, vadinasi, laikė jas protingomis ir teisingomis. Todėl, vadovaujantis CK 6.258 str., nėra pagrindo manyti, jog delspinigiai yra neprotingai dideli. Priešingai, sutartyje numatyti delspinigiai yra netgi per maži, nes jų dydis neužtikrino hipotekos kreditoriaus V. J. teisių apsaugos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.71-72) ieškovės S. V. atstovas advokatas Raimondas Lignugaris nurodė, jog kadangi netiesioginiu ieškiniu nėra ginčijama hipoteka bei parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto įkainojimo suma, siekiant išvengti atsakovo deklaruojamų nuostolių, skundžiama nutartis galėtų būti pakeista, leidžiant Ž. V. priklausantį turtą perduoti atsakovui V. J., įmokėjus ginčijamą sumą – 96 095,39 Lt į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.). Priešingu atveju, ieškovės atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog byloje pareikšto netiesioginio ieškinio reikalavimas yra išreikštas konkrečia pinigine suma, t. y. 96.095,39 Lt. Teismui patenkinus ieškinį, atsakovui V. J. priskaičiuota suma sumažės iki 115 530,89 Lt (211 626,28 Lt (atsakovo kreditorinis reikalavimas Ž. V.) – 96 095,39 Lt (ieškiniu reikalaujama suma) = 115 530,89 Lt) ir atitinkamai padidės mokėtina suma. Ieškovo atstovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui perdavus turtą tomis sąlygomis, kaip nurodyta antstolio S. U. 2012-01-18 rašte Nr.0034/11/00282, o teismui patenkinus netiesioginį ieškinį, reikėtų ginčyti turto perdavimo aktą, o galbūt ir atsakovo V. J. sudarytus sandorius, dėl ko pasunkėtų arba taptų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareikštu ieškiniu civilinėje byloje ieškovė ginčija atsakovui priteistą 96 095,39 Lt sumą, kurios išieškojimas yra vykdomas priverstinai iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-01-31 nutartimi (b.l.10) ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė Ž. V. priklausančio turto perdavimą atsakovui V. J., o jei bus surastas turto pirkėjas - sustabdė ginčijamos sumos, t. y. 27 831,15 Eur (96 095,39 Lt) išmokėjimą V. J. iki kol bus išnagrinėta byla. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė tais motyvais, jog pardavus atsakovei priklausantį turtą ir gautas lėšas - 60 848,78 Eur (31 858,00 Eur skolos ir 28 990,78 Eur delspinigių) išmokėjus atsakovui (išieškotojui) V. J. arba išieškotojo pageidavimu perdavus visą Ž. V. turtą, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Atskiruoju skundu apeliantas skundžia minėtą teismo nutartį, esminiai svarbūs atskirojo skundo motyvai yra susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, tuo pažeidė apelianto, kaip pirmosios eilės išieškotojo interesus, teismas privalėjo pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavę asmenys pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų, būtinų bylai teisingai išspręsti.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, procedūras, įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigas, dėl to teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas k,aip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Kauno apygardos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę įgyvendinant priimtą būsimą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali taptų sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, dėl to siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, įstatymų leidėjas yra nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
Kauno apygardos teismas atmeta atskirojo skundo motyvus, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos be teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nuostatą, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Byloje nagrinėjamas ginčo dalykas yra 96 095,39 Lt suma, kuri išieškoma iš ieškovei priklausančio turto, jį pardavus ar už šią sumą perdavus ieškovei priklausantį turtą atsakovui. Kauno apygardos teismas laiko, kad Kauno rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog, neišsprendus šalių ginčo dėl 96 095,39 Lt sumos išieškojimo pagrįstumo, ieškovei priklausantis turtas negali būti perduotas J., o šį turtą pardavus, 96 095,39 Lt suma negali būti išmokėta atsakovui. Nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir turtą perdavus atsakovui, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų būti apsunkinti ar jo vykdymas taptų negalimas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas vertina, jog faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje yra. Kauno apygardos teismas taip pat laiko, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo leidėjo deklaruojamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Šių principų turinys lemia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas aplamai nesustabdė priverstinio vykdymo veiksmų išieškant iš ieškovei priklausančio turto, tik uždraudė pardavus jai priklausantį turtą, išmokėti atsakovui ginčo sumą, bei uždraudė perduoti neparduotą turtą varžytynėse atsakovui.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms atskirojo skundo motyvai, kuriuose teigiama, jog teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, taip pažeidė atsakovo, kaip pirmosios eilės išieškotojo turtinius interesus, pagal pareikštų reikalavimų pobūdį, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, nestabdant išieškojimo atmestini kaip nepagrįsti (Skundo 1p., 2p., 6 p., 9 p.).
Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, kuriuose teigiama, teismas galėjo ir privalėjo pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavę asmenys pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką, savo iniciatyva teismas gali taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, esant viešajam interesui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į CPK 144 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą, ir atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto ryšį su atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu. Taigi, pagrindinė taisyklė yra ta, kad dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismas imasi spręsti pagrindinai tik esant kitos šalies prašymui. Be abejo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra susiję. Tai pažymima ir teismų procesiniuose sprendimuose. Vis dėlto Kauno apygardos teismo vertinimu, nuostolių atlyginimo institutas skirtas atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, esant jo atskiram prašymui, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje prašant ieškovui, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nagrinėjamu atveju. Todėl teismas atskirojo skundo motyvus šioje dalyje atmeta (skundo 11 p.).
Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose nurodomas ieškinio nepagrįstumas (skundo 3, 12 p., 13 p.), teigiama, jog nepilnametės ieškovės globėjai veikia prieš jos interesus (skundo 4, 5 p.), jog teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų, būtinų bylai teisingai išspręsti, nesiėmė priemonių šalims sutaikyti, vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, vilkino bylos nagrinėjimą (skundo 7 p.), teismas pažeidė atsakovo V. J. teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, taip pažeidė Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str. (skundo 8 p.), nes šie motyvai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 metų sausio 31 dienos nutartį palikti nepakeistą.