- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1116-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03286-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- T. Ž.
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1116-125/2011
Teisėja Milda Valiulytė Proceso Nr. 2-06-3-03286-2011-4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. rugsėjo 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1 202,64 Lt skolą, 67 Lt žyminio mokesčio bei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-16 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovės turtą, neviršijant 1 202,64 Lt sumos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nutartį bei neteisėtai uždėtą areštą. Nurodo, kad ji niekada jokio sutikimo nėra davusi dėl įstojimo į bendriją, ji nėra bendrijos narė, todėl jokios skolos bendrijai neturi. Taip pat apeliantė nurodo, jog teismo nutartis pažeidžia jos nepilnamečio vaiko interesus ir teigia, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį dėl skolos, susijusios su išlaidomis už suteiktą pastato eksploataciją, priteisimo. Teismas būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovės turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų.
Pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Kolegija atkreipia dėmesį, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Šiuo atveju ieškovė pateikė ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, kartu su ieškiniu ieškovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes. Kadangi atsakovės pozicija teismui šioje (bylos iškėlimo) stadijoje dar nebuvo žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes kartu su pateiktais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad nesiėmus teismo sprendimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pažymėtina, jog apeliantė atskirajame skunde teismo nutarties nepagrįstumą įrodinėja tik aplinkybėmis, patvirtinančiomis ieškinio nepagrįstumą, tačiau įstatymas nereikalauja, kad ieškovas, prašydamas užtikrinti ieškinį, kartu ir pagrįstų ieškinį. Ieškinio pagrįstumą teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės ir minėtas klausimas bus sprendžiamas tolimesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl apeliantės argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu ar kitomis bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinomis bylos aplinkybėmis, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.