Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17431-924/2017 pagal atsakovės E. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės E. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui „Swedbank“, akcinei bendrovei, išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Atsakovė priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis D. V. po 190 Eur, K. V. po 160 Eur.Nurodė, kad aplinkybė, kad vaikai gyvena kartu su ieškovu ir atsakove tuose pačiuose namuose, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, dėl ko galima reali grėsmė vaikų interesams. Ieškovas jau prašė nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su juo. Nenustačius laikinos vaikų gyvenamosios vietos, vaikai gali papulti į neapibrėžtą aplinką, pvz., vienai iš šalių norint išsikraustyti iš šeimos namų. Priteistinas laikinas išlaikymas vaikams, kadangi būtina apsaugoti jų teisėtus ir pagrįstus interesus civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Atsakovė visada rūpinosi vaikų poreikiais. Perka jiems maistą, higienos prekes, rūpinasi jų pramogomis bei lavinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi, be kita ko, atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Sprendė, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, jog nenustačius vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ja priešieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kad nukentės turtinės ar neturtinės vaikų teisės. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė gyvens kitame būste, vyks į užsienį ar kad ieškovas neleis jai su vaikais išvykti į užsienį. Atsakovė nepateikė duomenų apie pakankamą pagrindą manyti, jog nepilnamečio vaiko buvimas ir bendravimas su vienu iš tėvų daro jam neigiamą poveikį. Atsakovė nenurodė, kad ieškovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl nebuvo pagrindo iš jo priteisti laikiną išlaikymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neišklausė šalių vaikų ir negavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados laikinos gyvenamosios vietos klausimu. Teismas privalėjo išsiaiškinti šeimoje susiklosčiusią faktinę situaciją, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, vaikų gyvenimo sąlygas, ieškovo ryšį ir elgesį su vaikais. Dėl šeimoje tvyrančios įtampos, ieškovo dažnėjančio girtavimo, nuolatinių konfliktų atsakovė planuoja artimiausiu metu keisti gyvenamąją vietą. Atsakovė pateikė faktus apie netinkamą ieškovo elgesį, susijusį su seksualiniais dalykais, kas gali turėti įtakos vaikų doroviniam ir psichologiniam vystymuisi. Laikiną gyvenamąją vietą su ja prašė nustatyti dėl to, kad būtų užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė į stabilią ir saugią aplinką. Vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų. Išsprendus klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turėtų iš naujo svarstyti klausimą dėl laikino išlaikymo.Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė nepagrindė, kodėl vaikų laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina vaikams būtų žalingas. Atsakovė namo grįžta vėlai, apie 22 val. Jos lengvabūdiškas elgesys turės įtakos vaikų doroviniam ir psichologiniam vystymuisi, kadangi atsakovė gyvena su kitu vyru; tai sudarytų neigiamą supratimą apie šeimą ir ištikimybę. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė nepateikė objektyvaus pagrindo, dėl kurio priteistinas laikinas išlaikymas. 2017 m. birželio 12 d. nutartimi teismas priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą nustatyti su ja vaikų laikiną gyvenamąją vietą, nepriteisė laikino išlaikymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas pateikė naujus įrodymus – ieškovo 2017 m. rugpjūčio 7 d. pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Kauno apylinkės prokuratūrai, 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui kopijas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. liepos 13 d. nutartimi atmetęs atsakovės prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto normas pritaikė tinkamai. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė apie jos nurodytą būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą atsakovės prašymo patenkinimui. Apeliantė nepagrindė teiginių apie tai, jog tik nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ja būtų užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė į stabilią ir saugią aplinką. Apeliantė nurodė, kad šalys bendro ūkio neveda ilgiau nei metus, tačiau šalys ir jų nepilnamečiai vaikai procesinio sprendimo priėmimo metu gyveno kartu tame pačiame būste. Taigi ši gyvenamoji aplinka vaikams yra įprasta, atitiko jų poreikius, todėl nėra pagrindo preliminariai spręsti apie pažeidžiamus vaikų interesus ir teises. Apeliantė nekonkretizavo ir nepaaiškino, koks ieškovo elgesys, susijęs su seksualiniais dalykais, gali turėti įtakos vaikų vystymuisi, šis teiginys yra deklaratyvaus [pobūdžio. Nesutiktina, kad, spręsdamas ginčo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo išklausyti šalių vaikų nuomonę, gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą. Spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo priklauso teismo kompetencijai (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinamos nutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos šių tikslų įgyvendinimą užtikrino.Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apeliantė prašymą priteisti vaikams iš ieškovo laikiną išlaikymą motyvavo vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove. Nenustačius vaikų laikinos gyvenamosios vietos su atsakove ir jai nepagrindus, kad ieškovas neteikia vaikams išlaikymo, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė apie laikino išlaikymo nereikalingumą. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčo klausimų sprendimo metu aplinkybės, aktualios atsakovės pageidautos laikinosios apsaugos taikymui, buvo nustatytos tinkamai, padarant jas atitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė – iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17431-924/2017 priėmimo nepilnametės D. V. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, nepilnamečio K. V. gyvenamąją vietą – su ieškovu; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei D. V. po 130 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos iki sprendimo priėmimo, iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui K. V. po 130 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos iki sprendimo priėmimo. Atsakovę paskyrė nepilnametei D. V. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovė 2017 m. spalio 12 d. pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria nepilnamečio K. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu; šiuo metu byla rengiama nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, nurodytoje bylos proceso stadijoje pagrįstai nutarė nesant atsakovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.