- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2-1231-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00513-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8Atsisakymas priimti ieškinį
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, į teisingą teismą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą atsakovės „Lietuvos respublikos“ institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą ir patirtą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5,8 tonų aukso atsargų arba 217 milijonų eurų pagal uncijos kursą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“, tai padarė aiškiai iškreipdamas oficialų valstybės pavadinimą, nors teismai savo procesiniuose dokumentuose ne kartą buvo išaiškinę A. B., kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, taip pat ir pavadinimuose.
4. Teismo vertinimu, ieškovas, nekeisdamas savo elgesio ir teikdamas tapataus turinio dokumentus, akivaizdžiai piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise, todėl iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Ieškovui jau ne kartą buvo nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybę, jos institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė netaikantis trūkumų šalinimo instituto, nes ieškovo atveju šis institutas nėra veiksmingas – ieškovas nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nutartyje nėra motyvų, kuriais grindžiama išvada, kad ieškovas, nurodydamas valstybės pavadinimą, jį iškreipė.
5.2. Skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teisėjas. Vykdoma diskriminacija ir klastojami faktai bei aplinkybės tam, kad ieškinys nebūtų priimtas ir išnagrinėtas iš esmės bei patenkintas, nedavus kyšio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas ir slėpdamas nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atsakovės „Lietuvos respublikos“ institucijų organizuotą instancine tvarka nusikalstamą veiką, nepagrįstai atsisakė priimti A. B. ieškinį.
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad ieškovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, nuolat teikdamas tapataus turinio procesinius dokumentus, kuriuose vartojama netinkama procesinė retorika, tyčia iškreipiami valstybės ir jos institucijų pavadinimai, siekiant pastarųjų pažeminimo.
10. Nors asmens teisė į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę, nesilaikydamas tesės aktuose nustatytos jos įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad teisė į teisminę gynybą gali būti realizuojama nesąžiningai, nesiekiant teisės aktuose, taip pat ir CPK 2 straipsnyje nustatytų teisminio proceso tikslų, bet siekiant piktnaudžiauti procesu ar tiesiog išlieti savo neapykantą, nepagarbą tam tikriems subjektams. Tuo atveju, kai asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. B. ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas, pateikdamas šį ieškinį, piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, faktiškai turėdamas vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Tokia procesinio dokumento retorika kaip „Lietuvos respublikos institucijų organizuotai daroma žala“, nuolatinis kartojimas, kad prieš ieškovą visos bylos buvo sufabrikuotos, jų eiga buvo nusikalstamai nulemta oficialias pareigas ėjusių asmenų, faktiškai net nepaaiškinant kaip tas bylų „sufabrikavimas“ pasireiškė, bet tiesiog deklaratyviai rašant, kad visi faktai buvo klastojami, ieškovas nuolat diskriminuojamas, negali būti vertinamas kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pripažintina netoleruotina.
12. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ir „Lietuvos respublikos institucijos“, A. B. aiškiai sąmoningai iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“. Tokio ieškovo elgesio tyčinį pobūdį patvirtina ir nagrinėjamo atskirojo skundo turinys, iš kurio matyti, kad net ir po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kurioje buvo atkreiptas apelianto dėmesys į tokį netaisyklingą pavadinimo rašymą, A. B. ir toliau tyčia žodį „respublika“ rašo iš mažosios raidės.
13. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai jau keliasdešimt kartų buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį – tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018).
14. Atsižvelgiant į ieškovo elgesio tendencijas, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, apelianto A. B. atveju nėra veiksmingas, nes jis jau daug metų nesiekė ir iki šiol nesiekia (tai rodo ir atskirojo skundo turinys) ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti procesinį dokumentą).
15. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka nuoseklią ir jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose toks apelianto nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek kitas valstybės institucijas, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien ieškovui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo ir (ar) konkretaus teisėjo šališkumo, kaip ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo išvadinęs teisėją G. K., kaip ir daugelį kitų Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, „pseudoteisėju“ ir dėl tokių ieškovo veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Taigi, apelianto deklaratyvūs teiginiai apie teisėjo šališkumą, siekį nuslėpti nuo atsakomybės Lietuvos Respublikos institucijų organizuotus nusikalstamus veiksmus, atmestini.
17. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.