Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką V. K. įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. liepos 23 d. 8.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. K. konfiskuota 40 Eur dydžio suma kaip iš nusikalstamos veikos gautos pajamos.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos 64,40 Eur išlaidos už automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą pripažintos proceso išlaidomis ir iš V. K. priteista 64,40 Eur proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtą bausmę sušvelninti, arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, arba paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, V. K. būnant net 13 kartų teistam Lietuvoje (vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei), įskaitant ir už automobilių vagystes, be to, V. K. teistas ir užsienio valstybėse, naują nusikalstamą veiką įvykdė, kaip pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, praėjus tik 9 dienoms po jo deportacijos iš Jungtinės Karalystės (2 t., b. l. 73–135,154–155, 158), taip yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 136–137), niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 138, 139). Pažymėtina, kad nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybės apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Taigi, priešingai nei apeliantas nurodo skunde, apylinkės teismas spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą įvertino ir atsižvelgė tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Nuteistojo skunde deklaruojamos aplinkybės, neva pastarasis daugiau nenusikals, nori dirbti, mokėti mokesčius, atlyginti padarytas žalas, laisvėje ieškotųsi socialinės pagalbos, todėl prašo paskirti kitos rūšies bausmę, nemenkina V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad skunde deklaruojamas nuteistojo noras dirbti, gyventi dorai, ieškotis socialinės pagalbos niekaip V. K. nesutrukdė padaryti naujos nusikalstamos veikos. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie V. K. realias pastangas mėginti gyventi dorai, ieškotis darbo, pagalbos dar iki naujos nusikalstamos veikos įvykdymo, tai šiuo atveju tik rodo ir patvirtina apelianto pateikiamų argumentų deklaratyvų pobūdį, o ne realias pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme.

5.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo V. K. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. V. K. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.

5.5. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė už BK 178 straipsnio 2 dalį įvykdytą nusikalstamą veiką yra netgi mažesnė už šios nusikalstamos veikos baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas V. K. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistąjį bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė būtų per griežta.

6. Nuteistasis taip pat prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad V. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo V. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6.2. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas teistas 13 kartų, be to, kaip jau akcentuota, V. K. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 9 dienoms po jo deportavimo iš Jungtinės Karalystės, kur V. K. taip pat yra teistas. Šios visos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti V. K. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

7. Apeliantas prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje. Apygardos teismas pažymi, kad šis apelianto prašymas yra iš dalies pagrįstas.

7.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija.

7.2. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

9. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (12.36) PT-5616 matyti, kad V. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 135 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam V. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 135 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad V. K. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės išlaidos už V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmę V. K. paskirta atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo V. K. valstybės naudai priteisti 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.