- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- A5.-154-486/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03379-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- M. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui M. R., jo atstovei advokato padėjėjai E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. R., gim., administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. būdamas įmonės direktorius, 2017 m. lapkričio 25 d., 19.32 val., adresu Liepkalnio g. 103, Vilniuje, leido dirbti I. M., gim., nesudarius darbo sutarties ir apie ją teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kas paaiškėjo pagal pavedimą atlikti patikrinimą tikrinant įmonę UAB „Pavoverė“. Šiais savo veiksmais M. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. R. paaiškino, kad supranta, dėl ko surašytas protokolas, prisipažįsta. Dėl kaltės, tai jis gali pasakyti, kad tokia situacija buvo, jis nieko negalėjo padaryti. Tą vakarą atėjo moteris – I. M., kas ją atsiuntė M. R. nežino. M. R. bendrovė duoda informaciją Darbo biržai, kokie darbuotojai jiems reikalingi. I. M. pasakė, kad nori pažiūrėti koks bus darbas, “Pavoverė” yra viešbutis. Ji pasakė, kad nežino ar nori to darbo, nori pažiūrėti. M. R. jai viską paaiškino, kur seifas, kur žurnalas, kuriame registruojami atėję žmonės. Pas juos visokių žmonių atvažiuoja iš užsienio, daugiausia ukrainiečių ir baltarusių. Kai viską paaiškino, M. R. išvažiavo namo. Nakties metu gavo skambutį iš I. M., kad atvyko policija, iš jos reikalaujama atidaryti seifą, viską parodyti. Jis pasakė kad I. M. viską parodytų pareigūnams, o jis nevažiuos. M. R. mano, kad policijos pareigūnai turėjo įspėti. I. M. nuo pat pradžių pasakė, kad nerašys jokio pareiškimo dėl priėmimo į darbą, sakė, kad nori pažiūrėti pirmiausia. Tai buvo šeštadienis, jis neturėjo teisės pats įforminti, tai galėjo padaryti tik buhalterė. I. M. visą naktį buvo viešbutyje. Ji viską parodė pareigūnams ir paskui pareigūnai M. R. surašė protokolą. Su I. M. susitarimo dėl apmokėjimo nebuvo. M. R. tiesiog už tai davė jai 20 eurų, taip norėjo atsidėkoti jai už darbą, už tai, kad nemetė visko, neišėjo, nes galėjo ir su policija nešnekėti. Jis sutinka, kad I. M. nebuvo priimta, nors jis jos prašė, kad ji parašytų pareiškimą, bet ji kategoriškai atsisakė. I. M. pasakė, kad jeigu jai patiks, tuomet ji parašys pareiškimą. Jis leido jai pasėdėti, pasakė, ką ji turi daryti, kad užregistruoti žmones, paimti pinigus už nakvynę ir I. M. su tuo susitvarkė.
Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė E. D. paaiškino, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Šeštadienį I. M. tikrai buvo Liepkalnio gatvėje, UAB “Pavoverė”, kur yra viešbutis. Tiek I. M., tiek M. R. parodymai sutampa. Tuo metu M. R. vykdė ne tik veiklą UAB “Pavovrė”, jis vykdė ir savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą, todėl jis pats negalėjo priimti I. M. į darbą, tai galėjoi padaryti tik buhalterė. Pagal verslo liudijimą jis negalėjo įdarbinti, tik per įmonę, o kadangi šeštadienis – Sodros infomuoti negalėjo, reikėjo tą daryti dieną prieš tai. Pažymėtina, kad I. M. atsisakė rašyti pareiškimo dėl priėmimo į darbą, o priversti jos negalima. Kartais asmuo prieš įsidarbindamas, pasižiūri, ar jam tinka darbas, nes ji netenka išmokos iš Darbo biržos. F. M. negalėjo nei įdarbinti, nei užpildyti Sodros. Atstovės manymu svarbu nustatyti, ar I. atliko darbo santykius ar tai buvo civiliniai santykiai. Tai buvo vienas kartas, ir manytina, kad tai buvo civiliniai santykiai. Kai pareigūnai atvyko, nebuvo užfiksuota, kad ji ką nors pildytų, jokių funkcijų neatlikinėjo. I. jokio naujo įrašo nepadarė, jokių pinigų nepriėmė. Ji buvo rasta tik administratoriaus vietoje. Kad asmuo atliktų vienkartines paslaugas, nėra būtina sutartis, ir buvo kaip atlygis sumokėtas 20 eurų. K. M. išvažiavo iš viešbučio, nes jis blogai pasijuto, jam 76 metai, turi tulžies pūslėje akmenų. Tokio susitarimo, kad Irina liks per naktį, iš pradžių nebuvo. Michailas išvyko iš viešbučio nes blogai pasijuto ir jis dėl to nevažiavo atvykus pareigūnams. Kai nėra rašytinės sutarties, be abejo, pripažįstama, kad tai nelegalus darbas. Tačiau reikia atskirti realiai, ar ji dirbo administratore. Šiuo atveju, atstovės manymu, ji nedirbo ir jokio realaus darbo neatliko. Tai kad asmuo atsiseda ir atrakina duris, tai gali bet koks kitas tai padaryti. Atidaryti viešbučio duris gali bet koks kitas, ilgalaikis svečias, kuris atsikelia pirmas. Ir už tai atlygio jis negauna. Manoma, kad I. M. pasiliko nakčiai neplanuotai, iš esmės ji neatliko jokių funkcijų. Taip pat turi būti susitarimas. Michailas informavo,už ką administratorius bus atsakingas, kokia bus už darbą suma, koks darbas, ir Irina vėliau nesutiko būti įdarbinta, atsisakė. Ji pasirinko variantą toliau būti registruota Darbo biržoje. Reiktų atsižvelgti, koks buvo tikslas ir koks buvo susitarimas. P. M. negalėjo jos įdarbinti neturėdamas asmens kodo. I. M. atsisakė rašyti pareiškimą dėl įsidarbinimo, o joks teisės aktas nedraudžia teikti vienkartinių paslaugų. Atstovės manymu, šis atvejis turi būti kvalifikuojamas kaip civiliniai santykiai, o ne kaip nelegalus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados.
LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai : 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad M. R. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą, kadangi būdamas įmonės „Pavoverė“ direktorius, leido 2017 m. lapkričio 25 d., 19.32 val, adresu , Vilniuje, dirbti I. M., gim., nesudarius darbo sutarties ir apie ją teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kas paaiškėjo pagal pavedimą atlikti patikrinimą tikrinant įmonę UAB . Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 95 straipsnyje.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. nurodė, kad iš tikrųjų I. M. buvo darbo vietoje, tačiau aiškina, kad ji tik pažindinosi su darbo specifika, tačiau bet kokiu atveju nelegalaus darbo faktą patvirtina byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 3), pačio M. R. rašytinis paaiškinimas (b.l. 8), I. M. rašytinis paaiškinimas (b.l. 11), kita bylos medžiaga.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Kritiškai vertintini ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens M. R. ir I. M. teiginiai, kad darbinių santykių nebuvo, kadangi asmeniui net buvo sumokėtas 20 eurų vienkartinis mokestis, kas pagrindžia darbinių santykių egzistavimą.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad M. R. veikoje yra visi LR ANK 95 str. numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, kadangi jis kaip įmonės vadovas atsako už savo darbuotojus, ir privalėjo užtikrinti, kad darbuotojai atliktų savo darbines funkcijas tik sudarę rašytines sutartys. Jo argumentai, kad realiai I. M. nedirbo, o tik pažindinosi su darbu vertintini kritiškai, kadangi akivazdu, kad 2017 m. lapkričio 25 d., 19.32 val, adresu Liepkalnio g. 103, Vilniuje atliko visas darbines funkcvijas. Galiojantys įstatymai to nenumato ir neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės už priimtų įstatymų nesilaikymą, net jeigu pats darbuotoja I. M. sutiko su tokiomis sąlygomis ar net pati pasiūlė, kategoriškai nesutikusi įsidarbinti nepabandžius. Aukščiau išdėstyta, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju M. R. neįvykdė administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 95 straipsnyje. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (LAT nutartis Nr. 2AT-61-2014).
Byloje esantys asmenų paaiškinimai, akivaizdžiai patvirtina faktą, kad I. M. atliko darbines funkcijas, aptarnavo klientus. Šie veiksmai atliekami pasirašius darbo sutartį, kurioje gali būti numatytas bandomasis laikotarpis. Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).
Teismas šiuo atveju laikosi pozicijos, jog šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų bei kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, jog šiuo atveju darbdavio kaltė visgi pasireiškė tyčia, o ne nerūpestingumu.
Dėl nuobaudos.
M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nsužengimą.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.
Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.
Šioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, tokio darbo apimtis nebuvo didelė, nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas asmuo, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pačio pažeidėjo pakankamai garbų amžių, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja sąlyga paskirti M. R. mažesnę bauda nei LR ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
M. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir ,vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą - 500 (penkių šimtų) šimtų eurų baudą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:17075863435 Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).