- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-514-601/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB ,,Būsto paskolų draudimas“
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Kategorijos
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad viena pagrindinių priežasčių, apsunkinusių jos mokestinę naštą kreditorių atžvilgiu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, buvo kredito ir laidavimo sutarčių sudarymas su kredito įstaigomis. Negalint laiku vykdyti įsipareigojimų, kredito įstaigos nutraukė sutartis ir kreipėsi į antstolius dėl skolų išieškojimo iš solidarių atsakovų. 2014-06-09 vykdomojo rašto pagrindu buvo pradėti skolų išieškojimai iš pareiškėjos darbo užmokesčio (išieškoma suma apie 115 Eur/mėn).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 77-80):
- Pareiškėjai J. Ž. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.
- Fizinio asmens J. Ž. bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
- Nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus.
- Laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą J. Ž. atžvilgiu įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino administravimo išlaidų sąmatą bendrai 1 046,65 Eur, reikalingą bankroto procedūroms atlikti.
- Laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą J. Ž. atžvilgiu įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino išlaidų sąmatą bendrai 500 Eur/mėn., reikalingą fizinio asmens J. Ž. ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu būtiniems poreikiams tenkinti.
- Nustatė 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui J. Ž. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
3. Teismas nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję yra užbaigtos/vykdomosios civilinės bylos: Antstolio R. B. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas AB DNB bankas naudai, išieškoma suma – 24 971,82 Eur (86 222,69 Lt) pagal 2011-10-04 Kauno rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą bei 1 800,86 Eur (6 218,01 Lt) vykdymo išlaidos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos J. Ž. galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, konstatavo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, tuo tarpu minėtinų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, t. y. pareiškėja J. Ž. yra nemoki. Teismas laikė, kad nėra priežasčių, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla pareiškėjos atžvilgiu yra negalima, pareiškėja atitinka įtvirtintą fizinio asmens nemokumo būklę, nėra nustatytinų faktų, kad pareiškėja J. Ž. per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų tapusi nemoki dėl CK 6.67 str. nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdama sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais ir dėl to pareiškėja būtų tapusi nemoki. Nenustačius, kad pareiškėja turi žalingų įpročių, dėl kurių jos būtų tapusi nemoki, pareiškėja nėra nubausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 str., taip pat neturi teistumo, dėl kurio būtų tapusi nemoki, pareiškėjos J. Ž. nebuvo nutrauktas fizinio asmens bankroto procesas ar praėję 10 metų laikotarpis nuo fizinio asmens bankroto pabaigos, teismas laikė, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai J. Ž. bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-17454-191/2016 ir bankroto bylos J. Ž. iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (t. 2, b. l. 92-94).
Žemesnės instancijos teismas
1.1. teismas skundžiama nutartimi iškeldamas pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą visiškai neatliko pareiškėjos nemokumo priežasčių analizės bei nevertino skolininkės galimybių įvykdyti turimus įsipareigojimus, o tik formaliai nutartyje nurodė, kad pareiškėja negali įvykdyti turimų įsipareigojimų. Pareiškėja pateikė tik teiginius apie šalyje kilusią ekonominę krizę, apie tai, jog pareiškėjos sutuoktinis išvyko dirbti į užsienį bei kad buvo nutraukta pareiškėjos santuoka. Santuokos nutraukimas nėra pateisinama priežastis nebevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kadangi prievolės kreditoriams po santuokos nuraukimo liko solidarios. Ekonominė krizė, vykusi prieš 8 metus, taip pat niekaip nepatvirtina, kad pareiškėja šiuo metu yra nemoki. Pareiškėjos gaunamos pajamos šiuo metu yra ženkliai padidėjusios, lyginant su tuo metu, kada tarp J. Ž. bei Danske Bank A/S Lietuvos filialo buvo pasirašyta 2007 m. lapkričio 7 d. laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laiduotoja įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu kredito gavėjas O. Ž. neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal būsto kredito sutartį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino, ar pareiškėja, pasinaudodama fizinių asmenų bankroto proceso institutu, nesiekia sąmoningai išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ar nurodytos galimo nemokumo priežastys pateisina prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.
1.2. pareiškėjos įsipareigojimai didžiausiam kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui yra solidarūs kartu su buvusiu sutuoktiniu O. Ž.. Nuo solidaraus bendraskolio O. Ž. galėjimo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams tiesiogiai priklauso ir pareiškėjos J. Ž. galėjimas vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, atsiliepime dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovė nurodė, jog nesant duomenų apie solidaraus skolininko gaunamas pajamas, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjos nemokumo. Šiuo atveju, nėra žinoma, ar solidarus bendraskolis O. Ž. turi turto bei gauna pajamų, iš kurių galėtų visiškai ar iš dalies įvykdyti turimus įsipareigojimus. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas faktas, jog O. Ž. moka nepilnametės dukros išlaikymui 115 Eur/mėn., kas patvirtina, jog O. Ž. gauna pajamų. Pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų nustatyti, ar bendraskolis O. Ž. gauna pajamų bei ar turi turto, iš kurių galėtų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, tokiu būdu konstatavo pareiškėjos nemokumą, neišsiaiškinęs, ar bendraskolė turi galimybę įvykdyti įsipareigojimus.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja J. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-17454-191/2016 palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 89-91).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. nustatyta, kad J. Ž. iš gaunamo 612 Eur atlyginimo pragyvenimo išlaidoms skiria 500 Eur. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti nustatyta 1MMA, kurios dydis laikytinas nežeminančiu žmogaus orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. J. Ž. pradelstos skolos sudaro 111 079,06 Eur ir jos nuolat didėja dėl skaičiuojamų netesybų ir vykdymo išlaidų. Įsipareigojimai vien kreditoriui AB DNB bankui padidėjo nuo 23 170 Eur iki 47 009,88 Eur. Pareiškėja jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Kitų galimybių patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų iš jai priklausančios turto masės taip pat neturi. Nemokumo kilimo priežastis nesusijusi su jokiais nesąžiningais veiksmais. Byloje buvo sprendžiamas J. Ž. nemokumo klausimas, todėl teisinę reikšmę turėjo tik jos, o ne buvusio sutuoktinio ar kitų asmenų turtinė padėtis ir galėjimas vykdyti prisiimtas finansines prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi J. Ž. iškėlė bankroto bylą. Kreditorius UAB ,,Būsto paskolų kreditas“ atskiruoju skundu nesutinka su nurodyta nutartimi, pažymėdamas, kad solidarių prievolių bendraskolis yra O. Ž., todėl turi būti taip pat įvertinta jo turtinė padėtis ir galimybės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, nagrinėjant suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, būtina nustatyti tai, ar pareiškėja realiai negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų.
8. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
9. Nagrinėjamu atveju aktualus fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibūdinamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
10. Šiuo aspektu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Taigi, teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį.
11. Bylos duomenis nustatyta, kad 2007-11-07 tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir buvusio sutuoktinio O. Ž. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė 62 268,32 Eur kreditą būsto kreditui refinansuoti ir remontuoti. Prievolės įvykdymo užtikrinimui butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeistas hipoteka. Sutuoktinio įsipareigojimų tinkamam įvykdymui pareiškėja su banku sudarė laidavimo sutartį ir tapo solidaria prievolės vykdytoja (vėliau Kauno miesto aplinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimu, patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nurodyta prievolė tapo asmenine O. Ž. skola). O. Ž. ir J. Ž. sudarė būsto kredito draudimo sutartį. UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ dengė už J. ir O. Ž. kreditą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų O. Ž. ir J. Ž. ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai 3 635,19 Eur skolos, ir 19,38 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 654,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įsiskolinimas 2016-03-31 UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ už suteiktas paslaugas sudaro 7 180,73 Eur, antstolis vykdymo išlaidų paskaičiavęs 1 800,86 Eur. 2009-02-02 AB DNB bankas pareiškėjai suteikė, kaip nurodo pareiškėja, 23 170 Eur bendrą kreditą. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp O. Ž. ir J. (L.) Ž. nutraukė. Patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią: pareiškėjai O. Ž. ir J. Ž. įsipareigojo atlyginti solidariai AB DnB NORD bankui prisiimtus skolinius įsipareigojimus pagal 2009-02-02 vartojimo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos likutis 74 165, 11 Lt); pareiškėjas O. Ž. įsipareigojo atlyginti Danske Bank A/S Lietuvos filialui asmeniškai prisiimtą įsipareigojimą pagal 2007-11-07 būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos likutis 210 812,11 Lt). Taigi pareiškėjos ir O. Ž. prievolė DNB bankui solidari. DNB bankas 2016-03-22 rašte pažymėjo, kad J. Ž. ir O. Ž. įsiskolinimas kredito įstaigai 2016-03-22 sudarė 47 009,88 Eur (20 610,22 Eur negrąžintas kreditas ir 25 067,54 Eur nesumokėtos palūkanos, bylinėjimosi išlaidos 806,46 Eur ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti 525,66 Eur). Antstolio R. B. žinioje esančiojoje vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas AB DNB banko naudai, išieškoma suma 24 971,82 Eur pagal 2011-10-04 Kauno rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą bei 1 800,86 Eur vykdymo išlaidos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. Ž. ir O. Ž. yra solidarūs AB DNB banko ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ skolininkai (bendraskoliai).
12. Vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
13. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Tačiau tam, kad įvertinti, ar vienas iš solidarių skolininkų gali įvykdyti prievolę, būtina išsiaiškinti kiekvieno iš solidarių skolininkų, t. y. tiek J. Ž., tiek O. Ž. turtinę padėtį (turtimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.). Nustačius, kad vienas iš bendraskolių (šiuo atveju O. Ž.) turi galimybę padengti visus abiejų solidarių skolininkų įsiskolinimus, būtų objektyvi galimybė išieškoti visą kreditą kreditorės (ių) naudai iš skolininko O. Ž. priklausančio turto. Tokiu atveju O. Ž. ir J. Ž. prievolė kreditoriams DNB bankui ir (ar) UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ būtų pasibaigusi ir pagal šios bylos aplinkybes galimai J. Ž. neatitiktų FABĮ pateiktos nemokumo sąvokos, neturėtų pradelstų įsiskolinimų.
14. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Pažymėtina, kad įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs. Taigi, kol nėra išsiaiškinta bendraskolio O. Ž. turtinė padėtis ir jo realios galimybės padengti solidarų skolinį įsipareigojimą, negalima konstatuoti J. Ž. nemokumo FABĮ prasme.
15. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas pranešimą dėl atsiliepimų pateikimo siuntė suinteresuotam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą teismas 2016-08-26 nutartimi kreditorių Danske Bank A/S Lietuvos filialą pakeitė jo teisių perėmėju Swedbank AB, tačiau teisių perėmėjui nėra siųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir šiai dienai nėra žinoma Swedbank, AB, kaip byloje dalyvaujančio asmens, pozicija bankroto bylos iškėlimo J. Ž. klausimu.
16. Kadangi teismas neištyrė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, netinkamai nustatė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui reikšmingų sąlygų turinį, neįvertino solidarios prievolės pobūdžio, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis naikintina, o bankroto bylos J. Ž. iškėlimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.