Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-5006-816/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03533-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3; 20.2.1; 20.2.3.2; 43.2; 55.1.3 (S)

2018 m. gruodžio 20 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. R. skundu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 15 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam nesuteiktas 3,6 m² plotas. Teigia, kad buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis: pelėsis, drėgmė, šaltis, nehigieniškos gyvenimo sąlygos, dėl ko jautė nuolatinę nervinę įtampą, privatumo stoką, patyrė orumo pažeminimą ir jautė tam tikrus nepatogumus. Dėl atsakovo veiksmų teigia patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, atsirado miego ir valgymo sutrikimai, stipriai pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidintą baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–15). Nurodo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), nuo likusio kameros ploto jis yra atskirtas pertvara, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Pažymi, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo nurodytais aspektais, atlyginimo. Atsakovo atsiliepime į skundą dėstomos faktinės aplinkybės apie kitas kalinimo sąlygas, dėl kurių skunde nekeliamas ginčas, - atskirai nevertinamos, nes išeina už ginčo ribų (dalyko ir pagrindo).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas.

Pareiškėjo skunde nurodoma, jog jis netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 15 d. (b. l. 3), tačiau į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens įskaitos kortelėje (b. l. 17–18) nurodyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus, 2017 m. lapkričio 24 d. iš Pravieniškių pataisos namų atvyko į Lukiškių TI-K, 2017 m. lapkričio 29 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus, 2017 m. gruodžio 13 d. atvyko į Lukiškių TI-K, 2018 m. sausio 19 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus, 2018 m. kovo 7 d. atvyko į Lukiškių TI-K, 2018 m. kovo 9 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde ginčija ne visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, o tik laikotarpį nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 15 d., - teismas, neišeidamas už skundo ribų, vertins pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį. Esant tokioms aplinkybėms (pareiškėjas į Lukiškių TI-K iš Pravieniškių pataisos namų atvyko 2017 m. lapkričio 24 d.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo spręstinas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. sausio 15 d. Šioje vietoje pažymėtina, kad atsakovo pateikti duomenys apie kitą laikotarpį, dėl kurio kalinimo sąlygų tinkamumo pareiškėjas ginčo nekelia, - administracinėje byloje vertinamas nebus.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas skunde apibrėžtu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas:

- laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. (atvyko į Lukiškių TI-K) iki 2017 m. lapkričio 29 d. (išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją 2 – ąjį sektorių) buvo laikomas šiose kamerose: 7,45 m² ploto kameroje Nr. 111 (2 asm.), 8,11 m² ploto kameroje Nr. 294 (1 asm.).

- laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. sausio 15 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,31 m² ploto kameroje Nr. 119 (1 asm.), 7,81 m² ploto kameroje Nr. 318 (1–2 asm.), 7,80 m² ploto kameroje Nr. 264 (1–2 asm.), 6,48 m² ploto kameroje Nr. 365 (1 asm.).

Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. sausio 15 d., iš viso 43 dienas. Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,41 m² iki 7,55 m² (mažiausia riba), o neatskaičius sanitarinio mazgo užimamą patalpos ploto – nuo 3,69 m² iki 8,11 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto užtikrinimo.

Vertinant kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl kitų kamerose buvusių nepatogumų (pelėsio, drėgmės, šalčio, nehigieniškų gyvenimo sąlygų, nuolatinės įtampos, privatumo stokos), teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas abstrakčiai (iš esmės po vieną žodį), neindividualizuotai išvardijo šiuos nusiskundimus, nenurodė, kokiu laikotarpiu, kuriose kamerose buvo matomas pelėsis, juntama drėgmė, šaltis. Pareiškėjas nepatikslino, kaip pasireiškė nehigieniškos gyvenimo sąlygos, taip pat plačiau nedetalizavo, kaip jam pasireiškė privatumo stoka. Pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido apytiksliai penkis mėnesius. Nepaisant to, kad pareiškėjas skundžia ne visą Lukiškių TI-K kalinimo laikotarpį, bet 43 dienas, - vien nusiskundimų išvardijimas, nedetalizuojant jų laikotarpio ir intensyvumo, nėra tinkamas siekiant, kad teismas galėtų tinkamai įvertinti pareiškėjo nusiskundimus. O pareiškėjo teiginiai, kad dėl atsakovo veiksmų teigia patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, atsirado miego ir valgymo sutrikimai, stipriai pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidintą baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės yra iš dalies CK 6. 250 str. 1 d. pacitavimas, o ne realiai patirtos neturtinės žalos apibūdinimas. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo minėti nusiskundimai aiškiai neįvardinti ir neįrodyti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo V. R. skundą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.