Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-445-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-01
Bylos Nr.
1S-445-926/2019
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-01255-2007-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Algirdas Remeika, Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-445-926/2019Teisminio proceso Nr. 1-61-1-01255-2007-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Remeikos ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. J. (toliau – R. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-298 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-298 nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. J. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-298 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį jis buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau 6 kartus paskatintas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 44 balus, šiuo metu jis dirba UAB „G. M.“.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma ir sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo R. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 44 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo konkrečiu atveju R. J. pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką įvertinimas yra būtinas. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas) ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli R. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo ryšiai bei jo mąstymas ir elgesys, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai suvokiama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje R. J. buvo teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę vėlgi atlieka už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimo modelio dalis. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus buvusius nuteistojo teistumus bei atsižvelgiant į tai, kad R. J. ir vėl nusikalto, padaręs iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo, ir verčia pagrįstai abejoti, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, R. J. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia R. J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

11. Neignoruojant šių aplinkybių įvertintina ir tai, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra spontaniškas, impulsyvus, pasirinkdamas tam tikrą veikimo modelį dažnai neapgalvoja jo galimų pasekmių, pasitiki sėkmės būtinybe, atsakomybę yra linkęs perkelti aplinkai, kas visumoje, įvertinus tiek buvusius nuteistojo teistumus, tiek ir R. J. padarytų nusikaltimų, pasireiškusių spontaniškumu, pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paminėtos aplinkybės gali neabejotinai nuteistąjį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Juo labiau, jog aptariamas spontaniškas R. J. elgesys, dažnai pasireiškiantis nepagrįstais pykčio protrūkiais, nėra koreguojamas ir nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, ką betarpiškai patvirtina ir faktas, kad dar 2010 metais jis grasino fiziniu susidorojimu Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog savo problemų, susijusių su smurtinio pobūdžio veiksmų valdymu, būdamas pataisos namuose, R. J. niekaip nesprendė, šis nuteistojo elgesį išimtinai neigiamai charakterizuojantis veiksnys šioje proceso stadijoje vis dar išlieka aktualus, jis neabejotinai gali paskatinti R. J. nusikalsti ir ateityje, todėl toliau vykdant nuteistojo elgesio korekciją laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, aptarto nuteistojo smurtinio pobūdžio veiksmų korekcija yra būtina.

12. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą atkreiptinas dėmesys ir į R. J. mąstymą bei elgesį. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, praeityje nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės ir nors šiuo metu teigia suvokiantis, jog ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių jo nusikalstamą elgesį, tačiau, nepaisydamas aplinkybės, jog nusikaltimą, sukėlusį sau artimo žmogaus – sutuoktinės, mirtį, jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, ypatingo dėmesio nesaikingo alkoholio vartojimo mažinimui būdamas pataisos namuose jis nedėjo. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą R. J. buvo baustas drausmine tvarka dar 2018 m. kovo 26 d. (nuobauda panaikinta tik 2018 m. rugsėjo 27 d.), iki to laiko jis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau pats teigia, jog jie nebuvo sėkmingi ir tikisi nustoti vartoti alkoholį išėjęs į laisvę, kas, įvertinus tai, kad alkoholio vartojimas pataisos namuose yra griežtai draudžiamas, tačiau ir tai nuteistajam netrukdė, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiryžimu keisti savo elgesį išimtinai teigiama linkme ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris šiuo metu atitinka 44 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Šiuo aspektu paminėtina, kad statinių svertinių taškų suma atitinka 31 balą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų būti vykdoma toliau aktyviais nuteistojo veiksmais mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad savo išimtinai teigiamu elgesiu, kurio besąlygiškai reikalaujama iš asmens, siekiančio išeiti į laisvę ankščiau laiko, R. J., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepasižymėjo. Per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką pataisos namuose drausmine tvarka jis buvo baustas 2 kartus, dar vieną kartą apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinį kartą pataisos namų vidaus tvarkos taisykles R. J. pažeidė dar 2018 m. kovo 26 d. Nuobauda už šio pažeidimo padarymą buvo panaikinta tik 2018 m. rugsėjo 27 d., po ko, nuteistasis buvo dar vieną kartą paskatintas (iš viso skatintas 6 kartus), kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog tinkama R. J. elgesio korekcija yra pastebima tik nuo paskutinės drausminės nuobaudos galiojimo panaikinimo, o tai, įvertinus jam skirtos ir jau atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies santykį, nėra pakankama R. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, vis dar išskiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys veiksniai, kurių korekcija atliekant laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar yra galima.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysAlgirdas RemeikaAušra Vingilė