Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

E.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 24 paroms, jo vykdymą atidedant 3 mėnesių laikotarpiui, 2021 m. vasario 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), išlaužė minėto namo dalį sienos, tokiu būdu įsibrovė į A. S. priklausančio namo vidų bei iš jo pagrobė pastarajai priklausančius šiuos daiktus: 150 Eur vertės tris stalus, kurių vieneto vertė yra 50 Eur, 75 Eur vertės penkias kėdes, kurių vieneto vertė yra 15 Eur, 45 Eur vertės tris kojas nuo stalo, kurių vieneto vertė 15 Eur, 25 Eur vertės grėblį, 10 Eur vertės kūjį. Tokiu būdu pagrobė 219 Eur vertės A. S. priklausantį turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. B. parodė, kad jis nėra gydęsis nuo priklausomybių ar psichikos sutrikimų ligų, į įskaitą neįrašytas. Tikslios datos neprisimena, bet mano, kad tai galėjo būti 2021 m. liepos 26 d., adresu (duomenys neskelbtini), vakare apie 22 val. (tiksliau negali pasakyti). Užėjo pro apdegusią namo sieną į kaimynei priklausančią patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu apsižiūrėti. Užėjo vedamas smalsumo, kas ten yra. Užėjęs pamatė įvairių daiktų ir nusprendė juos paimti. Paėmė: tris stalus, penkias kėdes, tris kojas nuo stalo, grėblį, kūjį. Automobilio rato nevogė, tiesiog pernešė jį į kitą vietą. Tuos daiktus norėjo panaudoti savo reikmėms. Kaimynai į jį patys kreipėsi maždaug po trijų dienų, susisiekė dėl pavogtų įvairių daiktų ir jis juos grąžino. Susitarė, kad už padarytą žalą atsilygins. Kaimynams grąžino šiuos daiktus: tris stalus, 3-4 vienetus kėdžių, 2 grėblius, vieną lopetą, kūjį. Dėl padaryto labai gailisi, žalą pasižadėjo atlyginti (b. l. 68-70).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. B. parodė, kad turtinę žalą kaimynei A. S. atlygino pilnai, ši pretenzijų jam neturi. Labai gailisi. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Be E. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog pareiškėja A. S. pranešė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) iš patalpos buvo pavogti trys stalai, kurio vieno vieneto vertė 50 eurų, penkios kėdės, kurios vienos vertė 15 eurų, trys kojos nuo stalo, kurios vienos vertė 15 eurų, vienas grėblys, kurio vertė 25 eurai, kūjis ir vienas automobilio ratas. Iš viso bendra pavogtų daiktų suma yra apie 365 eurai. Įsigijimo dokumentus turi, juos pateiks tyrimo eigoje (b. l. 1).

Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos. Apžiūros metu nustatyta, kad į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas patenkama pro rudos spalvos medines duris, kurios rakinamos vidine spyna. Minėto buto pirmame aukšte esančios patalpos siena atskirta į dvi dalis, t. y. į dešinėje pusėje esantį siaurą kambarį (vaizdas nuo įėjimo durų), kuriame matomi į krūvas sukrauti stalai, kėdės bei kiti pavieniai daiktai, ir kairėje pusėje esančią laiptinę (vaizdas nuo įėjimo durų), kurioje yra į antrą aukštą vedantys mediniai laiptai. Laiptų apačioje matomi sukrauti į krūvą automobilio ratai, ant kurių matomos užmautos padangos. Laiptinės viršuje matomos medinės nerakinamos durys su šviesios spalvos metaline rankena, prie kurių yra prikaltos medinės lentos. Laiptinės durų vidinėje pusėje (durų pusė nuo antro aukšto patalpų) ant durų matomi apgadinimai, t. y. laiptinės durų apačioje, kairėje pusėje, yra atskelta dalis medienos nuo durų. Taip pat vidinėje laiptinės durų pusėje (durų pusė nuo antro aukšto patalpų) apačioje matoma apgadinta durų fasadinė dalis, kurioje padaryta 1 cm skersmens skylė. Antrame matomos išdegusios patalpos. Antrame aukšte matomas prieškambaris, kuriuo patenkama į du tuščius kambarius. Antrame aukšte nuo įėjimo durų iš dešinės į kairę matomas tuščias kambarys, šalia kurio yra kitas tuščias kambarys, kuriame yra sudegęs pečius, toliau matomas įėjimas į mažiausią kambarį, kuris yra užbarikaduotas lentomis. Matoma, kad antro aukšto antrame kambaryje (kambarys, kuriame yra sudegęs pečius) sienoje yra išpjauta ertmė, pro kurią patenkama į nedidelį kambarį (kambarys, kuris yra užbarikaduotas lentomis). Mažiausio kambario viduje (kambarys, kuris yra užbarikaduotas lentomis) matoma sienoje esanti 50 cm pločio ertmė, pro kurią patenkama į kito buto patalpas. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, Įvykio vieta po įvykdytos vagystės buvo pakeista, t. y. buvo lentomis užkaltos antro aukšto koridoriaus durys. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 21-31).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) paliko tvarkingai užrakintas patalpas. Patalpose yra daug įvairių dekoracijų, kadangi ji vykdo individualią veiklą su švenčių dekoravimu. Minima patalpa nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, nėra įrengtos signalizacijos, patalpos draustos, turtas nėra draustas. 2021 m. rugpjūčio 7 d. jos vyrui V. S. atvykus aukščiau nurodytu adresu ir atrakinus duris, jis pastebėjo, kad prie pat durų nėra vieno automobilio rato ir trijų stalų. Vyras iškart ją pakvietė ir pasakė, žiūrėk – mus apvogė. Jie palipo laiptais į viršų, užėjo į viršutines patalpas ir pamatė prie išėjimo antrame aukšte gulintį ratą ir vieną stalo koją. Pastebėjo, kad į patalpas buvo patekta per kaimyno E. B. patalpos pusę, išlaužus dalį sienos. Apžiūrėdami išsamiau patalpas pastebėjo, kad iš viso yra pavogta trys stalai, penkios kėdės, trys stalo kojos, vienas grėblys, vienas kūjis, automobilio ratas ir tuščia tara – apie du šimtai butelių, kurie buvo sudėti į plastikinius didelius maišus. Iškart dėl įvykio nusprendė skambinti kaimyno E. B. tėvui A. Pokalbio metu A. paaiškino situaciją, nurodė, kad patekimas į patalpas buvo įmanomas tik iš jo sūnaus E. B. gyvenamųjų patalpų pusės. A. dėl nurodytų jos aplinkybių supyko, teigė, kad jo sūnus neįvykdė vagystės, ji jam nurodė, kad jeigu nesutinka gražiuoju išspręsti situacijos, tada kreipsis į policiją. Apie įvykį iškart informavo policiją bendruoju pagalbos telefonu 112, ten jai buvo užduoti įvairūs klausimai ir nurodyta, kad policija atvykti negali dėl darbo krūvio. Maždaug po 15 minučių jai paskambino pareigūnas ir nurodė, kad jie turi atvykti į trečią policijos komisariatą ir ten parašyti pareiškimą. 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 15.30 val., jai būnat adresu (duomenys neskelbtini), gamyklinėse patalpose, išgirdo šauksmą lauke. Išėjusi į lauką pastebėjo lauke už vartų stovintį kaimyną E. B., kuris pasakė, kad reikia rimtai pakalbėti. Ji pakvietė jį užeiti į teritoriją. Jam užėjus jis priėjęs prie jos pasakė „turiu prisipažinti, tai mano rankų darbas, aš jums viską grąžinsiu“. Ji jo pasiteiravo, kaip taip galėjo jis padaryti, o jis jai atsakė „taip jau gavosi“. E. prieš išeidamas dar paprašė nerašyti pareiškimo ir nesakyti, kad jis prisipažino, tėvui. E. išėjus iš teritorijos ji sutvarkė ir užrakino patalpas, tada išėjo į namus. Apie E. B. atėjimą ir prisipažinimą papasakojo viską vyrui V. S. Jai vyras V. S. pasiūlė iškart eiti pasiimti iš E. B. daiktus. Jiems nuėjus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena E. B., jos vyras priėjo prie lango ir pašaukė E. vardu. E. pravėrė užuolaidą ir tuo metu jie pastebėjo jo patalpoje iš jų pavogtus daiktus, tai yra tris stalus ir penkias kėdes. Jos vyras V. S. pasakė E., kad atiduotų daiktus, E. pro langą pradėjo duoti daiktus, tai yra tris stalus ir penkias kėdes. E., atidavęs išvardintus daiktus, išlipo pro langą, tačiau jos vyras V. S. jo pasiteiravo, o kur kiti daiktai, tada E. atsakė „Ai, nu jo“, ir vėl pro langą įlipo į savo patalpą ir atnešė vieną grėblį ir vieną kūjį. Jos vyras pastebėjo, kad vienas stačiakampio formos stalas yra sugadintas, vyras apie sugadinimą iškart informavo E. E. ginčijosi, kad nelaužė stalo, o jis toks buvo. Jos vyras V. S. paprašė E. prieiti pasižiūrėti, E. priėjus jos vyras rodė stalo sugadinimus. E. neigė sugadinimus, tačiau jos vyras pasakė, kad jeigu būtų stalo viena iš dalių galima būtų stalą sutaisyti, tada E. nurodė, kad ta dalis yra pas jį namuose. Tada vyras jo pasiteiravo, kodėl meluoja, o E. nurodė, kad stalą atpirks penktadienį, stalo dalies taip ir neatnešė. Vyras nurodė E., kad jeigu neatlygins žalos iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., tada kreipsis į policiją. E. B. pažadėjo atlyginti ir paprašė jos kontaktinio numerio. O dėl stalo kojyčių dingimo E. nurodė, kad tikrai jų nevogė ir neturi. 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 18.21 val. jai paskambino E. B. ir nurodė, kad viską sumokės. Po šio pokalbio telefonu E. neatlygino žalos ir daugiau nebendravo (b. l. 42-45).

Papildomai apklausta liudytoja A. S. parodė, kad taip pat 2021 m. rugpjūčio 8 d. 17.13 val. E. B., grąžindamas pavogtus daiktus, per tvorą į jų kiemą įmetė juodą plastikinį maišą, kuriame buvo 27 (dvidešimt septyni) buteliukai, t. y. tuščia tara, kurią galima priduoti. Pas juos sandėliuke buvo 2 (du) pilni plastikiniai maišai, kuriuose buvo 200 (du šimtai) tuščių butelių. Mano, kad E. B. negrąžintus buteliukus pridavė. E. B. grąžino visus pavogtus daiktus, išskyrus minėtus tuščius buteliukus ir 3 (tris) stalo kojas nuo stačiakampio stalo. Nori pridurti, kad dalis E. B. grąžintų daiktų yra apgadinti, todėl jai netinkami naudoti ūkinėje komercinėje veikloje. Įvertinusi padarytą žalą pateiks civilinį ieškinį (b. l. 48-49).

Papildomai apklausta liudytoja A. S. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti jai priklausantys šie daiktai: 150 Eur vertės trys stalai (kurių vieneto vertė yra 50 Eur), 75 Eur vertės penkios kėdės (vieneto vertė yra 15 Eur), 24 Eur vertės trys kojos nuo stalo (vieneto vertė 8 Eur), 25 Eur vertės grėblys, 10 Eur vertės kūjis. Patikslinimui nori pasakyti, kad automobilio ratas nebuvo pavogtas, buvo perneštas ir paliktas antrame aukšte, kur jį su vyru rado. Dėl maišuose buvusių butelių ji pretenzijų neturi ir materialiai jų nevertina. Nori parodyti, kad trys grąžinti stalai buvo apgadinti, taip pat sugadintos trys kėdės, stačiakampio stalo trys kojos, kurių kiekvienos vertė yra 8 Eur, iš viso 24 Eur. Dėl apgadintos pastato sienos, pro kurią įsibrovė E. B., jai žala nepadaryta, kadangi siena buvo po gaisro, apdegusi/apgadinta. Jai padaryta turtinė žala yra 219 Eur (b. l. 53-56).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pabrovė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Įsibrovimo į svetimą patalpą požymiui kaltinamojo veikoje konstatuoti užtenka neteisėto pateikimo į šią patalpą fakto, nepaisant to, ar buvo į ją patekta įveikiant mechanines kliūtis ar ne. Patalpos, saugyklos (įrenginio) bei saugomos teritorijos (apibrėžto žemės ar vandens ploto) – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.). Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Įsibrovimas suprantamas kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Asmens užėjimas į svetimą patalpą, skirtą materialinėms vertybėms saugoti, net ir tada, kai jam nebūtina įveikti papildomų kliūčių (spynos, užrakto, perlipti tvorą ir t.t.), nesant savininko leidimo, teismų praktikoje taip pat yra vertinamas kaip įsibrovimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kad į kaimynei priklausančias patalpas pateko pro apdegusią namo sieną, kur savo reikmėms paėmė kaltinime išvardintus baldus ir jų dalis (3 stalus, 5 kėdes, 3 stalo kojas) bei įrankius (grėblį bei kūjį). Jo kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ir nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad į jai priklausančias patalpas buvo patekta pro kaimyno E. B. patalpų pusę, išlaužus apdegusios sienos dalį, iš jai priklausančių patalpų dingo kaltinime paminėti daiktai; įvykio vietos apžiūros protokolas. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), išlaužė minėto adresu esančių patalpų sienos dalį, tokiu būdu įsibrovė į A. S. priklausančio namo vidų bei iš jo pagrobė jai priklausančius šiuos daiktus: 150 Eur vertės tris stalus, kurių vieneto vertė yra 50 Eur, 75 Eur vertės penkias kėdes, kurių vieneto vertė yra 15 Eur, 45 Eur vertės tris kojas nuo stalo, kurių vieneto vertė 15 Eur, 25 Eur vertės grėblį, 10 Eur vertės kūjį. Kaltinamasis nurodė, kad patekdamas į patalpas pasinaudojo tuo, jog siena jau buvo apgadinta gaisro. Dėl šios priežasties patalpų savininkė nereiškė pretenzijų dėl papildomo sienos apgadinimo ją laužiant, kadangi siena ir iki įsilaužimo jau buvo apgadinta gaisro ir paradusi dalį vertės. Nors nukentėjusiajai priklausančių patalpų siena buvo dėl gaisro pažeista (apdegusi), kas matomai palengvino kaltinamajam įsibrovimą į patalpą, tai nekeičia fakto, jog kaimynų leidimo užeiti į jiems priklausančias patalpas jis neturėjo, todėl jo patekimas į jas bet kuriuo atveju vertintinas kaip neteisėtas įsibrovimas. Kaltinamasis pagrobtą turtą parsinešė namo, iki jo grąžinimo savininkei turėjo galimybę laisvai juo disponuoti, todėl jo padaryta veika vertinama kaip baigtas nusikaltimas.

E. B. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 106-107). Bylos aplinkybės aiškios. Turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta, ji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 62), todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Bausmės skyrimas

E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas E. B. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. B. anksčiau teistas, teistumas išnykęs pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui (BK 97 str. 3 d. 1 p., b. l. 101-102), nusikalstamą veiką nuosavybei padarė pirmą kartą, tačiau ji padaryta nepraėjus nei metams po ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo jis buvo nuteistas už kitų rūšių nusikaltimus. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas dvidešimt kartų, daugiausia už važiavimą maršrutine transporto priemone be bilieto, beveik visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 83-99). Atlygino nukentėjusiajai žalą grąžindamas dalį pavogtų daiktų, o likusi žalos dalis dėl negrąžintų daiktų ir dalies grąžintų daiktų apgadinimo yra atlyginta, nukentėjusioji jam pretenzijų nebeturi. Dirba (b. l. 103). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. B. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kad jo teistumas išnykęs, gailisi dėl nusikaltimo, dirba, yra pagrindo manyti, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – nesiekiantis baudžiamojo įstatymo nustatyto šios bausmės rūšies vidurkio, yra tinkamas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Įvertinus E. B. asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, vis tik manytina, jog nėra tikslinga skirti kaltinamajam prokurorės siūlomą intensyvią priežiūrą, tačiau skirtini įpareigojimai, skatinantys pozityvų kaltinamojo užimtumą – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-78) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį 219 Eur sumai dėl padarytos turtinės žalos (b. l. 60). Duodama parodymus detalizavo, kad turtinė žalai jai padaryta, nes trys pavogtos stalo kojos (24 Eur vertės) grąžintos taip ir nebuvo, o iš likusių grąžintų daiktų – visi trys stalai (kiekvienas 50 Eur vertės) ir trys kėdės (kiekviena 15 Eur vertės) yra apgadinti ir jos veiklai nebetinkami. 2021 m. rugsėjo 21 d. byloje gautas A. S. pareiškimas, kad kaltinamojo tėvas A. B. 2021 m. rugpjūčio 31 d. jai pilnai atlygino 220 Eur turtinę žalą, pretenzijų ji nebeturi (b. l. 61). Pareiškime nukentėjusioji aiškiai nesuformulavo atsisakymo nuo ieškinio, todėl ieškinys išspręstinas jį atmetant, kadangi visa žala jai yra atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, paskirti E. B. įpareigojimus:

- per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios A. S. 219 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.