Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-22 · Administracinė byla Nr. eI-450-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
eI-450-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02448-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-450-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02448-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ atsakovei Lietuvos Respublikos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad Sprendimu buvo nuspręsta netinkamomis finansuoti 17 377,20 Eur išlaidos už kadastrinių matavimų paslaugas pagal projektą Nr. 05.3.2.-APVA-V-013-01-0028 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste ir rajone (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Projektas) vykdant 2013 m. rugpjūčio 9 d. rangos sutartį Nr. 014-D-01 (toliau – ir Rangos sutartis).

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. su UAB „Panevėžio ryšių statyba“ sudarė Rangos sutartį dėl Projekto įgyvendinimo. Rangos sutarties „Bendroji dalis“ 6 punkte buvo numatyta 34 754,40 Eur išlaidų, pusę kurių, t. y. 17 377,20 Eur, buvo skirta kadastrinių matavimų paslaugoms. Šias išlaidas Agentūra apmokėjo 2015 m. liepos 27 d. pagal mokėjimo prašymą Nr. 7, 2015 m. rugpjūčio 12 d. pagal mokėjimo prašymą Nr. 8 bei 2015 m. spalio 16 d. pagal mokėjimo prašymą Nr. 9. Projekto statybos darbai buvo baigti 2015 m. birželio 10 d. Agentūra apmokėdama turėtas išlaidas pripažino, kad kadastrinių matavimų išlaidos yra tinkamos finansuoti ir jas pilnai finansavo.

Atsakovė Sprendimą priėmė remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. DI-237 patvirtinto 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos 05.3.2.APVA-V-013 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 (toliau – ir Aprašas) 34 punkto 3.4 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad sukurto turto draudimo išlaidos, pastato (statinio) inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidos yra netinkamos finansuoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pabrėždamas Sprendimo neteisėtumą nurodė, kad Aprašo 34 punkto 3.4 papunktyje nurodyta inventorizacijos sąvoka neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarime „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 719 5.2 punkte ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytai inventorizacijos sąvokai. Pažymėjo, kad remiantis nurodytomis teisės nuostatomis, inventorizacija negali apimti naujai pastatyto objekto kadastrinių matavimų, kurie, vadovaujantis 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ taisyklių 4 punktu atliekami statiniams, kuriems Statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti. Pabrėžė, kad sąvokos pastato inventorizacija ir kadastriniai matavimai nėra identiškos.

Nurodė, kad Agentūra negalėjo remtis vėlesniu aktu, t. y. 2016 m. sausio 27 d. pakeistu Aprašu, kuriuo nustatyta, kad kadastrinių matavimų išlaidos yra netinkamos finansuoti. Rangos sutartis buvo sudaryta 2013 m. rugpjūčio 9 d., Projekto paraiška atitiko pirminio Aprašo nustatytus tinkamumo finansuoti reikalavimus. Projekto statybos darbai baigti 2015 m. birželio 10 d., o Aprašo 33 punkto nauja redakcija, kurioje inventorizacijos išlaidos pakeistos pastato (statinio) kadastrinių matavimų išlaidomis, patvirtinta tik 2016 m. sausio 27 d. Taigi išlaidų tyrimo metu (statybos metu) ir jų apmokėjimo metu kadastrinių matavimų išlaidos nebuvo priskiriamos netinkamų finansuoti išlaidų kategorijai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 26 d. tarp Agentūros, Aplinkos ministerijos ir pareiškėjos buvo sudaryta Projekto biudžeto lėšų naudojimo sutartis, kurioje buvo numatytos lėšos skirtos Rangos sutarties finansavimui. Rangos sutartyje numatytos išlaidos buvo apmokėtos pagal atitinkamus prašymus. 2016 m. liepos 18 d. tarp Agentūros ir pareiškėjos buvo sudaryta sutartis dėl Projekto. Į sutartį buvo perkeltos nuostatos iš Projekto biudžeto lėšų naudojimo sutarties, tame tarpe ir Rangos sutarties vykdymas. Valstybės kontrolė informavo, kad Projekte numatytos lėšos kadastriniams matavimams netinkamos finansuoti. Atsižvelgiant į tai buvo inicijuotas patikrinimas, kurio buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

Nurodė, kad Projekto biudžeto lėšų naudojimo sutartis buvo pasirašyta vadovaujantis Aprašo, patvirtinto 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-237, kurio 34 punkto 3.4 papunktyje buvo nustatyta, kad „sukurto turto draudimo išlaidos, pastato (statinio) inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidos ir pan.“ yra netinkamos finansuoti. Aplinkos ministras 2016 m. sausio 27 d. priėmė įsakymą Nr. D1-50, kuriuo pirminį Aprašą išdėstė nauja redakcija. Naujos redakcijos Aprašo 33 punkto 3.3 papunktyje numatyta, kad „sukurto turto draudimo išlaidos, pastato (statinio) kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos išlaidos“ yra netinkamos finansuoti. Agentūra papildomai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, su prašymu išaiškinti, kokios išlaidos pagal Aprašą yra netinkamos finansuoti. Aplinkos ministerija išaiškino, kad pirminio Aprašo 34 punkto 3.4 papunktyje nurodytos inventorizacinės išlaidos apima kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją, todėl jos netinkamos finansuoti. Atkreipė dėmesį, kad Naujojo Aprašo 3.3 papunktis nuo ankstesnio 3.4 papunkčio skiriasi tik patikslinta inventorizacijos sąvoka, tačiau tai nekeičia fakto, kad kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos išlaidos buvo ir yra netinkamos finansuoti. Pažymėjo, kad Agentūra nors buvo įvertinusi, kad išlaidos, patirtos išpildomųjų brėžinių parengimui yra tinkamos finansuoti, tačiau vėliau, atsižvelgus į pateiktus Aplinkos ministerijos išaiškinimus, buvo nustatyta, kad Rangos sutartyje numatytos išlaidos kadastriniams mokėjimams yra netinkamos finansuoti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodė, kad pareiškėja negalėjo turėti lūkesčių gauti lėšas. Agentūra vėlesniuose etapuose privalėjo nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį.

Nurodė, kad pareiškėja netinkamai aiškina „inventorizacijos“ sąvoką nagrinėjamo ginčo kontekste. Pareiškėjos aiškinamos „inventorizacijos“ sampratą galima būtų taikyti įsigytam ar jau turimam nekilnojamam turtui inventorizuoti ir ji reiškia privalomą kasmetinę viso turto inventorizaciją. Tuo tarpu pirminiame Apraše „inventorizacija“ aiškinama visai kitaip. Ji siejama su Projekto įgyvendinimu, t. y. su sukurto turto inventorizacija, todėl ir argumentai dėl to, kad įstatymas atgal negalioja, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. |Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Agentūra atlikusi Projekto patikrą 2013 m. rugpjūčio 9 d. Rangos sutarties Nr. 014-D-01 apimtyje, priėmė 2018 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. IT01, kuriame nurodė, kad netinkamomis finansuoti pripažintinos 17 377,20 Eur išlaidos kadastrinių matavimų paslaugoms. Sprendimo teisinis pagrindas – 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. DI-237 patvirtinto Aprašo 34 punkto 3.4 papunktis, kuriame nustatyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis laikytinos draudimo išlaidos, taip pat pastato (statinio) inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidos ir pan.

3. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėja Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad Aprašo 34 punkto 3.4 papunktyje nurodyta inventorizacijos sąvoka neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarime „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 719 5.2 punkte ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytai inventorizacijos sąvokai. Pagal šias teisės nuostatas, inventorizacija negali apimti naujai pastatyto objekto kadastrinių matavimų, kurie, vadovaujantis 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ taisyklių 4 punktu, atliekami tik statiniams, kuriems Statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti. Taip pat prieštaravo, kad Agentūra negalėjo remtis Aprašo pakeitimais (vėlesne redakcija), kuriais nustatyta, kad kadastrinių matavimų išlaidos yra netinkamos finansuoti, nes pakeitimai priimti tik 2016 m. sausio 27 d., t. y. jau po statybos darbų atlikimo.

Taigi byloje ginčas kilo dėl šalių skirtingai vertinamų ir suprantamų sąvokų „pastato inventorizacija“ ir „kadastriniai matavimai“ reikšmės. Pareiškėjos nuomone, šios sąvokos nėra identiškos. Tuo tarpu atsakovės teigimu, naujos redakcijos Aprašo 3.3 papunktyje nurodyta formuluotė, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos pastato (statinio) kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos išlaidos yra adekvačios 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-237 patvirtinto Aprašo 34 punkto 3.4 papunktyje nurodytoms inventorizacijos išlaidoms.

4. Nagrinėjamo ginčo esmė sąvokų „inventorizacija“ ir „kadastriniai matavimai“ sąvokų adekvatumas.

5. Iš į bylą pateikto Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento 2018 m. vasario 26 d. rašto Nr. (15-1)-D8-1186 matyti, kad ministerija išaiškino, kad Aprašo 34 punkto 3.4 papunktyje nurodytos inventorizacijos išlaidų ir vėlesnės Aprašo redakcijos 3.3 papunktyje nurodytų išlaidų už kadastrinius matavimus reikšmės iš esmės yra tapačios. Aplinkos ministerija nurodė, kad Aprašo 34 punkto 3.4 papunktyje nurodyta inventorizacija apima kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją, todėl šios išlaidos yra netinkamos finansuoti.

6. Aprašo nuostatomis nustatomi reikalavimai, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas dėl iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto finansavimo pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programos projektą 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 5.3.2 konkretaus uždavinio „Didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ numatomas finansuoti veiklas, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projekto įgyvendinimo priežiūrą. Taigi Aprašo nuostatomis turėtų būti vadovaujamasi rengiant projektus, susijusius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų gerinimu, t. y. sukuriant naujus produktus.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 719 5.2 punkte nurodyta, kad inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas SII buhalterinės apskaitos duomenimis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemė sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

Nors šiose teisės nuostatose minimų sąvokų „inventorizacija“ ir „kadastriniai matavimai“, kurias atsakovė vertina kaip adekvačias, apibūdinimas skiriasi, tačiau šias sąvokas vertinant nagrinėjamo ginčo situacijos kontekste, sutiktina su atsakovės išvadomis dėl minėtų sąvokų adekvatumo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, Aprašo nuostatos reglamentuoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimo, siekiant sukurti būtent naujo produkto (buvusio pagerinimas) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir sistemos efektyvumo pagerinimo srityje tvarką. Kadastriniai matavimai, tai naujo produkto (nekilnojamojo daikto) tapatybės nustatymas, parametrai ir pan. Iš inventorizacijos sąvokos matyti, kad inventorizacijos veiksmai atliekami jau turėtam ir turimam turtui, ar turėtiems įsipareigojimams patikrinti, taip pat turto likučiams sulyginti.

8. Iš Projekto aprašymo matyti, kad pagrindinis Projekto tikslas – pasiekti nustatytą gyventojų prisijungimo lygį Panevėžio aglomeracijoje, taip užtikrinant geros kokybės geriamo vandens tiekimą klientams ir nenutrūkstamą nuotekų priėmimą bei tinkamą išvalymą. Projekto įgyvendinimo metu planuojama išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas Panevėžio mieste ir rajone. Investicijos reikalingos Panevėžio miesto ir rajono tinklams vystyti. Iš Projekto aprašymo matyti, kad investicijas buvo siekiama gauti būtent naujų įrenginių sukūrimui, siekiant Panevėžio mieste ir rajone užtikrinti geros kokybės geriamo vandens tiekimą. Taigi, esamoje faktinėje situacijoje Aprašo 34 punkto 3.4 papunktyje nurodytos inventorizacijos išlaidos suprantamos kaip naujai sukurto produkto (įrenginių) išlaidos, skiriamos naujo produkto tapatumui nustatyti ir tai yra adekvatu išlaidoms, patirtoms už kadastrinių matavimų nustatymą.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad Aprašo redakcijos 34 punkto 3.4 papunktyje nurodyta „inventorizacijos“ sąvoka, nagrinėjamo ginčo apimtyje, yra tapati vėlesnės Aprašo redakcijos 3.3 papunktyje nurodytai „kadastrinių matavimų“ sąvokai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skirtingas paminėtų sąvokų aiškinimas vertintinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu tai, kad pareiškėjai abejones sukėlusių sąvokų aiškinimą yra pateikusi Aprašą patvirtinusi Aplinkos ministerija ir teismas neturi teisėto pagrindo šiais išaiškinimais abejoti.

9. Pripažinus Aprašo redakcijos 34 punkto 3.4 papunktyje nurodytos sąvokos „inventorizacijos“ ir vėlesnės Aprašo redakcijos 3.3 papunktyje nurodytos sąvokos „kadastrinių matavimų“ tapatumą (adekvatumą), atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, kad Agentūra neturėjo teisinio pagrindo vadovautis vėlesne, t. y. 2016 m. sausio 27 d. Aprašo redakcija. Tiek 2014 m. kovo 5 d. Aprašo redakcijos 34 punkto 3.4 papunktyje nurodytos inventorizacijos išlaidos, tiek 2016 m. sausio 27 d. Aprašo redakcijos 3.3 papunktyje nurodytos kadastrinių matavimų išlaidos iš esmės reiškia tas pačias išlaidas, kurios negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti.

10. Dėl pareiškėjos nurodytų teisėtų lūkesčių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014 yra pateikęs išaiškinimą, jog pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidom, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Atsižvelgiant į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytą poziciją, nepagrįsta laikytina pareiškėjos formuojama pozicija, kad tai, kad Agentūra jau buvo apmokėjusi išlaidas pagal prašymus, todėl Sprendimas, kuriuo dalis lėšų pripažintos nefinansuojamos, turėtų būti panaikintas.

Darytina išvada, kad pareiškėja Aplinkos projektų valdymo agentūros 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. IT01 neteisėtumo neįrodė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaGediminas Užubalis