Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekaurauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Valeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje A. P. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2012-09-09 apie 19.30 val., viešojoje vietoje, Justiniškių g. 105 namo kieme, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, kumščiu sudavė į M. J. priklausančio automobilio Fiat Grande Punto, valst. numeris (duomenys neskelbtini), kapotą, įlenkdamas jį, po to tris kartus kumščiu sudavė į vairuotojo durelių stiklą, grasindamas nukentėjusiajam, kad sudaužys automobilį ir sumuš jį, tokiu būdu vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2012-09-09 apie 19 val. išėjo į lauką, buvo išgėręs, todėl negali paaiškinti įvykio aplinkybių, nes neprisimena. Prisimena, kad jį sodina į policijos automobilį. Dėl savo veiksmų labai apgailestauja, padarytą žalą pasižada atlyginti. (b.1.31)

Papildomos apklausos metu paaiškino, kad 2012-09-09 buvo išgėręs, apie 19 val. ėjo iš parduotuvės, Justiniškių mikrorajone link savo namų. Ėjo per Justiniškių g. 105 namo kiemą. Dėl ko prasidėjo konfliktas su Fiat vairuotoju paaiškinti negali. Jis trenkė į automobilio kapotą vieną kartą, po to kelis kartus nestipriai ranka trenkė į automobilio vairuotojo durelių stiklą. Apšaukė vairuotoją. Dėl padarytos žalos su ADB „Ergo Lietuva" susitarė. Prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti baudą, lėšų baudos apmokėjimui užsidirbo užsienyje. (b.l. 35)

Byloje yra A. P. prašymas, kuriuo jis įsipareigoją visą padarytą žalą atlyginti iki 2012-12-16. (b.l. 38)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad 2012-09-09 apie 19.30 val. kartu su savo drauge J. G., automobiliu FIAT GRANDE PUNTO, v/n (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Justiniškių g. 105 namo kiemą. Važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo svirduliuojantis vyras, kuris nesitraukė nuo kelio. Tada atvėrė durelių stiklą ir paprašė, kad praeitų į šalį. Vyriškis ėmė neaiškiai kalbėti ir rodyti gestus. Tada M. J. uždarė langą ir paskambino savo patėviui N. D., kurio paprašė išeiti į kiemą ir padėti pravažiuoti. Girtas vyras įsirėmė į automobilio variklio dangtį, ėmė stumti, po to trenkė kumščiu, padarydamas įlenkimą. M. J. atbulai nuvažiavo į šalį, tačiau girtas vyras vėl priėjo prie automobilio ir kumščiu 3 kartus trenkė į vairuotojo durelių stiklą. Po to, prie automobilio atėjo N. D.. M. J. išlipo iš automobilio, o draugė paskambino į policiją. Kai M. J. pasakė girtam vyrui palaukti policijos, pastarasis agresyviai artinosi prie jo, todėl kartu su patėviu užlaužė rankas pažeidėjui ir paguldė ant žemės, kol atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu girtas vyras dar grasino apgadinti automobilį. Girtas vyras įlenkė automobilio FIAT Punto, valst.numeris (duomenys neskelbtini) priekinį kapotą. „ERGO Lietuva“ draudimas pagal ekspertų sudarytą nuostolių skaičiuotę žalos dydis padarytas 2012-09-09, Justiniškių g. 105, Vilniuje, įvykusio įvykio metu transporto priemonei FIAT Punto, valst. numeris (duomenys neskelbtini) sudaro 484,28 Lt. Žala bus atlyginta draudimo kompanijos, todėl jam žala nepadaryta, nuo civilio ieškinio atsisako. (b.1.7, 8)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad 2012-09-09 apie 19.30 val. kartu su savo draugu M. J. su automobiliu FIAT Punto, valst. numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Justiniškių g. 105, Vilniuje, kiemą. Skersai kelio stovėjo girtas vyras, kuris nenorėjo praleisti. Matėsi, kad vyras buvo girtas, svirduliavo, burbėjo. Kai M. J. per langą paprašė pastarojo pasitraukti, vyras nereagavo į prašymą ir stovėjo viduryje kelio trukdydamas pravažiuoti. Tada jie pradėjo važiuoti atbulom, praleisdami kitą automobilį ir bandė apvažiuoti girtą vyrą. Vyras ėjo paskui jų automobilį, keikėsi rusiškai necenzūriniais žodžiais ir trenkė kumščiu į automobilio kapotą. M. J. pradėjo skambinti savo patėviui N. D., kad išeitų į pagalbą, nes girtas vyras buvo agresyviai nusiteikęs ir priėjęs prie vairuotojo lango daužė kumščiais į langą, suduodamas 3 kartus. J. G. pradėjo skambinti į policiją, nes išsigando neadekvataus girto vyro elgesio. Kai po kelių minučių atėjo N. D., M. J. išlipo iš automobilio ir girtas vyras suspaudęs kumščius pradėjo artintis prie jo ir šaukė, kad tuoj sumuš M. J., labai keikėsi. Tada pribėgo N. D. ir pasakė, kad tuoj atvažiuos policija ir viską išsiaiškins. Tada girtas vyras pradėjo „šokinėti“ prieš N. D., šaukė: „Kas tu toks, ko tu nori“. Tada vyrai griebė girtą vyrą už rankų, nes matėsi, kad pastarasis norėjo muštis, buvo agresyviai nusiteikęs ir laikė už rankų, kol atvyko policijos pareigūnai. Vyras puolė prie jų be jokios priežasties. Niekada nematė minėto vyro nei ji, nei M. J.. Jai žala nepadaryta, nuo smūgio buvo įlenktas tik automobilio kapotas. (b.l. l0)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. D. parodė, kad 2012-09-09 apie 19.30 val. jam paskambino M. J., kuris paprašė išeiti į kiemą, nes „kažkoks girtas vyras daužo automobilio langus“. N. D. išbėgo į kiemą Justiniškių g. 105 namo, Vilniuje, ir prie įvažiavimo į kiemą nuo gatvės pamatė M. J. automobilį FIAT Punto, valst. numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio iš vairuotojo pusės stovėjo nepažįstamas vyras. Vyras mosikavo rankomis, garsiai keikėsi rusiškai necenzūriniais žodžiais. Kai M. J. pamatė jį, tai išlipo iš automobilio ir ėjo link jo. Tada girtas vyras puolė link M. J., rėkdamas rusiškai M. J., kad pastarasis gaus į galvą. Vyras buvo nusiteikęs agresyviai, N. D. išsigando, kad pastarasis gali įvykdyti savo grasinimus ir sumušti M. J.. Todėl N. D. priėjo prie vyro ir atitraukė vyrą nuo M. J. sakydamas, kad palauktų, kol atvyks policija ir viską išsiaiškins. N. D. laikė vyrą už rankos, vyras bandė ištrūkti ir grasino jam, kad ir jis gaus į dantis. N. D. užsuko vyrui ranką, M. J. laikė vyrą už kitos rankos, kol neatvyko policijos pareigūnai ir nesulaikė vyro. N. D. žala nepadaryta, vyras elgėsi agresyviai, grasino, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais viešojoje vietoje, pažeidinėjo viešąją tvartą kitų žmonių akivaizdoje. (b.1.11)

Patikros alkotesteriu duomenimis A. P. 2012-09-09 20.36 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas. (b.1.21)

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad A. P. viešoje vietoje – Justiniškių g. 105 namo kieme, Vilniuje, įžūliai elgdamasis, t. y. be priežasties keikdamasis necenzūriniais žodžiais, kumščiu sudavė į M. J. priklausančio automobilio Fiat Grande Punto, valst. numeris (duomenys neskelbtini), kapotą, įlenkdamas jį, po to tris kartus kumščiu sudavė į vairuotojo durelių stiklą, grasindamas nukentėjusiajam, kad sudaužys automobilį ir sumuš jį, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, tokie jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. A. P. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamasis veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. P. viešoje vietoje kumščiu suduodamas į nukentėjusiojo automobilio kapotą bei į automobilio vairuotojo durelių stiklą, grasindamas nukentėjusiajam, kad sudaužys automobilį ir sumuš jį, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Paskelbus įtariamajam A. P. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko ir nurodė, jog paskirtą baudą sumokės ir prašė leisti baudą sumokėti dalimis per tris mėnesius. (b.l. 61).

Skirdamas bausmę A. P., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant A. P. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, tame tarpe ir už nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į narkologinę įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas, turintis aukštąjį išsilaisvinimą, nedirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. P. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena A. P. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. P. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-09-09 20.00 val. iki 2012-09-10 11.30 val. (dvi dienos).

Prokuroras prašo skirti A. P. 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą. Baudos dydis nėra per didelis, nes pagal įstatymą už veiką, kurios padarymu yra kaltinamas A. P. gali būti paskirta bauda iki 500 MGL, be to už tokią veiką įstatymu numatyti viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

ADB „Ergo Lietuva“ pripažinta civiliniu ieškovu 484,28 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Byloje yra įrodyta, kad A. P. sugadino svetimą turtą, taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis A. P. ADB „Ergo Lietuva“ pervedė 200 Lt. A. P. civilinio ieškinio dydžio neginčija, įsipareigojo jį atlyginti. Dėl išdėstyto ADB „Ergo Lietuva“ iš A. P. priteistinas 284,28 Lt dydžio civilinis ieškinys.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą, t.y. 2 dienas, prilyginant šį laiką 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti mokėtiną baudą 6 MGL (780 Lt).

A. P. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. P. priteisti ADB „Ergo Lietuva“ 284,28 Lt turtinei žalai atlyginti.

Bauda turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

A. P. nesutikdamas su baudos paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.