Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 59-106 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą Nr. 59-106 netaikyti I. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarime nurodo, kad I. D. neatlikta bausmės dalis 2018 m. gegužės 24 dienai –7 mėnesiai 23 dienos.

Nutarime nurodoma, jog I. D. lygtinio paleidimo svarstymui pristatomas pirmą kartą. I. D. anksčiau teistas 6 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 15 metų. Ankstesnių teistumų metu buvo taikytas 1 lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Buvo taikytos 3 amnestijos: pagal 2 amnestijas - atleistas nuo likusios bausmės, pagal 1 - likusi laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta 3 mėn. ir 19 d. Būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis identifikuojamas „recidyvistu". Teisme nuteistasis prisipažino įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis tikrų draugų neturi. Tačiau, anot nuteistojo, kartais jį „prisivilioja" iš matymo pažįstami (anksčiau sutikti pataisos įstaigose kalėję asmenys, taip pat netoli jo gyvenamosios vietos gyvenantys, linkę nusikalstamoms veikoms asmenys). Pasak nuteistojo, prasideda bereikalingas bendravimas, kuris priveda prie nusikalstamos veikos. Atlikęs bausmę nuteistasis ketina pakeisti aplinką - išvykti į užsienį su sugyventine ir mažamete dukra. Pasak nuteistojo, ten gyvenantys ir dirbantys broliai padėtų dėl darbo ir gyvenamosios vietos. Jo teigimu, pataisos namuose bendrauja su keliais nuteistaisiais, kuriais pasitiki ir su kuriais anksčiau yra bendravęs būdamas laisvės atėmimo vietoje. Nuteistasis teigia, kad sistemingą narkotinių medžiagų vartojimą (kasdienį intraveninį heroino, amfetamino vartojimą) nutraukė pats prieš 7 - 8 m., tačiau atkryčiai vis pasikartodavę. Nuo narkotinės priklausomybės nėra gydęsis, Vilniaus pataisos namuose nelankė „Įžanginės grupės", skirtos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, teigia, kad lanko AN, AA užsiėmimus. Narkotikų vartojimo žalą suvokia, ją apibūdina kaip „sveikatos, santykių problemą, žmogaus susinaikinimą". Yra įvykdęs nusikaltimų apsvaigęs nuo narkotikų, narkotinių medžiagų neplatino. Nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus PN šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Žalingą alkoholio vartojimą neigia, teigia, kad jį vartojo saikingai, dažniausiai per artimųjų žmonių šventes. Pripažįsta, kad apsvaigęs nuo alkoholio anksčiau yra padaręs smurtinį nusikaltimą - plėšimą. Šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigose nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, adaptuojasi prie įvairių bendravimo situacijų, geba palaikyti ilgalaikiškesnius santykius. Nuteistojo savęs vertinimas pažemintas, prastas saviveiksmingumas, nebrandžiomis sunkumų įveikos strategijomis (kurdamas ir būdamas priklausomame santykyje, siekdamas greito ir neatidėliotino savo norų patenkinimo, veikdamas asocialiai) palaiko savo galios jausmą. Nuteistasis pripažįsta, kad yra ne kartą perdozavęs narkotinių medžiagų su tikslu nusižudyti, turi psichiatrinio gydymosi istoriją. Emocinės gerovės problemos (priklausomumo tendencijos, emocinis nebrandumas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, didina nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję patenkinamai, santykyje yra gynybiškas, stokojantis savivokos savo elgesio vertinime, atsakomybės už jį. Nuteistajam būdingi savitvardos, emocinės kontrolės sunkumai, o jo nusikalstamai elgsenai - agresyvus, kitus kontroliuoti siekiantis elgesys. Nuteistojo mąstymas konkretus, prasti jo problemų sprendimo įgūdžiai, negeba brandžiai, asertyviai tenkinti savo poreikių. Linkęs pasiduoti kitų įtakai, sunku jam identifikuoti kylančias problemas, iš anksto apmąstyti savo elgesį, veiksmus, numatyti neigiamas pasekmes sau, kitiems, teisingai interpretuoti socialines situacijas. Nuteistojo išsikelti ateities tikslai sietini su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu. Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose mokosi 8 pagrindinės mokyklos klasėje, pradėjo lankyti psichokorekcinę Bendravimo grupę (dalyvavo 5 užsiėmimuose iš 10 privalomų). Mąstymo nelankstumas, problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių, pasekmių numatymo sunkumai daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina jo riziką ateityje.

Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Atsakomybę už savo nusikalstamą elgseną prisiima, negeba įvardinti jos darymo priežasčių, pastebi savo elgesio savikontrolės sunkumus. Su priežiūros sąlygomis taikosi - Vilniaus pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės metu nefiksuota jokių drausminių nuobaudų, konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta. Šiuo metu nuteistojo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina. Į Vilniaus pataisos namus nuteistasis atvyko 2018 m. sausio 11 d., laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Vilniaus pataisos namuose bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimų nepažeidė. Skatintas nebuvo. Nuteistasis sako, kad subkultūros nesilaiko, ankstesniais bausmės atlikimo kartais pataisos įstaigose dirbo. Nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje. 2018 m. kovo 8 d. -2018 m. kovo 27 d. dalyvavo programos „Agresijos ir autoagresijos valdymas" užsiėmimuose, kurių metu buvo lavinami nuteistojo gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais bei metodais jas reikšti. Nuteistasis teigia, jog lanko AN ir AA užsiėmimus. 2018 m. kovo 14 d. atliko gerbūvio darbus - tvarkė 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-io aukšto virtuvę.

Nuteistasis turi du mažamečius vaikus: sūnui yra 14 metų, dukrai - 3 metai. Nuteistasis yra įgijęs pradinį išsilavinimą. Nuteistasis teigia, kad dėl patyčių, kurias patyrė dėl fizinių trūkumų, nuo 6 klasės nebelankė mokyklos, ir būdamas paaugliu dirbo pagalbiniu darbininku. Šiuo metu jis mokosi Vilniaus mokymo centre, 8 klasėje. Nuteistasis teigia, kad baigė VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centro Fabijoniškių skyriuje ir įgijo staliaus, betonuotojo profesijas (dokumento, patvirtinančio, kad įgijo minėtas profesijas nuteistasis nepateikė). Darbo patirties pagal profesijas turi 10 metų. Pasak nuteistojo, dar yra dirbęs renginių organizatoriumi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pagal profesiją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prieš laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nedirbo. Pasak nuteistojo, dirbo neoficialiai, nes turėjęs ieškinių. Pataisos namuose šiuo metu nedirba. Lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis ketina dirbti gatvių remonto įmonėje.

Nuteistasis pagal Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. pažymą dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-289 skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 130,58 Eur (skolos nemoka). Pasak nuteistojo, iš ankstesnių teistumų turi ieškinių apie 5000-6000 Eur. Pagal prieš paskutinį teismo nuosprendį nuteistajam priteista 844,75 Eur. Pasak nuteistojo, kai laisvėje dirbo, mokėjo alimentus sūnaus išlaikymui ir į vaikų išlaikymo fondą. Vilniaus pataisos namuose gyvena iš 11 Eur pašalpos.

Nuteistasis palaiko ryšį su: mama (bendrauja telefonu/taksofonu), sugyventine, su kuria turi vaiką (bendrauja telefonu, ilgalaikių pasimatymų metu). Kai buvo laisvėje, bendravo su dviem broliais ir seserimis, kurie gyvena ir dirba užsienyje (šiuo metu su jais bendrauti galimybės neturi), tačiau ryšys nenutrūkęs. Su sūnumi nepalaiko ryšio, nes, pasak nuteistojo, buvusi žmona yra sukūrusi kitą šeimą, ir sūnus vadina jos vyrą tėvu, todėl nenori trikdyti sūnaus gyvenimo. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą - gyvens pas sugyventinę, adresu: (duomenys neskelbtini). Gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 93 balai, iš jų 40 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 53 balai - dinaminiai (yra galimybė mažinti).

Atsižvelgiant į nuteistojo aukštai artimą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 93 balus; nemažą teistumų skaičių (anksčiau teistas 6 kartus); kartą taikytą lygtinį paleidimą - sąlygų nepažeidė, tačiau nuteistasis nepasimokė iš ankstesnės patirties, nepateisino jam suteikto pasitikėjimo ir toliau darė nusikaltimus; 3 kartus taikytą amnestiją; būdingą nusikaltimų modelį; įgytą menką išsilavinimą; pataisos įstaigoje nedirba; menką legalios darbinės patirties turėjimą (laisvėje dirbo neoficialiai, nes turėjo ieškinių); nedengiamų ieškinių; gyvenimo stilių; piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis (pasak nuteistojo - sistemingas narkotinių medžiagų - intraveninio heroino ir amfetamino - kasdieninis vartojimas prieš 7-8 metus su pasikartojančiais atkryčiais; niekur nuo priklausomybės nesigydė, nelankė „Įžanginės grupės", skirtos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims; neigia priklausomybę alkoholiui, tačiau pripažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio anksčiau yra padaręs smurtinį nusikaltimą - plėšimą); emocinę gerovę - emocinės gerovės problemos, t. y, priklausomumo tendencijos, emocinis nebrandumas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla, galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, didina nusikalstamo elgesio riziką ateityje; mąstymą ir elgesį - būdingi savitvardos, emocinės kontrolės sunkumai, o jo nusikalstamai elgsenai - agresyvus, kitus kontroliuoti siekiantis elgesys, prasti jo problemų sprendimo įgūdžiai, negeba brandžiai, asertyviai tenkinti savo poreikių, linkęs pasiduoti kitų įtakai, sunku identifikuoti kylančias problemas, iš anksto apmąstyti savo elgesį, veiksmus, numatyti neigiamas pasekmes sau, kitiems, teisingai interpretuoti socialines situacijas, o mąstymo nelankstumas, problemų atpažinimo,

jų sprendimo įgūdžių, pasekmių numatymo sunkumai daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina jo riziką ateityje; nuostatas - negeba įvardinti nusikalstamos elgsenos darymo priežasčių, pastebi savo elgesio savikontrolės sunkumus; neskatintas; neaiškius ateities planus (teigia, jog lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas sugyventinę, adresu (duomenys neskelbtini), ir dirbtų gatvių remonto įmonėje, tačiau interviu metu taip pat teigia, kad atlikęs bausmę, ketina išvykti į užsienį) bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis I. D. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš I. D. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 2 mėnesiams metams laisvės atėmimo. Taip pat jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi subendrinus šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia: 2017 m. birželio 27 d.. Bausmės vykdymo pabaiga: 2018 m. gruodžio 27 d. Nuteistasis 1/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. gruodžio 27 d. Neatliktos bausmės dalis 6 mėnesiai 10 dienų.

Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis I. D. vykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau byloje nėra duomenų, kad jo nusikalstama rizika būtų mažėjusi, nors ji vidutinė, išlieka labai artima aukštai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis režimo reikalavimų nepažeidė, tačiau ir skatintas nebuvo, nedirbo, tik vieną kartą atliko gerbūvio darbus.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. I. D. iš viso teistas aštuonis kartus, šiuo metu atlieka bausmę pagal du paskutinius nuosprendžius. Didžiąją dalį nusikaltimų padarė nuosavybei. Nuteistojo teiginys, esą minint jo amžių pirmojo teistumo metu, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes apie išnykusius teistumus kalbėti nekorektiška, visiškai nepagrįstas, nes nei vienas jo teistumų, tame tarpe ir pirmas nėra nei išnykęs, nei panaikintas, visi jie galioja, kadangi paleistas į laisvę atlikus bausmę, I. D. nuo 2 mėn. iki 1 m. 3 mėn. laikotarpiu padarydavo naujas nusikalstamas veikas. Iš teistumo duomenų (asmens bylos l. 7-15) matyti, kad jam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, tris kartus amnestija I. D. praeities teistumai rodo, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo.

Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje liudija, kad jis gali laikytis įstatymo normų ir visiems priimtinų elgesio taisyklių tik esant nuolatinei ir pastoviai kontrolei, laisvėje jo nusikalstamą elgesį lemia ekonominės ir finansinės jo būsenos nestabilumas. Jo teistumai atskleidžia, kad būdamas laisvėje jis teikia pirmenybę pragyvenimui iš nusikalstamų veikų darymo, o ne iš darbinės veiklos. Nors laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis nedarė nustatyto režimo reikalavimo pažeidimų, tačiau jis per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį neįgijo jokių specialių žinių ar įgūdžių, padėsiančių jam įgyti pragyvenimo šaltinį laisvėje. Jis neturi vidurinio išsilavinimo, profesinio mokymo užsiėmimų laisvės atėmimo įstaigoje nelankė, nors teigė turintis specialybes, kurias įgijo laisvėje, tai patvirtinančių duomenų nėra. Tai rodo, kad jis nemotyvuotas aktyviai spręsti savo socialines problemas. I. D. pats teigia turintis įvairiapusę 10 metų darbo patirtį, tačiau pagal jo teistumo pažymą, nuo jo pilnametystės buvimo laisvėje periodai tarp suėmimų ir vykdomų laisvės atėmimo bausmių tesudaro vos apie 5,5 metus.

I. D. skunde nurodo, kad jo glaudūs ryšiai su šeima (motina, sugyventine, broliais) užtikrins, kad jis laisvėje nedarys naujų nusikaltimų, motyvuos jį laikytis įstatymų ir laikytis doro gyvenimo būdo. Teismas atkreipia dėmesį, kad šeimos ryšiai yra pastovus ir nekintantis veiksnys, lydintis žmogų nuo gimimo, tačiau atsakomybė prieš šeimos narius per dvidešimt nuteistojo suaugusiojo gyvenimo metų nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Teismas nesutinka su skundo argumentu, jog Komisija nurodydama, kad nutarimu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjas laisvėje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Kriterijus, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra įtvirtintas LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje, bet kokioje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje jį vertinti įpareigoja bausmių vykdymo kodekso lygtinio paleidimo sąlygas ir tvarką nustatančios LR BVK nuostatos. Nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeidžiamas, nes Komisija savo manymą grindžia atsižvelgdama į nuteistojo ankstesnius teistumus, į jo elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje, be to Komisijos nutarimas negalutinis, jis skundžiamas, teismas įvertina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir jį tvirtina ar panaikina. Taigi galiausiai, priešingai nei teigia nuteistasis, būtent teismas atlieka teisingumo įgyvendinimo funkciją.

Nuteistasis savo skundą grindžia tuo, kad Lygtinio paleidimo komisija nemotyvavo savo sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teismas nesutinka su šiuo teiginiu, nes Komisija, aprašiusi nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atėmimo metu, apibendrindama (Nutarimo 3 lapo paskutinė pastraipa – 4 lapas) aiškiai išdėstė visus argumentus, kuriais remdamasi priėmė nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo. Šis sprendimas pagrįstas visu kompleksu priežasčių: I. D. ankstesniu nusikalstamu elgesiu laisvėje, jam taikytomis lengvatinėmis priemonėmis (lygtinis paleidimas ir amnestija), rizikos veiksniais, tarp kurių menkas išsilavinimas, darbinės patirties neturėjimas, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, kurių poveikis nuteistajam vis dar reikšmingas, ir priemonės, kurių ėmėsi nuteistasis, mažinant šių veiksnių poveikį, nebuvo pakankamos, galiausiai jo neigiamais asmenybės bruožais: emociniu nebrandumu, savitvardos, emocinės kontrolės sunkumais, agresyviu, kitus kontroliuoti siekiančiu elgesiu, kas didina ateityje riziką nusikalsti. Taigi sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo nebuvo remtas vien tik jo praeities teistumais ir paskirtomis bausmėmis, kaip savo skunde nepagrįstai nurodė I. D.. Ši motyvacija paneigia ir nuteistojo teiginį, kad išvada, jog jis ateityje nusikals, nepagrįsta jokiais argumentais. Nutarime nurodoma, kad nuteistojo mąstymo nelankstumas, problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių, pasekmių numatymo sunkumai didina riziką ateityje nusikalsti.

Nuteistojo teiginį esą jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę suprato savo netinkamo elgesio ir mąstymo pasekmes, paneigia psichologo duotos išvados, kuriose nurodoma, jog I. D. stokoja savivokos savo elgesio vertinime, atsakomybės už jį, jam būdingi savitvardos, emocinės kontrolės sunkumai, siekdamas greito ir neatidėliotino norų patenkinimo, veikia asocialiai, palaiko galios jausmą, jam būdingas agresyvus, kitus kontroliuoti siekiantis elgesys. Jo problemų sprendimo įgūdžiai prasti, jis negeba brandžiai, asertyviai tenkinti savo poreikių. Linkęs pasiduoti kitų įtakai, jam sunku identifikuoti kylančias problemas, iš anksto apmąstyti savo elgesį. I. D. tik paskutiniu metu pradėjo lankyti psichokorekcinę grupę, dalyvavo 5 užsiėmimuose iš 10 privalomų, nutraukus dalyvavimą šioje programoje, nebaigus privalomo užsiėmimų ciklo, poveikio jo elgesio, mąstymo korekcijai gali neįvykti.

Nuteistasis pats pripažino, kad praeityje sistemingai vartojo narkotines medžiagas, teigė vartojimą nutraukęs, tačiau pasikartoja atkryčiai, vienok jis nuo priklausomybės nesigydė, pataisos namuose nedalyvavo „Įžanginės grupės“ programoje, skirtoje asmenims, turintiems priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Taigi, jis nesinaudojo efektyviomis priemonėmis, mažinančiomis šio veiksnio įtaką jo galimam kriminogeniniam elgesiui ateityje.

I. D. nurodo, kad sprendimą nulėmė komisijos narių, kurie nėra pataisos namų darbuotojai ir jo asmens nepažįsta, sprendimas, tuo tarpu jį pažįstantys darbuotojai išreiškė atskirąsias nuomones. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Atskirąją nuomonę pareiškė tik vienas Komisijos narys – R. U., kuris tačiau nepagrindė jos jokiais motyvais. Be to, Komisija priimdama sprendimą vertina ir vadovaujasi socialinio tyrimo išvada, kuri padaryta pataisos įstaigos darbuotojų, remiantis bendravimo su nuteistuoju eiga ir patirtimi, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, visapusišku asmenybės ištyrimu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad vienas iš LR BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardintų bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, į nuteistojo asmens pavojingumą, teismas laiko, kad LR BK 41 straipsnio 2 dalyje bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą dar nėra pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvėje, nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika, nuteistojo mąstymo, aplinkos ir savęs vertinimo ypatumai taip pat teismui kelia abejonių, ar jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje I. D. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 59-106 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

netenkinti nuteistojo I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-106 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. D..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.