Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi Č. K. (Č. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. 2016 m. birželio 12 d., apie 17:00 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, važiuodamas automobiliu VW PASSAT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, žodžiu deklaravęs muitinės kontrolei, kad negabena prekių, kurių keikis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai, paslėpęs automobilio kuro bake ir po galine sėdyne, specialiai įrengtose slėptuvėse per valstybės sieną gabeno 1652 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 4705,43 eurų. Tuo jis pažeidė 1992-10-12 T. R. (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 str. reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Č. K. posėdžio metu protokole užfiksuotus faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad apie cigaretes nieko nežinojo, nes mašina priklauso ne jam, o žmogui, vardu galbūt Pavelas, kurio pavardės nežino. Kai ėmė automobilį, dokumentų neformino, pasiėmė tik techninį pasą. Iš jo automobilį buvo paėmę Baltarusijos piliečiai, kol jis buvo kapinėse, jie buvo išvažiavę, o paskui vėl grąžino automobilį. Jie jam sakė, kad susitarė su žmonėmis, kad pasiims automobilį, o kadangi automobilis priklausė ne jam, jis patikėjo ir atidavė automobilį. Jis ėmė mašiną iš pažįstamo žmogaus. Jo pažįstamas, kuris greičiausia iš Pavelo paėmė mašiną, dirba servise, jo pavardė lietuviška, iš „e“ raidės. Jis su tuo pažįstamu dažnai nekontaktavo, bet kadangi pažįstamam reikalingas benzinas, o jam reikalinga mašina, todėl jis dažnai atvažiuoja į servisą. Jis turi vizą, Baltarusijoje palaidotas jo senelis, dėl to jis ten nuolat važinėja ir į jų mašiną pila kurą.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovės teismo posėdžio metu palaikė protokolą. Paaiškino, kad įrodyta, jog. Č. K. padarė pažeidimą – kontrabandą, kadangi jis gabeno cigaretes transporto priemonėje specialiai įrengtoje slėptuvėje, jų nepateikė muitinės kontrolei, todėl prašė teismo patraukti atsakomybėn Č. K. ir skirti jam sankcijos ribose numatytą baudą, konfiskuoti prekes bei automobilį, kuriuo buvo gabenama kontrabanda, kadangi automobilio savininkas žinojo apie kontrabandą. Nors asmuo neprisipažino, tačiau išklausius liudytojo E. M. parodymus galima suprasti, jog asmuo žinojo, kad gabena cigaretes. Jis pats vairavo automobilį. Buvo užsiminęs, kad jis pravažinėja ir jam nereikia dirbti. Cigarečių kiekis yra ganėtinai didelis, tikrai ne savo reikmėms gabentos. Asmuo ne pirmą kartą gabeno cigaretes, jau yra baustas dėl tokio pažeidimo padarymo, jam yra žinoma apie slėptuves. Automobilio savininko parodymais tikėti negalima, nes jie prieštaringi, kadangi pradžioje jis sakė jog telefonu susisiekė su baltarusiais ir paprašė, kad šie įdėtų cigaretes Baltarusijoje, tačiau vėliau jis jau pareiškė, kad draugų neatsimena, kad jie sekė automobilį iš Lietuvos. Automobilio savininkas šios versijos nepagrindė jokiai įrodymais, netgi nežinojo draugų vardų, telefonų numerių.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdė kasdieninę patikrą, kuriuos metu į žalią kanalą atvyko Č. K., kurio transporto priemonė W. P. buvo patikrinta. Kilus įtarimui transporto priemonė buvo patikrinta detaliai. Rentegeno kontrolė parodė, kad slėptuvėje galimai yra paslėptos nedeklaruotos prekės. Toliau viskas vyko patikrinimo angare. Buvo surasta slėptuvė, prieiga prie jos ir aptiktos nedeklaruotos prekės. Viso proceso metu Č. K. buvo labai ramus, dėl cigarečių visiškai nenustebo. Iš pat pradžių teigė, kad cigaretės yra ne jo, sakė, kad jam neįdomu ir tegul teismas aiškinasi. Paaiškino, kad kai Č. K. paklausė, ar jis kažkur dirba, Č. K. jam atsakė, kad kam jam kažkur už maisto davinį dirbti. Sakė, kad pravažiuoja ir viskas. Jo nuomone, tai patvirtina jo kaltę. Jis važiavo vienas, slėptuvė mašinoje buvo įrengta profesionaliai. Patikrinus numerių atpažinimo sistemoje, paaiškėjo, kad Č. K. nuo įvažiavimo iki išvažiavimo visuomet užtrunka apie 6 valandas, jeigu pažeidimas būtų padarytas bendrininkų grupe ir cigaretes jam būtų kažkas sudėję, tai būtų padaroma žymiai greičiau. Č. K. atsisakė pasirašyti protokolą, už automobilį pasirašė. Jis minėjo, kad automobilis ne jo ir kad jis važiavo iš kapinių.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu, asmens paso kopija, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, fotonuotraukomis iš kurių matomos cigarečių slėpimo vietos automobilyje.

Išklausius Č. K., Vilniaus teritorinės muitinės atstovių, suinteresuoto asmens P. Č., liudytojo E. M. paaiškinus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog Č. K. nepateikęs muitinės kontrolei tyčia įvežė per valstybės sieną privalomas deklaruoti prekes, kurių muitinė vertė 4705,43 eurų, ir tuo padarė (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą pažeidimą.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors pats Č. K. sako, kad apie cigaretes nežinojo, o jas jam būnant Baltarusijoje įdėjo nepažįstami asmenys, kurie buvo pasiėmę automobilį, tačiau tai paneigia muitinės pareigūno E. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kur jis paaiškino, kad automobilio tikrinimo metu Č. K. buvo labai ramus, dėl rastų cigarečių visiškai nenustebo. Be visa to, dar paklausus Č. K., ar kur nors dirba, nurodė, kad kam jam dirbti už maisto davinį, jeigu čia pravažiuoja ir viskas. Teismo neįtikino Č. K. paaiškinimai, kad į Baltarusiją jam nuvažiavus aplankyti senelio kapo, ir jam būnant ten, iš jo automobilį buvo paėmę nepažįstami Baltarusijos piliečiai, kurie, kol jis buvo kapinėse, buvo išvažiavę, o paskui vėl grąžino automobilį. Todėl Č. K. versiją, kad apie cigaretes jis nieko nežinojo, o jam nematant jas turbūt įdėjo Baltarusijos piliečiai, kurie buvo pasiėmę jo vairuojamą automobilį, teismas vertina, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Muitinės pareigūnas E. M. apklaustas teismo posėdžio metu, pažeidimo aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudamas išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti muitinės pareigūno parodymais ir jais nesivadovauti. Pareigūno parodymai, yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Č. K. praeityje yra baustas už analogišką pažeidimą ir nors nuobauda negalioja, tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Taip pat iš informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Č. K. ne kartą baustas už akcizinių prekių, o būtent cigarečių, gabenimą ir laikymą, kas parodo, kad jis yra linkęs daryti panašaus pobūdžio pažeidimus. Suinteresuotas asmuo P. Č. paaiškino, kad jis yra automobilio savininkas ir paskolino automobilį Č. K., o šiam išvažiavus, susitarė su draugais esančiais Baltarusijoje, kad į Č. K. vairuojamą automobilį įdės cigaretes, tačiau posėdžio metu vengė įvardinti su kokiais draugais susitarė dėl cigarečių. P. Č. teismo posėdžio metu davė prieštaringus parodymus, pradžioje paaiškino, kad draugams, kurie į Č. K. vairuojamą automobilį įdėjo cigaretes, pinigus už jas pervedė, vėliau pakeitė parodymus ir teigė, kad pinigus draugams atidavė susitikus. Prieštaringus parodymus pateikė ir dėl aplinkybių kada ir kaip cigaretės atsidūrė Č. K. vairuojamame automobilyje, nes iš pradžių nurodė, kad Č. K. užvažiavo pas jo draugus, kurie jam nematant, greitai sudėjo į automobilį cigaretes, bet vėliau savo parodymus pakeitė ir aiškino, kad draugai esantys Baltarusijoje sekė Č. K. vairuojamą automobilį nuo sienos. Taigi darytina išvada, kad P. Č. parodymai yra prieštaringi, todėl vertinami kritiškai, o siekis prisiimti kaltę dėl padaryto pažeidimo yra noras padėti Č. K. išvengti administracinės atsakomybės. Be to neatmetama galimybė, kad Č. K. ir P. Č. galėjo susitarti kaip liudyti teisme.

Č. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (1652 pakelių cigarečių) ir vertę (4705,43 Eur). Atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijos vidurkyje numatyta piniginė nuobauda su kontrabanda gabentų prekių konfiskavimu.

Transporto priemonės konfiskavimas pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankciją yra neprivalomas. Nagrinėjamu atveju nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeistos ATPK 26 straipsnio nuostatos, lyginant jas su iki tol galiojusiomis, inter alia įtvirtino konkrečius atvejus, kuomet gali būti konfiskuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis nuosavybės teise priklausantis ne pažeidėjui, o trečiajam asmeniui (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-489/2016). Kitaip tariant, šios nuostatos susiaurino konfiskavimo taikymo galimybes ir yra vertintinos kaip švelninančios administracinę atsakomybę. Č. K. yra automobilio savininko P. Č. pažįstamas. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo neneigė, kad žinojo apie vežamas cigaretes. Todėl atsižvelgus į teisingumo, proporcingumo principus, automobilio VW PASSAT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo panaudotas teisės pažeidimui, konfiskavimas proporcingas padarytai veikai ir būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas (ATPK 20 str., 26 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Č. K. (Č. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4344 (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių) eurų baudą su kontrabandos daiktų 1652 pakelių cigarečių, kurių vertę 4705,43 Eur bei automobilio VW PASSAT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16058760337.

Išaiškinti Č. K., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.