Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Pagal BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmę nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje: 2015 m. liepos 5 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė 5 smūgius savo šeimos nariui – sugyventinei V. Š. į galvą bei ranka sugriebęs jai už plaukų tampė perversdamas ją ant žemės, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimą dešinėje šlaunyje bei guzą galvoje, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai K. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, paskyrė teisingą bausmę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiosios V. Š. ir nuteistojo K. Š. kilo tarpusavio konfliktas dėl nenustatytos priežasties, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji V. Š. būtų įžeidusi ar užpuolusi K. Š., ar kitaip jį provokavusi atlikti nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog K. Š. nusikalstamą veiką būtų padaręs dėl rizikingų ar provokuojančių nukentėjusiosios veiksmų, todėl ši aplinkybė nepripažįstama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojo byloje surinktus duomenis, juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog K. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusioji V. Š. nuosekliai parodė, kad dienos metu jie buvo prie tvenkinio ir vartojo alkoholinius gėrimus, to neneigia ir nuteistasis K. Š.. Nukentėjusioji teigia, kad K. Š. jos atžvilgiu smurtavo grįžtant namo, be jokios aiškios priežasties, kad K. Š. jos atžvilgiu smurtauja tik tada kai būna neblaivus. Nukentėjusiosios V. Š. teiginius, kad K. Š. jos atžvilgiu smurtauja tik kai būna neblaivus patvirtina Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. teismo baudžiamajame įsakyme, 2014 m. vasario 5 d. nuosprendyje, prokuroro nutarimuose užfiksuotos aplinkybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nuosekliais nukentėjusiosios V. Š. parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Kolegija atmeta nuteistojo K. Š. pateiktą versiją, kad jis nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu smurtavo po to kai pamiegojo ir neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Kitais nuteistojo K. Š. duotais parodymais kolegija remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Remdamasi šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino K. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. Š. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam K. Š., teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltęs), ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), kad jis teistas 3 kartus, paskutinius 2 kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį, nusikalstamą veiką padarė būdamas neseniai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, smurtavo prieš moterį, sudavė 5 smūgius į gyvybiškai svarbų organą, kad yra darbingas, nukentėjusioji jam atleido. Taip pat įvertino tai, kad K. Š. buvo 2 kartus teistas ir 3 kartus ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl smurto artimoje aplinkoje.

Ir nors nuteistasis K. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. Š. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, kad nedirba, yra išsituokęs, praeityje teistas 3 kartus, 2 kartus už smurtą artimoje aplinkoje, kad smurtavo savo vaikų motinos ir sugyventinės atžvilgiu, kad jam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų) konstatuoja, jog nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad K. Š. praeityje buvo teistas 3 kartus, 2 kartus už smurtą artimoje aplinkoje, už tai jam buvo skirta ir jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kad naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams po to kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kad 3 kartus ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nutrauktas, daro išvadą, kad nuteistasis iš jam skirtų bausmių išvadų nepadarė, savo nusikalstamo smurtinio elgesio nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Be to, kolegija atsižvelgia į tai, kad K. Š. smurtavo moters, savo vaikų motinos ir sugyventinės atžvilgiu, nedirba. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas paminėta daro išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Apeliantas teigia, kad teismas jam skirdamas bausmę neatsižvelgė į nukentėjusiosios prašymą skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo teisė, todėl nukentėjusiosios prašymas neskirti K. Š. realios laisvės atėmimo bausmės, nesaisto teismo skiriančio bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas K. Š. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, dėl to švelninti jos ar atidėti paskirtos bausmės vykdymo ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.