Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovei Marinai Adomaitienei, valstybės institucijos atstovei Rūtai Ambražūnei, nedalyvaujant atsakovei R. B., apie posėdį jai pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismui pateikė 2015-09-21 apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jau nuo 2015-05-01 gyvena ir visus mokesčius moka A. T. su savo 4 vaikais. Šiame bute jam leido apsigyventi R. B..

A. R. Bartkevičiūtė į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nes šiuo metu kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Didžiojoje Britanijoje. Teismui pateikė pranešimą, jog ji sutinka su ieškiniu ir sutinka būti iškeldinta iš gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Skolą už bendrabutį ketina sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2010-02-08 ieškovas su atsakove R. B. sudarė Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios (13 b. l.) gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuomos sutartį Nr. 109 (7-11 b. l.). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovui kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (sutarties 13.1 punktas). Pagal nuomos sutartį butu naudojosi ir jame gyveno atsakovė R. B. ir jos nepilnamečiai vaikai: M. V. ir I. V. (14 b. l.).

CK 6.487 str., 6.583 str. ir 6.584 str. irgi numato, kad už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumą, elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Remiantis CK 6.584 str. 1d., mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2014-01-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad ji jau yra skolinga 1 428,24 Lt už gyvenamosios patalpos nuomą ir nurodė iki 2014-02-28 sumokėti skolą už nuomą (15 b. l.). Atsakovė į šį raginimą nereagavo ir skolos nesumokėjo. Ieškovas pakartotinai 2014-05-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) vėl įspėjo atsakovę, kad pastaroji skolinga 1 614,99 Lt nuomos mokesčio, kurį nurodoma sumokėti iki 2014-06-01 (16 b. l.). Atsakovė vėl į ieškovo raginimą nesureagavo ir skolos nesumokėjo. Pagal UAB „Bendrabutis“ apskaičiavimą dėl įsiskolinimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuomą, matyti, kad atsakovė 2014 m. lapkričio 1 d., buvo nesumokėjusi ieškovui 612,46 Eur nuomos mokesčio (18-21 b. l.). Atsakovė nuomos mokesčio nemokėjo ir toliau, tuo pažeisdama sutartį ir sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.). Todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 612,46 Eur nuomos mokestis, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. ir po 18,04 Eur nuomos mokesčio per mėnesį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki sutarties nutraukimo dienos.

Pagal CK 6.611 str., jei nuomininkas nuolat (ne mažiau nei tris mėnesius, jei sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra. Ieškovas į bylą pateikė 2015-08-21 apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, į patalpą įleido A. T., kuris informavo, kad būste gyvena jis su savo 4 vaikais nuo 2015-05-01 ir moka visus mokesčius. Šiame kambaryje jam leido apsigyventi R. B.. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti 2010 m. vasario 8 d. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuomos sutartį Nr. 109, sudarytą ieškovo su atsakove R. B. nuo 2015-05-01, ir iškeldinti atsakovę bei kartu su ja gyvenančius asmenis, iš minėto buto su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.588 str., 6.610 str., 6.611 str.). Dėl to ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Tai, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties 13.2. papunktį laikytina formaliu pažeidimu, kadangi kito nuomininko atsiradimas jai suteiktame bute jau yra įvykęs faktas, kuris ieškovui žinomas nuo 2015-08-04. Be to ir pakartotinio apsilankymo 2015-09-21 metu minėtame bute situacija liko nepasikeitusi jame ir toliau gyveno nurodytas asmuo. Todėl laikytina, kad atsakovės prievolės ieškovui pagal sutartį irgi pasibaigė nuo 2015-05-01.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su atsakove gyveno atsakovės R. B. nepilnamečiai vaikai, todėl nagrinėjama byla dėl iškeldinimo turi viešojo intereso elementą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tačiau ši norma nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti savininko teises ginančių įstatymų, kai yra nustatytas pagrindas ginti pažeistas jo teises ir šais teises pažeidžiančius asmenis iškeldinti iš savininkui priklausančios gyvenamosios patalpos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma, privalo užtikrinti jo tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų kad atsakovei R. B. yra taikytos motinos valdžios apribojimo priemonės. Teismas taip pat neturi duomenų, kad atsakovė R. B. būtų nedarbinga, turėtų kokią fizinę negalią ar kitaip negalėtų dirbti bei teisėtai gauti pajamų ir tokiu būdu rūpintis nepilnamečiais vaikais, užtikrinti jų teisę į gyvenamąją vietą. Be to atsakovė teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su iškeldinimu bei nurodė, kad ji ir jos nepilnamečiai vaikai jau gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur lanko mokyklą. Dėl to akivaizdu, kad minėtame bute atsakovė su nepilnamečiais vaikais faktiškai negyvena nuo 2015-05-01 ir nesiruošia gyventi ateityje. Įvertinus tai, teismas nutaria iškeldinti nuo 2015-05-01 atsakovę ir nepilnamečius vaikus, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, nes vaikų teisės turėti gyvenamąją patalpą tiesiogiai nebus pažeistos. Tai, jog teismas šalių ginče remiasi retroaktyvumo (atgalinio veikimo) nuostata paaiškinama aukščiau paminėtais ir oficialiai užfiksuotais teisiniais faktais.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ieškovas yra atleistas nuo jo sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 61,00 Eur žyminis mokestis.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovės nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali valstybės nustatyta šių išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei, į. k. 111109429, iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 612,46 Eur (šešis šimtus dvylika eurų, 46 euro centus) nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-11-01 ir nuomos mokestį po 18,04 Eur (aštuoniolika eurų, 4 centus) per mėnesį nuo 2014-11-01 iki sutarties nutraukimo dienos, t.y. 2015-05-01.

2. Nutraukti nuo 2015-05-01 tarp ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės, į. k. 111109429, ir atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010-02-08 sudarytą Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 109.

3. Iškeldinti nuo 2015-05-01 atsakovę R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos šeimos narius M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

4. Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 61,00 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.