Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant G. Levickienei, V. Šuminienei, H. Chmieliauskienei, T. Malijauskui, J. Savickaitei, M. S., L. Žiupsnienei, D. Lukoševičienei,

kaltinamojo, juridinio asmens - UAB „E“, atstovams adv. A. J., adv. T. M., adv. D. Dereškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

- kaltinamasis R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „E“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį;

- kaltinamasis juridinis asmuo - UAB „E“, į.k. (duomenys neskelbtini), 2003-06-11 įregistruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

kaltinamasis R. Š. pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė, o būtent: būdamas UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės (duomenys neskelbtini)), kurios 9896 paprastųjų vardinių akcijų priklauso J. V. B., (suteikiančių 49.48 proc. balsų), 208 paprastųjų vardinių akcijų priklauso D. Š. (suteikiančių 1,04 proc. balsų), direktoriumi bei 9896 paprastųjų vardinių akcijų (suteikiančių 49,48 proc. balsų) savininku, turėdamas tikslą UAB „E“ naudai gauti 3.000.000 Lt kreditą, siekdamas netikrais dokumentais imituoti visų įmonės akcininkų pritarimą sprendimui kreiptis į UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito gavimo įkeičiant įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2008-05-10, tiksliau nenustatytu metu, nenustatytam asmeniui nurodė pagaminti tikrovės neatitinkančius dokumentus: akcininkų susirinkimo protokolą, pranešimų įteikimo akcininkams registracijos lapą bei UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime registracijos sąrašą. Laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2008-05-10 tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, nenustatytas asmuo, veikdamas R. Š. nurodymu, kompiuterinės įrangos pagalba pagamino netikrus dokumentus: atspausdino UAB „E“ 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad dalyvaujant akcininkams R. Š., J. V. B., D. Š. vienbalsiai priimtas sprendimas dėl 3.000.000 Lt kredito paėmimo iš UAB „Medicinos bankas“, įkeičiant įmonei priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių 2008-05-06 visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašą, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad susirinkime dalyvavo R. Š., J. V. B., D. Š. bei UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lapą dėl 2008-05-06 šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad dėl šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo tinkamai pranešta R. Š., J. V. B., D. Š.. Tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius minėtuose dokumentuose imituotu J. V. B. parašu, D. Š., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką pasirašius minėtuose dokumentuose, R. Š., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu 2008-04-28 iki 2008-05-10, tiksliau nenustatytą dieną, tyčia pasirašė minėtus žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus, tokiu būdu pagamindamas netikrus dokumentus ir laikė juos nenustatytoje vietoje iki 2008-05-10.

Be to, R. Š. apgaule gavo kreditą o būtent: jis, būdamas UAB „E“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule UAB „E“ naudai gauti 3.000.000 Lt kreditą žinodamas, kad neturi visuotinio UAB „E“ akcininkų susirinkimo pritarimo, disponuodamas žinomai netikrais, imituotu akcininko J. V. B. parašu patvirtintais dokumentais: UAB „E“ 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių 2008-05-06 visuotiniame akcininkų susirinkime registracijos sąrašu, UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lapu dėl 2008-05-06 šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, kurių turinyje atspausdinti žinomai netikri duomenys apie 2008-05-06 neva įvykusį UAB „E.“ visuotinį akcininkų susirinkimą kurio metu neva vienbalsiai buvo priimtas sprendimas dėl 3.000.000 Lt kredito paėmimo iš UAB „Medicinos bankas“, įkeičiant įmonei priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus 2008-05-10 pateikdamas juos UAB „Medicinos bankas“ Centro filialui, esančiam Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje kartu su 2008-04-28 paraiška kreditui gauti. UAB „Medicinos bankas“ 2008-05-14 kredito linijos sutartimi Nr. LOAN 64908 skyrė UAB „E“ 3.000.000 Lt kreditą ir 2008-05-16 pervedė 3.000.000 Lt į UAB „E“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“. Tokiu būdu R. Š. apgaule UAB „E“ naudai gavo 3.000.000 Lt kreditą iš UAB „Medicinos bankas“.

Kaltinamasis juridinis asmuo - UAB „E“, pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė, o būtent: R. Š., būdamas UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Savanorių pr. 124-8, Vilnius), kurios 9896 paprastųjų vardinių akcijų priklauso J. V. B. (suteikiančių 49,48 proc. balsų), 208 paprastųjų vardinių akcijų priklauso D. Š. (suteikiančių 1,04 proc. balsų), direktoriumi bei 9896 paprastųjų vardinių akcijų (suteikiančių 49,48 proc. balsų) savininku, individualiai veikdamas bendrovės naudai ir interesais, eidamas UAB „E“ vadovaujančias pareigas ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą turėdamas tikslą UAB „E“ naudai gauti 3.000.000 Lt kreditą, siekdamas netikrais dokumentais imituoti visų įmonės akcininkų pritarimą sprendimui kreiptis į UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito gavimo įkeičiant įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2008-05-10, tiksliau nenustatytu metu, nenustatytam asmeniui nurodė pagaminti tikrovės neatitinkančius dokumentus: akcininkų susirinkimo protokolą, pranešimų įteikimo akcininkams registracijos lapą bei UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime registracijos sąrašą. Laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2008-05-10 tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, nenustatytas asmuo, veikdamas R. Š. nurodymu, kompiuterinės įrangos pagalba pagamino netikrus dokumentus: atspausdino UAB „E“ 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad dalyvaujant akcininkams R. Š., J. V. B., D. Š. vienbalsiai priimtas sprendimas dėl 3.000.000 Lt kredito paėmimo iš UAB „Medicinos bankas“, įkeičiant įmonei priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių 2008-05-06 visuotiniame akcininkų susirinkime registracijos sąrašą, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad susirinkime dalyvavo R. Š., J. V. B., D. Š. bei UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lapą dėl 2008-05-06 šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad dėl šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo tinkamai pranešta R. Š., J. V. B., D. Š.. Tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius minėtuose dokumentuose imituotu J. V. B. parašu, D. Š., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pasirašius minėtuose dokumentuose, R. Š., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2008-04-28 iki 2008-05-10, tiksliau nenustatytą dieną, tyčia pasirašė minėtus žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus, tokiu būdu pagamindamas netikrus dokumentus ir laikė juos nenustatytoje vietoje iki 2008-05-10.

Be to, kaltinamasis juridinis asmuo - UAB „E“, apgaule gavo kreditą, o būtent: R. Š., būdamas UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), kurios 9896 paprastųjų vardinių akcijų priklauso J. V. B. (suteikiančių 49,48 proc. balsų), 208 paprastųjų vardinių akcijų priklauso D. Š. (suteikiančių 1,04 proc. balsų), direktoriumi bei 9896 paprastųjų vardinių akcijų (suteikiančių 49,48 proc. balsų) savininku, individualiai veikdamas bendrovės naudai ir interesais, eidamas UAB „E“ vadovaujančias pareigas ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, turėdamas tikslą UAB „E“ naudai gauti 3.000.000 Lt kreditą, žinodamas, kad neturi visuotinio UAB „E“ akcininkų susirinkimo pritarimo, disponuodamas žinomai netikrais, imituotu akcininko J. V. B. parašu patvirtintais dokumentais: UAB „E“ 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių 2008-05-06 visuotiniame akcininkų susirinkime registracijos sąrašu, UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lapu dėl 2008-05-06 šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, kurių turinyje atspausdinti žinomai netikri duomenys apie 2008-05-06 neva įvykusį UAB „E.“ visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu neva vienbalsiai buvo priimtas sprendimas dėl 3.000.000 Lt kredito paėmimo iš UAB „Medicinos bankas“, įkeičiant įmonei priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tyčia panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus 2008-05-10 pateikdamas juos UAB „Medicinos bankas“ Centro filialui, esančiam Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje kartu su 2008-04-28 paraiška kreditui gauti. UAB „Medicinos bankas“ 2008-05-14 kredito linijos sutartimi Nr. LOAN 64908 skyrė UAB „E“ 3.000.000 Lt kreditą ir 2008-05-16 pervedė 3.000.000 Lt į UAB „E“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“. Tokiu būdu R. Š. apgaule UAB „E“ naudai gavo 3.000.000 Lt kreditą iš UAB „Medicinos bankas“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, neprisipažino. Teismui paaiškino, kad 2008 metais UAB „E“ buvo tik trys akcininkai, buvau jis, jo dukra ir V. B.. Kadangi akcininkų bendrovėje buvo nedaug, o tik trys akcininkai, susirinkimai ne visiškai buvo vykdomi pagal formalumus. Sutarus, kuriuo nors klausimu, dokumentai būdavo pasirašomi vėliau. Būdavo kaip jis ir dukra D. Š. pasirašydavo dokumentus vėliau. Juos duodavo pasirašyti B, kuris pasirašydavo ir juos grąžindavo. Įprastai tai viskas vykdavo, o pirmas pasirašydavo visada jis. Buvo vienas atvejis, kai B pasirašė pirmas. Nenori kreipti dėmesio. Jis gali pasakyti. Pirmas pasirašydavo jis, po to dukra, po to tie dokumentai buvo perduoti B. Buvo vežami B ar į jo Šeškinės būtą, paskui buvo parduotuvė, po to šis gyveno kitame būte. Galėjo pasirašyti ir kiti asmenys, artimieji jo, gal kitas, jis nežino. Mano, jog taip ir buvo su tuo protokolu - 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu. Derinant susirinkimo laiką kildavo problemos su B. Jo nebuvo galima rasti, jis nedalyvavo įmonės veikloje, dažnai gerdavo, todėl laikas derinamas telefonu buvo su juo. Apie ką jisai pamiršdavo. Buvo ruošiami reikalingi dokumentai, protokolai, sprendimai. Dokumentus ruošdavo įmonėje du žmonės, administracijos sekretorė O. R. ir buhalterė G. T.. Daugiau niekas neruošdavo tų dokumentų. Jam tuos dokumentus atnešdavo pasirašyti. Tai jis padarydavo, netikrindamas. Buvo pasitikėjimas su jo darbuotojais. Paprastai pasirašyti dokumentai B buvo vežami ar į parduotuvę. Kiek pamena, veždavo jis pats. Šis kartais pasiimdavo juos ir pasirašydavo. Tačiau šis labai retai į jų biurą į Savanorių g. 124 atvykdavo. Paprastai jau pasirašyti dokumentai, jau sakiau, buvo vežami. Kalbant apie šitą protokolą, buvo dar ankščiau šis protokolas prijungtas prie 2008-04-16 įvertinimo su priedais. Bendrovės ketinimą imti kreditą B žinojo. Apie tai pasisakė pats B, šis siūlė tuo užsiimti. Gal pamiršo, jis nežino. B buvo labai ūmaus,, karšto būdo, užmaršus labai, vis klausdavo to paties. Nors jis šiam kažkokį klausimą aiškindavo 100 kartų. Gali pasakyti, kas buvo dėl to protokolo, 2008-04-16 d. buvo B pasakyta dėl to kredito, dėl to cemento. Buvo padarytas įvertinimas. Buvo šiam pasakyta dėl kokio tikslo, kokia situacija įmonėje, kodėl taip jie daro, gi ne jo naudai reikėjo tą daryti. Nebuvo tikslo paimti kreditą ir kažką padaryti. Buvo situacija, kad tas kreditas naudingas įmonei. Aišku, kad B nedalyvavo ir nebuvo įdomu jam, kokie buvo reikalai įmonėje. Jisai buvo susidomėjęs kaip ten bus ir kaip toliau. Jis gali pasakyti, jog jis negali atsakyti kokiomis aplinkybėmis B pasirašė šitą protokolą. B sako, kad nepasirašinėjo. Jis (kaltinamasis) nežino, nematė, nestebėjo. Buvo praktika, kad B dokumentai buvo pateikiami. O kas atveždavo nežino. Buvo direktorius, buvo daug problemų, buvo verslas. Jis (R. Š.) neturėjo laiko žiūrėti to protokolo. Akcininkų protokolas buvo informacinio būdo dokumentas. Visi protokolai, kurių nedaug, yra registrų centre. Pagal įstatus jis kaip direktorius, pilnai įvykdydavo, kas liečia direktoriaus pareigas. Kas liečia mažinimą, didinimą, gali tik trys akcininkai. O visus kitus klausimus gali spręsti tik pats direktorius, kitų akcininkų parašai nereikalingi. B nedalyvavo įmonės veikloje, jis absoliučiai nežinojo kas vyksta, ką jie daro. B turėjo tik savo interesus ir ne daugiau. Jis asmeniškai kaip direktorius neturėjo motyvo ir tikslo klastoti tuos dokumentus. Šiuos gaminti su kažkokiu „fantomu“, kur, tai jis nežino. Jis kaip UAB „E“ direktorius galėjo vienašališkai sudaryti tas sutartis ir dėl kredito. Be to beveik su dukra jie turėjo virš 50 proc. akcijų. Todėl turėjo lemiamų sprendimų balsą. Jis rizikavo savo asmeniniu turtu. Ne kažkas kitas. Jis neįkeitė akcininkų turto, o buvo įkeistas juridinio asmens turtas. Čia nei jam, nei jo dukrai, nei B nepriklauso tas turtas. Jis su dukra kartu įstojo į tą įmonę dviese 2004 metais, jei jis atsimena kaip ten buvo. Po to jie atėjo su savo žemės sklypais, kurie žemės ūkio paskirties. Kuri kainavo tik tai 56 tūkst. ir viskas. Dėl kredito gavimo apgaule, jis buvo gautas ne apgaule, neklastojant dokumentų, nepateikiant neteisingų duomenų bankui. Kreditas buvo gautas įkeitus įmonės sklypą. Apie tai B žinojo, t.y. kad sklypas bus įkeistas. 2008-04-16 ir 2008-05-06 d. buvo užfiksuota protokole. Nori pasakyti, kad pas juos nebuvo susirinkimų kaip įprasta tvarka, t.y. kad įmonėje susirenka akcininkai ir vyksta balsavimas. Nebuvo jokio formalumo pas juos. Dar nori pažymėti, jog sprendimo priėmimui nebuvo būtinas B pritarimas ar dalyvavimas. Jis niekur ir nedalyvavo. Kadangi pakako jo bendrovės vadovo vienašališko sprendimo, remiantis bendrovės įstatais 8.1, 8.3, 8.6 ir kitais straipsniais. Visus klausimus svarstyti ir priimti dėl jo sprendimą, teises jis kaip direktorius turėjo. Jam nereikėjo nei patarimų, nei patarėjo, jis buvo atsakingas už įmonės veiklą. Pagaliau jis su dukra turėjo virš 50 procentų akcijų. B. B. neturėjo nei jokios lemiamos reikšmės. Jis galėjo atstovauti įmonei, kaip ir atstovavo be jokio atskiro įgaliojimo, gi galėjo sudarinėti kontraktus. Jis kaip direktorius nepažeidė nei vieno norminio akto. Taip pat buvo ir su Medicinos banku, jam to (nusikalsti) nereikėjo daryt, pas jį tam nebuvo motyvų. Be to niekas jam nepaaiškino dėl to įrašo. Jis su B kalbėjo 100 tūkst., gal daugiau kartų, bet kas iš to. Be to kai buvo tas įvykis, kai buvo pavogtas krovinys, jis kaip normalus žmogus jį informavo. O jisai domėjosi, kur jo pusė. Jis šiam aiškino, kaip su savo sklypais jie nuėjo į juridinį asmenį. O šis jam aiškino, kada spėjo jis taip daryti. Visa šeima sėdėjo, jis jam pasakė, kad nieko nepavogė, nieko neklastojo. Be to, galėjo per savo notarą paimti, už notarą galėjo parašus uždėt ir taip toliau. Tačiau domino B tik jo interesai. Šis pasakė, kad jo (R. Š.) ir jo dukros problemos, čia ne jo problemos, ką jūs ten darote, ką ten norite padaryti. Darykit ką norit. Taip buvo pasakyta. Jis gi pasakė dėl to ir aiškino anksčiau, ir ikiteisminio tyrimo metu, kad B turėjo savo interesus, o įmonė dirbo pagal savo interesus. O įmonė juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo, kur dirbdavo 28 žmonės. Ten įraše buvo, nes jis šiam pasakė. B nežino kada jis atidavė, ką atidavė, kam. Užfiksavo čia viską. B viską pasirašinėjo, tai argi jis ką nors suklastojo. Be to pokalbio metu, B kokiomis akimis žiūrėjo, lygtai jį. Tačiau gali kiekvienas traktuoti tą pokalbį kaip jam patogu. Be to jis (kaltinamasis) gali pasakyti dėl tos mašinos, dėl to teismo. Pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jie viską padarys. Tie kas pagrobė tą įmonę, kuri buvo labai gera įmonė su perspektyvomis, atsakys. Dėl to pokalbio dar nori pažymėti, jog B buvo viskas atvežta, tačiau kada būdavo atvežta jis visada pamiršdavo. Jis pažymi, kad atvežė į namus paliko ir pasirašė. Čia daug galima sakyti apie tai. Čia tik patvirtina vieną dalyką, kad B būdavo palikti dokumentai, kuriuos pamiršdavo ir pan. Jam nerūpėjo, kol kas nors nepamokė. Ar gali iš to užsidirbti, jis nežino. Dar nori pabrėžti, kad su B pašlijo santykiai, kadangi B terorizavo dėl to žemės sklypo pardavimo. Ir dėl to buvo taip priimta. Čia buvo priimta susirinkime 2009-04-15 protokolu. Tačiau iš B parodymų jis atsisakė, nes buvo pasiūlyta vėl į „E“. Čia ne tiesa, jam buvo pasiūlyta kaip fiziniam asmeniui ir buvo padarytas prašymas. Jie kartu nuvažiavo į Medicinos banką ir viskas buvo gerai. Tačiau B atsisakė. Po to B buvo išvažiavęs, o jam buvo kitas pasiūlymas atvežtas, imti kreditą ir padovanoti B tą Š. auksinę akciją. Čia kaip šantažas, įmonė negalėjo jau dirbti, o ta dienos akcija ne jo. Ir dovanoti jie niekam nenorėjo. Jis nežino kodėl B persigalvojo, čia ne jo reikalas. Bet tas sklypas buvo, o tada skola buvo 350 tūkst., o po to skola buvo virš 500 tūkst. litų. Dar nori pabrėžti vieną dalyką apie kyšius medicinos bankui. Jam irgi reikia žinoti, kam jis davė tą 300 tūkst. litų kyšį. Nori pabrėžti, kad bankas be palūkanų nedirba. Jie permokėjo virš 500 tūkst. Įraše yra tas depozitas. Jis kaip specialistas specialistui gali paaiškinti. Čia buvo taip, jog įmonė buvo priversta taip padaryt, nebuvo tikslo gauti depozitą, jie mokėjo bankui palūkanas. Be to senai bendravo su tuo banku, o paskutiniu metu džentelmeniškai bando tą pabaigti. Kaip išėjo taip išėjo. Įmonė neegzistuoja ir ne dėl jo kaltės. B galėjo pavadovauti ir parodyti kaip reikia dirbti. Buvo įmonė pagrobta, kokie dividendai kai įmonės nėra. Tik ant popieriaus ji yra. Į šią įmonę jis dūšią savo įdėjo. Prašo prijungti prie bylos, jo baigiamąją kalbą. Atsakė, kad 2008 metais jis buvo „E“ direktorius, o šios įmonės akcininkai buvo jis, B, D. Š.. Kokiomis dalimis valdė akcijas tiksliai nepamena. Pagal įmonės įstatus, pagal akcinių bendrovių įstatymą, turėjo teisę priimti sprendimus. Be to turėjo teisę atstovauti šitam juridiniam asmeniui, kaip ir kontroliuoti. „E“ kapitalas buvo padidintas, pirmą kartą kada jie įstojo buvo kapitalas padidintas nuo 10 tūkst. iki 94 tūkst., paskui iki 2 mln. Kai buvo paskutinį kartą padidintas kapitalas buvo absoliučiai pakeisti įstatai. Tai buvo 2006. Jie 2006 m. padidinom kapitalą, buvo toks reikalavimas iki 2 mln. Akcininkų susirinkimas buvo ir jame buvo du klausimai. Kas liečia susirinkimą eina kalba apie mažinimą, didinimą įmonių kapitalo, pirkimą pardavimą akcijų. Čia negalėjo vienas be kito parduoti akcijas, nesvarbu kiek akcijų kas turi. Taip pat atsakė, kad jis jau pasakė kaip 2008-05-06 įvyko tas akcininkų susirinkimas. Pas juos šie nevykdavo, t.y. su pirmininku, vėliavomis, tokių susirinkimų nebuvo. Taip įstatuose reglamentuota susirikimo tvarka. Tačiau 2004 metais jis nebuvo direktorius. Jo dukra buvo priėmusi sprendimą. Jis dirbo kaip patarėjas. Jis rado internete, tuos registro sąrašus, pranešimus, buvo priimtas tas įsakymas. Šį priėmė dukra. Po to, kaip ten tiksliai buvo už tai atsakinga buvo T ir R. Tuose įstatuose tiesiai šviesiai parašyta, kokias teises turi direktorius, administracija. Nežino, kodėl T pridavė 2003 metų įstatus. Gal dėl to nesklandumai. Tačiau 2006 metais jau buvo absoliučiai kiti įstatai. Čia jau trečią kartą buvo keisti įstatai. Čia registrų centro reikia klausti. Į klausimą, kas paruošė tekstą 2008-05-06 akcininkų susirikimo protokolui, atsakė, kad pas juos buvo tipinis tekstas. Buvo blankas nuo 2004 m., kuriame buvo parašyta. Tačiau jis niekada tų tekstų neruošdavo, o ruošdavo T arba R. Bankui viską ruošė, 100 procentų, T. Į klausimą, kas šio protokolo tekstą paruošė, atsakė, kad yra tokie patys įsakymai byloje. Jis savo gyvenime neparuošė nei vieno dokumento ir nespausdino. Šitą protokolą ruošė G. T.. Taip pat atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad akcininkų susirinkimo protokolą ruošė R, arba T. Tačiau prašo tikėti šios dienos teisme duotais parodymais, nes jį (protokolą) ruošė ir bendravo su banku tik T. Jis bendravo tik su Alšausku. Be to ponią, kuri buvo teisme, jis matė vieną kartą, o būtent banke. Į klausimą, kokios priežastys, kad šiandien sako, jog tai padarė T, atsakė, kad jis nieko prieš neturi prieš Galiną. Tačiau po to kai jiedu sėdėjo su O. R., ši jam priminė kaip buvo iš tikrųjų. Be to pas jį buvo atskiras kabinetas, todėl jis negalėjo vaikščioti po visą biurą. Be to į klausimą, kodėl geriau šiandieną prisiminė kas ruošė tą dokumentą, atsakė, kad padėjo prisiminti Ž. Č., O. R., ir jų parodymai, ir pokalbiai. Be to, nu ir kas, kad G. T. nedalyvavo akcininkų susirinkime. Į klausimą, kas Ti pateikė informaciją, atsakė, kad Ti pagrindines užduotis duodavo jis, bet pateikė jai informaciją ne tik jis, bet ir Ž. Č. ir dar bankas, taigi iš trijų pusių. Patikslino, kad šiuo konkrečiu atveju pateikė Ž. Č., jis ir bankas. Be to reikėjo išsiaiškinti kaip teisingai reikia bankui parašyti ir viskas. T kaip finansininkė žino kaip tai reikia parašyt, o jis asmeniškai to nerašo. Be to jis nežinojo ką ten reikėjo įrašyti, ar 10, ar 20 žodžių. Jis neatsimena ar jis pasakė Ti tą informaciją, nes tai buvo seniai. Dėl pranešimų akcininkams apie susirinkimą ir akcininkų registracijos sąrašo, atsakė, kad pas juos 2004 m. buvo priimta tvarka, kaip turi būti, kad taip ir taip, jis pats nežino kodėl. Visą laiką T sakė, kad taip reikia, tegul būna. Tačiau tai formalumas, kad akcininkai kartu dalyvavo. Dėl pranešimų akcininkams įteikimo, jis atsakė. Ar akcininkų susirinkimo protokolas, pranešimas, akcininkų registracijos sąrašas, ar šie vienu metu buvo surašyti, atspausdinti jis negali atsakyti, nes nežino. Kokia seka pasirašė tuos dokumentus, jis jau pasakė, t.y. kad jo parašas buvo pirmas. Gi sakė, kad jis pirmas pasirašo visada. Turbūt ir šitą kartą, tačiau tiksliai neprisimena šito dokumento pasirašymo eiliškumo. Taip pat atsakė, kad jis neprisimena, kas vežė pasirašyti protokolą B. Į klausimą, kiek 2008 m. buvo akcininkų susirinkimų protokolų, atsakė, kad kiek 2008 metais šių buvo negali pasakyti, nes nežino. Jam atrodo, kad buvo balandį ir gegužį. Daugiau protokolų nebuvo. Tačiau galbūt, kiek prisimena, kad du. Tai jo nedomino tuo laiku ir jis neskaičiavo kiek protokolų buvo. Be to visi protokolai buvo pas G. T.. Į klausimą, kiek akcininkų susirinkimų vyko 2008 metais, atsakė, kad nebuvo jokių susirinkimų, buvo formaliai. Pas juos nebuvo susirinkimų. Į klausimą, ar pats asmeniškai su B į banką kreipėsi dėl sklypo įkeitimo, atsakė, kad pas juos buvo toks pokalbis su B. Tačiau kada neprisimena. Telefonu jis šį informavo. Į klausimą, ar B sutiko kreiptis į medicinos banką, atsakė, kad nežino, ar jis tuo momentu suprato, ką jie nori daryti. Nežino, ar jis sutiko, ar ne. Ji jį tik informavo ar sutiks, ar nesutiks. Tačiau šiandieną sutiko, o ryt jau ne, tai buvo šimtą kartų. Taigi jo tikslas buvo informuoti, ir nedaugiau. Į klausimą, kodėl T. nurodė įrašyti, kad sutinka B ir balsuoja už, atsakė, jog „nu jūs užduodat tokius klausimus, pas mus yra tie blankai, mes nekeičiam, ten yra trys akcininkai, tiek procentų. Trys yra trys nurodyti. Čia buvo priimtas sprendimas ir galioja nuo 2004 m.“. Į klausimą, ar B buvo pokalbyje su N. apie cemento prekybą, atsakė, kad jis nežino. Tačiau N. pagrindinis dalyvis, jisai siūlė, todėl reikia klausti ne jo (kaltinamojo). Tačiau čia buvo didelė afera. Be to patikslino, kad niekada pokalbiuose nedalyvavo B. Į klausimą, ar B dalyvavo derybose su Medicinos banku, atsakė, kad šis niekur nedalyvavo nei projekte, nei Medicinos banke, nei niekur. Taip pat atsakė, kad po ikiteisminio tyrimo metu pareikalavimo pateikti visus akcininkų protokolus, jis pridavė visus protokolus ir dar daugiau nei buvo. Taip pat atsakė, kad jam buvo grąžintas ne tas protokolas, kurį pridavė tyrėjui G.. Kodėl 2008-04-16 pakartotinai nepateikė, nes ant to protokolo ne jo parašas, tai buvo G. pasakyta, be to kad pridavė originalą. Čia ne jo parašas. Be to buvo klaida jo advokato Januičio, kuris sakė nereikia aiškintis ir einam. Jis apie tai tyrėjai pasakė. Į klausimą, kodėl nepateikė to grąžinto protokolo su ta pačia data, atsakė, kad negalėjo rasti nei vieno dokumento, nes persikėlė į kitą biurą, o rado po poros mėnesių dokumentus, apie tai jis tyrėją informavo. To dokumento policijai reikalaujant jis nepateikė, nes nebuvo ką pateikti. Turėjo kitą kopiją, bet visai kito protokolo. Taip pat atsakė, kad įraše kurį teisme perklausė, tai jis jau pasakė, kodėl padėjo į depozitą. Jis buvo priverstas padėti. Čia nėra nei vieno žodžio apie kreditą. Į klausimą, ar šis pokalbis vyko dėl to depozito, atsakė, kad taip, dar kartą aiškina, kad pokalbis vyko dėl to depozito. Jam aiškina dėl visai kitko, o pagrindinis pokalbis buvo dėl visai kitko. Taip pat atsakė, kad įmonė „E“ 2006 m. susidūrė su sunkumais, buvo pareikštas ieškinys, buvo grėsmė, kad banditai gali taip padaryti. Buvo ir 2006-2009 metais grėsmė įmonei. Tačiau tas įkeitimas žemės nebuvo susijęs su grėsme netekti žemės. Tikslas buvo labai paprastas, kontraktą ruošė 4-5 mėnesius. Didelis darbas buvo padaryti tokį kontraktą, ir jei N nebūtų sakęs, kad tikri pardavėjai, tai „E“ nebūtų turėjusi problemų. Į klausimą, ar įmonė kreipėsi į banką dėl pinigų verslui, atsakė, kad taip, nes ketino pirkti cementą. Kitų priežasčių nebuvo. Čia ir buvo tos priežastys, kad buvo sunkumai. Tačiau buvo ne pinigai, o buvo atidaryta depozitinė sąskaita. Iš to depozito reikėjo konvertuoti, pirkti doleriais. Tai buvo akredityvas vokiečių įmonėms. Nebuvo pristatytos tos prekės, o praėjo 6 mėn., palūkanos ir delspinigiai, todėl buvo virš 300 tūkst. nurašyta. Taip pat atsakė, kad jis pasirašė tą paraišką bankui dėl kredito. Paraišką dar ir T pasirašė, jei neklysta. Į klausimą, ar tipinė paraiška, ar skaitė, atsakė, kad jam nereikia skaityti, bankas iš kiekvieno kliento reikalauja skirtingai. Prokurorei pacitavus paraiškos blanką (1 t. 132-134) ir paklausus, ar protokolą teikė, nes toks reikalavimas banko buvo, atsakė, kad prie ko čia tas reikalavimas, nes parašyta, kad gali pareikalauti. O pirmas pagrindinis dokumentas buvo įstatai. Pagal juos teisininkas pažiūrėjo koks dokumentas reikalingas įmonei pristatyti. Be to jis nežino ką banko jauna teisininkė su T kalbėjo. Jis paraiškos nematė, T atnešė paraišką, kurią jis pasirašė. T užpildė tą paraišką, o jis tik pasirašė. Be to paraiška Medicinos bankui buvo pateikta su senesnės redakcijos įmonės įstatais, bet po to jie pakeitė įstatus. Taip pat atsakė, kad kada tas pokalbis, kurio įrašą perklausė teisme, įvyko, jis nežino. Į klausimą, ką reiškią teiginiai: „aš tau nieko daug nesakiau, nes tu daug plepi, sužaidžiau su banku“ atsakė, kad turbūt specialiai pasakė. Be to B visada daug plepėjo. Žinojo tik du, jis (kaltinamasis) ir visas Vilnius, todėl negali paaiškinti, neprisimena. Į klausimą, ar įkalbinėjęs B, kad jis pakeistų parodymus šioje byloje, ar šiam teigęs, kad jo biografijoje nereikia juodos dėmės, atsakė, jog reikia tyrėjos paklausti, nes tai buvo jos pasiūlymas. Tačiau nebuvo tokio pokalbio. Į klausimą, 2008-09-03 dokumentas - antstolio konstatavimo aktas (kaltinamojo akto devintas lapas), koks konfliktas su B kilo tą dieną, atsakė, kad tas incidentas buvo išspręstas. Galima pažiūrėti protokole. Į klausimą, bylos 3 t. 31-33 lapas, tame protokole konstatuota adv. Kunčiui paprašius, kad R. Š. pagal raštą, pateiktų susirinkimų protokolus, tačiau jis jų pateikti negalėjo, ar gali nurodyti priežastis, atsakė, kad protokolo nebuvo. T buvo atostogose. Tame dokumentų segtuve to protokolo nebuvo. Todėl pagal atskirą prašymą protokolą išdavė bankas. Iki šios dienos to protokolo nėra. Taip pat atsakė, kad įkeisti žemės sklypą pavedė tik Medicinos bankui, nes jis anksčiau dirbo su „Ankoro“ banku. Be to hipotekiniam įkeitimui akcininkų susirinkimas nebuvo reikalingas. Jis pats neteikė dokumentų hipotekai, tai darė bankas. Į klausimą, kurių kaltinimo teiginių nesupranta, atsakė, jog jis iki šios dienos nesupranta dėl ko jį prokurorė kaltina. Buvo kalba dėl suklastojimo. Nebuvo nei pagaminimo, nei taip toliau su kažkokiu „fantomu“, su netikru žmogum ir taip toliau. Kodėl jam reikėjo gaminti dokumentą, arba klastoti. 10 kartų perskaitė tą aktą (kaltinimą) ir iki šios dienos jis nesupranta, kodėl prokurorė jį kaltina. Jis nesuprato ir iki tos dienos ir kai gynėjas tuo metu buvo, jis ir G. pasakė, kad nesupranta. Taip pat atsakė, kad reikia klausti pas jo advokatą, jeigu tokią pastabą nepadarė apklausos protokole, nes jis pasakė, kad nesupranta. Klausė pas advokatą, ar gali jam paaiškinti, todėl pakeitė advokatą kitu. Į klausimą, 2008-05-06 akcininkų susirinkimas kokiam tikslui buvo reikalingas, šaukiamas, atsakė, kad nežino koks tikslas. Labai paprasta, nes jam pasakė T. Tuo metu įmonei vadovavo ji, bet T vedė su banku derybas dėl visų tų dokumentų. Ji pasakė, kad reikalingas tas dokumentas kitur. Tačiau negalima pasakyti, kad T pasakė, bet ji buvo ne tik kaip jų finansininkė, bet ir žmogus, kuris viską žino. Be to jie tuo metu neturėjo gero teisininko. Be to T buvo anksčiau sakiusi, reikalingas automobilis Mercedes, todėl reikalingi tie protokolai. Įmonėje priimti sprendimą dėl 3 mln. kreiptis į banką, sprendimas buvo tik jo. O įkeisti žemės sklypus, kad gauti kreditą, nusprendė UAB „E“, o iš tikrųjų jis kaip administracijos direktorius. Taip pat atsakė, kad dar anksčiau nei 2008-05-06 dieną, buvo sudaryti kontraktai su „Port Land cement“. D. Č. parodymų, jog 2008-05-08 buvo sudarytas kontraktas, atsakė, kad preliminariai buvo anksčiau, tačiau kontraktai buvo dar nepasirašyti, kol nebus išspręstas pagrindas, jei neturi finansų. Į klausimą, jog protokole 2008-05-06 nurodyta, jog ryšium su pasirašytais kontraktais, ar tai neteisinga nurodyta informacija, nes dar nebuvo kontraktų pasirašyta, atsakė, kad nenori atsakyti į klausimą, koks klausimas toks ir atsakymas. Į klausimą, kuriame akcininkų susirinkimo protokolo lape pirma pasirašė, ar antrame lape, ar pirmame, atsakė, kad turbūt abu lapus, kokia reikšmė, ar ten, ar ten. Tuo momentu jo nedomino ar tenai, ar tenai, ar jam pirmam pasirašyt reikia. Daugiau jis neatsakinės į klausimą, ar dalyvavo, ar nedalyvavo akcininkai susirinkime. Į klausimą, kokie nuostoliai buvo su „V. G.“, kiek buvo sumokėta nuostolių pagal teismo sprendimą, atsakė, kad jei neklysta 700 tūkst. su kažkiek tai litų. Tačiau šiais Medicinos banko paskolos pinigais nebuvo nei centu šie nuostoliai padengti. Be to buvo areštuotas tas mažas sklypas, o „V. G.“ šį pardavė lietuviškai įmonei, nes ta rusiškai įmonė nebuvo visai registruota. Taigi nieko bendro neturi tie pinigai ir šitie. Be to, bankui pinigai grąžinti. Pretenzijų jie neturi. Hipoteka žemės sklypams pagal tą sandorį šiuo metu jau negalioja. O tas didesnis sklypas jau parduotas kaip jis žino. Patikslino, jog vieną sklypą paėmė „V. G.“ už žalą, o kitą paėmė „Turto bankas“ ir po to pardavė. Taip pat atsakė, kad jis nežino koks notaras tvirtino, jis nedalyvavo hipotekos lakšto tvirtinime. Be manęs tai darė. Bankas tai darė. Jisai turi savo notarą. Jie važiavo vėliau, su tuo lakštu, jei neklysta, kaip ta gatvelė vadinasi, ten kur VRM centras ten. Neprisimena. Į klausimą, kokiu pagrindu notaras formino hipoteką, atsakė, ko jo klausiama, klausti reikia banko. Jis įmonei vadovavo, bet ne banko jis vadovas. Jūs nieko nežinote. Be to, dėl garso įrašo, tai jokios kombinacijos nėra. Negalima pasakyti, kad yra melavimas B. B nieko nežinojo kas vyko su žemės sklypu. Į klausimą, ką reiškia įraše žodžiai: „Mes bijome, kad gali areštuot, yra pradėti dabar pradėti ikiteisminiai tyrimai, aš ten viską, bus padaryta kaip reikia“ atsakė, kad neatsakys į šitą klausimą. Jis jau pradėjo ikiteisminį tyrimą kitoj byloj. Į klausimus, ar tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ar jam buvo išaiškintos jo teisės, turint galvoje ne formaliai perskaitytos, bet išaiškintos, atsakė, kad ikiteisminiam tyrime visai jam nieko neaiškino dėl jo teisų. O kas liečia teismą, jei neklysta, buvo taip pasakyta ar pirmam, ar antram posėdyje, o konkrečiai paaiškinti, kas, kaip, kada, jis gi nesupranta, jam išaiškinta nebuvo. Jis nesuprato kas vyksta, jam nebuvo išaiškinta. Į klausimą, ar proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis jautėsi lygiavertė šalis, jei suprantat, ko norima paklausti, va kaip prokurorė, tarkim, neva nukentėjęs B, kaip atstovė, atsakė, kad ne, jam atrodo visai kitaip, negali paaiškinti, visai nesuprato. Jam rodo... nu jis kaip kaltinamasis nesuprato visai, kaip čia vyksta, čia ne jo kaip sakoma, jis nieko negali pasakyti. Iš principo, va kaip jis suprato, kaip gerbiama prokurorė sako, taip ir eina. Jis ne teisininkas, jis kaip žmogus kuris sėdi, iš jo pusės, jam taip atrodo. Patikslino, kad jis ir B įsigijo du žemės sklypus, per pusę įsigijo kaip fiziniai asmenys. O ketinimai buvo toliau su ta žeme elgtis tokie, kad buvo tokia situacija, buvo du sklypai žemės ūkio paskirties tokia kaina. Jie, kaip fiziniai asmenys, padaryti verslo planą negalėjo. Tiksliau ketinimai buvo labai paprasti, buvo jo pasiūlymas, kad padaryti logistikos centrą. Tai buvo jo verslas. Pirko tuos žemės sklypus tik dėl to. Taigi, buvo galvota bendrai daryti logistikos centrą, pagal jo pasiūlymą. Po to tam tikslui įgyvendinti pakeitė žemės paskirtį. Tai padarė juridinis asmuo. Jie padarė pagal tą įmonę, kuri daro tuos dokumentus, - jie padarė mainų sutartis. Be to, buvo sklypai žemės ūkio paskirties, o su ta žeme jie nieko negalėjo daryti. Jie įnešė tuos du sklypus į juridinį asmenį, kai žemė buvo pervesta į akcijas, tada buvo procedūros pakeisti žemės paskirtį. Po to didino kapitalą, pakeitė tas akcijas, ir pradėjo daryti techninį projektą. Į klausimą, kas sukliudė toliau kartu su B pasiekti bendrą tikslą, atsakė, kad priežastys labai paprastos, kai padarė visus tuos dokumentus, kai turėjo statybų leidimą pramoninėje zonoje, praktiškai Vilniuje, atsirado „reideriai“, kurie norėjo tai atimti. O tai buvo po to kai padavė ... pardavinėti tuos sklypus su projektu, su viskuo. Atsirado „reideriai“, kitaip vadinami sąžiningi banditai, kurie užsiminėjo su geru turtu. Be to tuo momentu visa tai kainavo 8-10 mln., nes buvo labai gera vieta. Po to pavogė krovinį, buvo užblokuotos sąskaitos, areštuotas turtas, visas transportas. Tris mėnesius jis nieko neturėjo, nei vieno cento. O kaip gali klientai su juo dirbti, kai ėjo kalbos, kad jis pavogė. Tačiau šiuo metu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Be to, tuo metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet po to buvo ikiteisminio tyrimo atsisakyta. Tai buvo Alytaus rajone. Tačiau iki galo privedė Lenkija. Su visa tai (nusikalstamom veikom) buvo surišta Lenkija, Ukraina, Rusija, Lietuva ir dar Vokietija. Po ko buvo areštuoti iškart abu sklypai ir visos sąskaitos. O areštavo du žemės sklypus po krovinio vagystės. Be to buvo pradėta, ne iškart nuo teismo. 2006 metais nuėmė areštą nuo sklypo. Jis pasirašė preliminarią sutartį už 10 mln. Sekančią dieną buvo areštas. Jam paskambino iš tos pusės advokatas ir pasakė, kad viskas pas juos areštuota. Po to buvo padarytas įvertinimas, vienas sklypas buvo paleistas, o antras mažas areštuotas iki teismo. Nuo didelio sklypo buvo nuimtas areštas. Be to jis negalėjo vesti verslo, jei žmonėms nesumokėsi laiku atlyginimo, jei areštuotas visas tavo transportas, jei eina informacija, kad tu esi vagis. Tai kas su tavimi dirbs. Tai trukdė tęsti logistikos verslą. Be to pas jį dirbo apie 30 žmonių, buvo daug lizingu paimtų mašinų, o lizingus reikėjo mokėti. Areštą nuo transporto nuėmė po 3-4 mėnesių. Todėl jie negalėjo daryti savo verslo, nesako kažkokio kito. Jie turėjo 6-7 automobilius, iš kurių 2, ar 3 buvo nuosavi, o kitos įsigytos lizingu, tačiau visiems automobiliams buvo uždėtas areštas. Reikėjo mokėti išperkamąją nuomą. Tam, kad pagerinti finansinę įmonės padėtį, jis pradėjo apie cemento sandorį svarstyti. Dėl to laidavo net savo asmeniniu turtu, įkeitė savo asmeninį namą, kad išspręstų finansines problemas. Į klausimus, dėl ko buvo pradėtas tas kitas ikiteisminis tyrimas, apie kurį dabar kalba, kuris buvo nutrauktas, o paskui atnaujintas, dėl ko jisai buvo pradėtas, atsakė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ne tik Lietuvoje, dėl 230 tūkst. dolerių vertės krovinių dingimo. Gi dingo vilkikas. Paskui šį rado, ir jo vairuotoją, o krovinio nerado. Taigi sunkvežimis nuvažiavo į Alytų, iš ten juos informavo, jiems faksu atsiuntė CMR su antspaudo kopija, sumokėjo už pervežimą. Krovinys buvo nuvežtas. Po trijų mėnesių paskambino iš Bonvoldo serviso sandėlio viršininkė ir pasakė, kad krovinio nėra. Toliau viskas prasidėjo su „V. G.“. Šie pirmą kartą padavė į teismą. Pirmą kartą jų reikalavimas buvo atmestas, o antrą kartą ir prasidėjo, ir prasidėjo. Jiems buvo pasakyta, kad dingo smulki buitinė technika. Ši buvo vežama iš Prancūzijos į Lietuvą. Be to, jie krovinius vežė tik į Europos Sąjungą. Į klausimą, ar kalbėjo su B apie šitą situaciją, atsakė, kad jis šį pakvietė, informavo ir prašė padėti jam. Ofise šis jam pasakė, jog jis su Diana kažką daro, todėl darykit toliau, o jis čia ne prie ko. Į klausimą, ar B buvo suinteresuotas įsigyti vieną ir kitą žemės sklypus, atsakė, kad nežino, tačiau šis devintais metais įsigyti norėjo. Jis (kaltinamasis) daug ką žino, bet bus aiškiau kaip liudytojai duos savo parodymus ir pasakys, o ne jis. Tačiau B suinteresuotas, kažkodėl buvo labai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo juridinio asmens - UAB „E“ atstovas adv. Tomas Meidus teismui paaiškino, jog UAB „E“ vardu nepripažįsta, jog ši įmonė padarė jai inkriminuotus nusikaltimus. UAB „E“ pareikšti analogiški kaltinimai kaip ir R. Š., t. y. tiek juridinis, tiek fizinis asmuo kaltinami LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. LR BK 20 straipsnyje, įvirtinant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, nurodoma, kad „juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikas individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą“. Taigi, UAB „E“ veiksmai pasireiškė būtent per fizinio asmens - šiuo atveju, R. Š. - veikimą. Taigi, dėl UAB „E“ pareikštų kaltinimų galima parodyti, kad įmonėje buvo trys akcininkai, tai R. Š., J. V. B. ir D. Š., kurie, įmonėje iškilus kokiam nors klausimui, susiskambindavo telefonu ir susitardavo dėl jo bei visuotinio akcininke susirinkimo, sprendimo tuo klausimu, kitų reikalų, nes dėl mažo akcininkų skaičiaus įmonėje, nebūdavo laikomasi visų su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu ir sprendimų priėmimu susijusių formalumų. Be to, dėl J. V. B. užimtumo kitoje įmonėje, nesidomėjimo UAB „E“ veikla, girtavimų, kildavo problemų derinant visų akcininkų susitikimų laiką, tad tiksliai laikytis formalumų nebuvo realios galimybės. Todėl akcininkams telefonu sutarus dėl vieno ar kito klausimo, įmonės darbuotojos paruošdavo reikiamus dokumentus, kuriuos akcininkai pasirašydavo vėliau, nebūtinai visi vienu metu. Kadangi įmonėje dažniausiai būdavo direktorius R. Š. ir jo dukra, tai būtent jie pirmi ir pasirašydavo dokumentus, po ko jie būdavo vežami pasirašyti kitam akcininkui - J. V. B., kuris juos, jau pasirašytus, grąžindavo. Ar dokumentuose pasirašydavo būtent pats J. V. B. tikrinama nebūdavo, todėl nežinoma, ar visą laiką dokumentuose pasirašydavo jis pats. Neatmestina galimybė, kad palikus dokumentus J. V. B. jo namuose ar darbo vietoje parduotuvėje Šeškinėje, vietoje juos galėjo pasirašyti ir kiti asmenys, tačiau visą laiką buvo pasitikima J. V. B. žodžiu ir netiriama, ar dokumentuose tikrai jo parašas. Kartais jis ir pats atvykdavo į bendrovę pasirašyti, bet dažniausiai visgi dokumentai būdavo vežami jam pačiam. Taip buvo ir su 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu bei priedais. Šiuos dokumentus taip pat turėjo ruošti įmonės darbuotojai (galimai administratorė O. R. arba buhalterė G. T.), kaip ir visus kitus dokumentus. Kalbant apie tai, ar J. V. B. žinojo apie siekį imti kreditą įmonės vardu, įkeisti įmonei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, vystyti su cemento prekyba susijusią veiklą, pasakytina tiek, kad apie tai su J. V. B. buvo ne kartą kalbėta, jis žinojo apie tai, tačiau gali būti, kad jis pamiršo apie tai, nelaikė to rimtais ketinimais arba, nesigilindamas į įmonės veiklą, tiesiog nesuprato, ką žadama daryti. Kad J. V. B. buvo informuotas apie ketinimą imti kreditą, įkeisti sklypą, patvirtina ir 2008-04- 16 akcininkų susirinkimo protokolas, kur matyti, jog jame buvo svarstyta ir nuspręsta parinkti nekilnojamojo turto agentūrą, kuri įvertintų bendrovei priklausantį sklypą, turint tikslą jį įkeisti UAB „Medicinos bankas“ siekiant gauti kreditą. Įmonėje įprasta tvarka, t. y. skambučiu, J. V. B. buvo informuotas ir apie šaukiamą 2008-05-06 visuotinį akcininkų susirinkimą bei jame sprendžiamus klausimus, dėl kurių J. V. B. nereiškė jokių pretenzijų. Kadangi akcininkai sutarė visais 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime bei prieduose nurodytais klausimais, buvo paruoštas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir perduotas J. V. B.. Kas ir kada tiksliai jam tuos dokumentus padavė, ar jis pats paėmė, nežinoma, nes galėjo būti įvairiai, todėl šio įvykio kažkaip specialiai nieks neužfiksavo, kaip ir to, kokiomis aplinkybėmis J. V. B. pasirašė dokumentuose. Kaip minėta, buvo įprasta jau pasirašytus dokumentus nuvežti jam ir palikti, po ko, pasirašęs, J. V. B. juos grąžindavo. Taip buvo ir su 2008-05-06 protokolu bei priedais, kurie su visų akcininkų parašais ir buvo pateikti UAB „Medicinos bankas“. Akivaizdu, kad jeigu J. V. B. nebūtų informuotas ar pritaręs 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo metu sprendžiamiems klausimams, ir net jei jis būtų balsavęs prieš, nepaisant to, direktorius R. Š. vis tiek būtų galėjęs kreiptis į banką bei gauti kreditą įkeičiant žemės sklypą, kadangi tam pakako dviejų akcininkų balsų daugumos. Dėl kredito gavimo apgaule galima paaiškinti tik tiek, kad jis buvo gautas ne apgaute, nepagaminant (neklastojant) oficialių dokumentų, nepateikiant neteisingų duomenų bankui. Kreditas gautas įkeičiant bankui, įmonei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, apie ką žinojo ir pats J. V. B. ir tai buvo užfiksuota bei nutarta 2008-04-16 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, kuriame dalyvavo J. V. B., žinojo, kad sklypas bus vertinamas turint tikslą jį įkeisti UAB „Medicinos bankas“ tam, kad gauti kreditą. Po to, 2008-05-06 susirinkimas įvyko įprasta tvarka, t. y. visiems akcininkams sutikus, susitarus telefonu, pasirašant atskirai skirtingu metu skirtingose vietose. Kaip jau minėta anksčiau 2008-05-06 susirinkimo metu, sprendimo priėmimui nebuvo būtinas J. V. B. pritarimas, kadangi pakako bendrovės vadovo vienvaldiško sprendimo, kadangi įmonė turi tik du valdymo organus - susirinkimą ir direktorių. Remiantis bendrovės įstatų 8.1, 8,3, 8.6 punktais ir ABĮ 19 straipsnio 4, 6 dalimis, 34 straipsnio 4, 5 dalimis, 37 straipsnio 1, 8 dalimis, visus klausimus turėjo teisę svarstyti ir dėl fu priimti sprendimą bendrovės direktorius vienasmeniškai, kuris, būdamas akcininkas kartu su akcininke D. Š. turėjo balsų daugumą, kas reiškia, kad J. V. B. balsas neturėjo lemiamos reikšmės ir netgi be jo sutikimo kreditas galėjo būti paimtas, jis būtų buvęs išduotas įkeičiant juridiniam asmeniui nuosavybės teise, o ne J. V. B. priklausantį sklypą, ką patvirtina ir civiline bylą nagrinėjusių teismų sprendimai, banko pateiktas atsakymas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. V. B. teismui paaiškino (parodė), kad pažįsta R. Š., jie kartu dirbo, turėjo bendrą verslą – jie nupirko žemę, norėjo ten statyti terminalą, sumokėjo 360 000 už projektą. Buvo pakeista žemės paskirtis, žemė turėjo būti perrašyta įmonės vardu, jie tarėsi viską dalintis 50/50. R. Š. jam atvežė žemės dokumentus, tačiau ten buvo parodyta, kad jam priklauso tik 49 procentai. Jam R. Š. aiškino, kad jo dukra yra įmonės direktorė, jai reikia to 1 procento. Jie kartu dirbo, patikėjo žmogumi, pasirašė. Kai buvo parengtas projektas, R. Š. jam paskambino, jis atvyko į jo ofisą, jie kartu derino projektą. Po to prasidėjo nemalonumai, jie norėjo parduoti žemę – tai buvo 3,5 ha komercinės paskirties žemė. Po to sužinojo, kad ta žemė yra areštuota. Pas jį problemų nebuvo, tai pas R. Š. dingo krovininis automobilis Maskvoje. Maskvos įmonė padavė juos į teismą, buvo procesas, jų firma teismo procesą pralošė, visas išlaidas turėjo apmokėti jų firma. Kadangi buvo du sklypai, mažesnį atėmė už skolas. Liko vienas didesnis žemės sklypas. Jis R. Š. sakė, kad jį geriau parduoti, tačiau jis nesutiko, sakė, kad viskas bus gerai. Kai skambindavo Rui, jis vis aiškindavo, kad pas jį yra problemos. Jis nusipirko diktofoną, norėjo įrašyti ką jis kalba. R per susitikimus jo prašė išjungti telefoną, įtarinėjo, kad jį kažkas šnipinėja. Kartą R su savo žmona atvažiavo pas jį į sodą, jie tarėsi toliau dirbti. Vėliau sužinojo, kad vienas žemės sklypas buvo areštuotas, o kitas užstatytas be jo. Tai sužinojęs, jis su diktofonu nuvyko pas Rą, šio klausė, kaip jis taip galėjo bankui įkeisti žemės sklypą be jo. Jis jam pasakė, kad daug plepa, kad jis su advokatu pasitarė ir padarė tokį žingsnį, liepė jam aiškintis su jo advokatu. Tada jis parašė pareiškimą į Kosciuškos g., ir pareigūnai pradėjo tyrimą. Jam nereikia, kad jis sėdėtų, bet kad atiduotų kas jam priklauso. Turi dukrą, sūnų. Be to sūnus pardavė butą, davė 140000 Lt už projektą. Manė, kad visi turėsi tame terminale darbo. Rui sakė, kad gal susitarsime, šio prašė gražinti jo dalį. Sklypai nuėjo už automobilį, kurį Maskvoje pavogė, už kitą automobilį, kurį sudegino. Jis liko nuogas. Diktofoną jis atnešė tardytojui, o įrašus darė, kai suprato, kad yra problemos. Atsakė, kad žemę pirko per pusę su R. Š. už grynus pinigus. Žemės sklypus perdavė UAB „E“, pas jį yra kita įmonė. R. Š. senai dirba su logistika. Tačiau jam davė 49 procentus UAB „E“ akcijų. Kartu dirbo, tačiau jį apgavo, jei būtų turėjęs 50 procentų įmonės akcijų, jis negalėtų kreiptis į banką. Jis kai sužinojo, kad žemė užstatyta, nuvažiavo į banką, pamatė, kad jo parašas padirbtas. Buvo paimta paskola 3 mln. Lt, tačiau sąskaitoje buvo 2,7 mln., juos bankas užšaldė. R. geriau žinojo šitą verslą. Ant jų žemės turėjo būti pastatytas krovininių automobilių terminalas, viešbutis, nakvynė, kavinė, ten buvo labai geras parengtas projektas. Žemės sklypai yra 10 km nuo Vilniaus, jie verti 7 mln. Lt. Dabar liko tik problemos, su sūnumi irgi problemos. Į klausimą, ką galėtų pasakyti dėl 2008-05-06 visuotinio UAB „E“ akcininkų susirinkimo protokolo, apie šį susirinkimą, ar jame dalyvavo, ar apie jį buvo informuotas, atsakė, jog apie 2008-05-06 akcininkų susirinkimą ir tą cementą jis nieko nežinojo. Buvo vienas susirinkimas sausio mėnesį, o po šio jis laukė kada bus kitas. Jis atvažiavo į tą susirinkimą, į ofisą Savanorių pr., tačiau jo niekas neįleido, nors trys automobiliai ten stovėjo. Jis matė R. Š. automobilį, jo dukros automobilį ir nežino, gal jo advokato, tokio jo draugo automobilį. Matė, kad dega šviesa, todėl beldėsi į langą. Po to jis sėdėjo automobilyje ir laukė, galvojo kaip jam įrodyti, kad jie jo neįleido į susirinkimą. Kadangi jų automobiliai stovėjo kieme, kur yra vienas išvažiavimas, todėl šiame išvažiavime jis pastatė savo automobilį (busą), kad niekas neišvažiuotų. Jie išėjo ir pasakė, kad jis patrauktų mašiną. Jis pasakiau, kad nepatrauks. Jie iškvietė policiją, jis dėl to net apsidžiaugė. Policija atvažiavo, paklausė koks čia konfliktas. Jis pasakė, kad čia turėjo įvykti akcininkų svarbus susirinkimas dėl akcijų didinimo. Policininkai jam surašė protokolą, kad jis užstatė išvažiavimą, jam išrašė 40 Lt baudą. Tai yra įrodymas, kad jis ten buvo, kad jo neįleido. Tačiau R pasakė, kad jis pavėlavo. Be to jis nebuvo informuotas apie 2008-05-06 visuotinį UAB „E“ akcininkų susirinkimą. Apie tai jis sužinojo tik kai prasidėjo tyrimas. O tada sužinojo, kad užstatė žemę, ėmė paskolą cementui pirkti. Tik tada jis sužinojo kur tie pinigai turėjo nueiti. Jam nepranešė, kad 2008-05-06 bus akcininkų susirinkimas. Jis tikrai tame susirinkimo protokole negalėjo pasirašyti. R aiškino, kad jis girtas buvo, bet jis net girtas taip nepasirašinėja. Į klausimą, ar jis galėtų paaiškinti, kam reikėjo organizuoti ar imituoti cemento prikirimą, vežimą iš Vokietijos, kas buvo norima padaryti, kaip jis apie tai supranta ir kaip jam apie tai aiškino Š., be to byloje yra jo darytas garso įrašas apie tai, tai kaip jis supranta, atsakė, kad anksčiau su R kalbėjo, dar iki to įkeitimo, kad pas jį yra draugas, jie norėjo parduoti cementą. Jie turėjo savo kainą, - po 100 JAV dol. Jie siūlė jam rasti pirkėją, jei cementą pirkėjui parduos brangiau, už kokius 105 ar 110 JAV dol. Jie jam, kaip tarpininkui, per banką pervestų skirtumą. Jis R pasakė, kad taip nereikės nei pinigus įnešti, tik reikia rasti klientą ir jie turės pinigų. R pasakė, kad taip negalima ir ta tema buvo baigta. Tik policijoje išlindo, kad R įkeitė žemę, kad norėjo pirkti cementą, jau be jo. Tai sužinojo tik policijoje. Taip prapuolė vienas žemės sklypas, dabar dar bankui įkeista žemė. Jis niekada nebūtų pritaręs žemės įkeitimui, jei būtų dalyvavęs 2008-05-06 akcininkų susirinkime. Šioje byloje pateikė civilinį ieškinį, ieškinį palaiko, prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti. Taip pat atsakė, kad pagal ankstesnę teisėjos nutartį jam reikėjo sumokėti 3000 Lt. Tuos pinigus sumokėjo ne R, o į UAB „E.“ sąskaitą, tačiau ten buvo areštuota banko sąskaita. Už ką jis mokėjo – kad apgavo. Į kaltinamojo R. Š. klausimas, atsakė, kokį jie kartu turėjo bendrą verslą? kur jie kartu dirbo? Kaltinamasis patikslino, kad gabeno krovinius autotransportu į Maskvą. Nukentėjusysis atsakė, kad jis UAB „E“ nedirbo, ten jo sūnus dirbo. Jis oficialiai UAB „E“ nedirbo, buvo šios įmonės akcininkas. Į kaltinamojo R. Š. klausimą, kas pakeitė paskirtį, ar jis dalyvavo projekte, koks buvo realiai jo dalyvavimas, nukentėjusysis atsakė, kad R jam skambino, sakė, kad atvažiuos, tam kad rengti projektą. Jie kartu važiavo į vieną firmą Vilniuje, ten pasakė, kad projektas kainuos apie 900000 Lt. Tada R rado firmą Kaune, kuri padarys projektą už 360000 Lt, už gerą kainą. Šie padarė projektą. Su R tarėsi dėl projekto smulkmenų – gal čia pakeisim sieną, gal čia bus pirtis, baseinas ar kt. Terminalo projektas turėjo būti ant dviejų sklypų: vienas sklypas buvo mažesnis – 0,49 ha, kitas - didesnis. Taip pat patikslino, kad žemės sklypus pirko su R. Š. iš žmogaus, už grynus pinigus. Yra dokumentai – 50/50, abu pirko tuos du sklypus. Žemės sklypus įnešė į įmonę. Jam priklausė 50 procentų, po ko R atvažiavo, davė pasirašyti. R. Š. dukra nebuvo pirkusi tų žemės sklypų. R. Š. dukra dirbo pas jį, jai buvo perduota dalis akcijų, 1 procentas. Tai buvo iki įstatinio kapitalo didinimo.

Kaltinamasis R. Š. paaiškino, kad žemės sklypus jie pirko kaip fiziniai asmenys per pusę, dar buvo jo žmona - jis su žmona 50 proc. ir J. V. B. 50 proc., jie su tuo turtu nuėjo į įmonę.

Nukentėjusysis toliau į kaltinamojo R. Š. klausimus atsakė, kad kai buvo parengtas projektas, R pasakė, kad galima parduoti. Tada buvo siūloma po 20000 Lt už arą, buvo labai paprasta parduoti. R. Š. norėjo gauti po 40000 Lt už arą, bet niekas nepirktų už tokią kainą, niekas tiek negalėjo jam duoti. Jis jam sakė, kad net turėjo klientą. O paskui jis pasakė, kad pas juos yra problema, kad jų žemė areštuota. Pas jį firmoje buvo problemos, kad pavogė mašiną, ten dideli pinigai, po ko žemei viskas, mažą sklypą atėmė iš firmos. Taip pat atsakė, kad UAB „E“ vežė krovinį, krovininis automobilis (fura) prapuolė, buvo priteista iš UAB „E“ civilinėje byloje, reikėjo atlyginti žalą. Kai buvo teismas, R. Š. nei karto nebuvo teisme, nors jis važiavo į posėdžius, kuriame buvo tik Maskvos firmos advokatas. Į kaltinamojo klausimą atsakė, kad mano, kad neteisėtai buvo padalintos akcijos – žemė buvo pirkta 50/50, jo turėjo būti 50 proc. UAB „E“ akcijų, R. Š. savo dalį galėjo dalinti kaip norėjo – ant sūnaus ar dukros. O taip buvo padaryta, kad jis neturėtų ten balsų daugumos. Todėl, kai R nešė į banką dokumentus įkeisti žemę, tai praėjo, nes buvo daugiau nei 50 proc. akcijų. Į gynėjo, atstovo T. Meidaus klausimą, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas jam, ar jo sūnui, atsakė, jog nežino, ar ikiteisminis tyrimas prieš jį, ar jo sūnų būtų pradėtas, to nėra. Į T. Meidaus klausimą, jog jis minėjo, kad su kažkokiu pareigūnu tarėsi dėl įrašų, kad pamatė ir sužinojo policijoje, kad žemė buvo parduota, tai norėtų paklausti apie kokį įvykį kalba, kad padėstytų aplinkybes apie policiją, su kokiu pareigūnu – vardas, pavardė, atsakė, kad garso įrašus jis atnešė tyrėjams Kosciuškos g. Tyrėjas įrašus perklausė, pasakė, kad viskas gerai, kad galima sodinti. Paskui jam tyrėjas pasakė, kad ne, reikia ieškoti, kas pasirašė protokolą, kad čia nebus bylos, o tyrėjas buvo G. Po to šitą bylą vėl atnaujino. Tai buvo, kai tyrėjas G vedė tą bylą, neatsimena kada tai buvo. Metai buvo tie, kai buvo pradėta byla, neatsimena kada tai buvo, tačiau kai tyrėjas G vedė bylą dėl parašo klastojimo, dėl dokumentų klastojimo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos patvirtina. Nors praėjo tiek metų, tačiau jis tą patį pasakys. Į T. Meidaus klausimas, ar būdavo atvejų, kad kažkokie dokumentai būdavo atvežami jam pasirašyti į namus, ar į parduotuvę, esančią Šeškinės g., kokie žmonės jam juos vežė, kokie tai būdavo dokumentai, atsakė, kad būdavo, kai jam atveždavo pasirašyti dokumentus R. Š., jis juos atveždavo pats, daugiau niekas jam jų neatveždavo. Jo sūnus pas R dirbo, tai buvo dėl mašinos – ar ten lizingas buvo, jis neatsimena. Buvo susirinkimas, kad jo sūnus nupirko Mercedes automobilį iš firmos. Paskui buvo kaip firmos kapitalo didinimas, kad akcijos ne po 100 Lt, o po 200 Lt, tačiau negali tiksliai pasakyti. Paskutinį kartą, kai R. Š. buvo pas jį atvažiavęs, jis jo prašė pasakyti, kad neatsimena kaip pasirašė, R sakė, kad jam nereikia tamsių dėmių jo biografijoje. Į tai jis jam atsakė, kad jei jis taip pasakys, tada jį reikia į psichiatrinę ligoninę uždaryti. Tai buvo, kai jau buvo prasidėjęs tyrimas. Jis tada atvažiavo pas jį į parduotuvę. Ten ir parduotuvė ir jo butas. Jie čia sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi. Nepagalvojo, kad ir tai reikėjo įrašyti. Į T. Meidaus klausimas, kas jam yra žinoma apie cemento pirkimą, apie kontraktą, atsakė, kad apie cemento pirkimo kontraktą jis sužinojo policijoje, kai prasidėjo tyrimas, kad dėl to cemento R žemę įkeitė bankui. Sužinojo, kad R. Š. žemės sklypą įkeitė gegužės mėnesį. Dar tą vasarą R buvo su žmona atvažiavęs pas jį į sodą. Prisimena, kad R žmonos dar sulaužyta koja buvo. Jis jį sode gražiai priėmė, o jis jam nieko nepasakė apie žemės įkeitimą. Taigi nesakė, kad jau įkeitė žemės sklypą bankui. Tačiau jam sakė, kad viskas gerai, kad dirbsim ir t.t. Tačiau kai jis parašė pareiškimą advokatų kontoroje, tada viskas ir prasidėjo. Nors jis jam paskambino, o jis jam liepė kalbėti su jo advokatu. Tada jis paprašė, kad jį gintų, kreipėsi į policija, prasidėjo visos procedūros. Į T. Meidaus klausimą, ar jis buvęs su R. Š. Medicinos banke, atsakė, kad Medicinos banke su R nebuvo, buvau su juo tik tada, kai jau buvo užstatytas sklypas. Klausė, gal galima tą žemę iš banko išpirkti. Gal sūnus būtų padėjęs, gal būtų pasiskolinęs, kad bankas neskaičiuotų palūkanų. O banke paaiškėjo, kad jei jis žemę išpirks, ji vis tiek liks ant UAB „E“ ir vėl jis nieko neturės. Tada prašė R visų UAB „E“ akcijų, kad ta žemė būtų jo. Jis nesutiko. Taigi su R. Š. buvo banke, kad sužinoti, ar jie gali tą žemę išpirkti. Tai buvo po to, kai R. Š. liepė jam kreiptis pas jo advokatą, ir kai jis susirado savo advokatą. Į T. Meidaus klausimas, kiek kartų jis buvo banke su R. Š., su kuo bendravo banke, atsakė, kad jis su R. Š. ėjo kartu į banką gal 2 – 3 kartus, bendravo su tokia banko darbuotoja, kuri tvarkė dokumentus dėl žemės. Buvo ten viršuje, kur priiminėja klientus banke. Atėjo tokia moteris, kuri tvarko žemės įkeitimo dokumentus. Patikslino, kad pirmą kartą į banką jis nuvažiavo vienas, kai sužinojo apie įkeitimą. Po to R. Š. jį nusivedė į banką, atėjo ar tai vedėja, tiksliai nežino. Jis tos moteriškės banke anksčiau nebuvo matęs. Banke jis pasakė, kad žemė neteisėtai įkeista, kad jo parašas yra padirbtas. Ji tada pakvietė kitą darbuotoją ir pasakė, kad tuos pinigus sustabdys. Jis sužinojo, kad sąskaitoje buvo 2700000 Lt likutis. Suprato, kad 10 procentų sumokėta kaip kyšis už gautą paskolą. Yra girdėjęs, kad taip daroma. Kaip galima 300000 Lt išleisti ant popieriukų ir rašaliukų – tai nelogiška. Apie tokius kyšius girdėjęs viešojoje erdvėje, kad norint gauti dideles paskolas, reikia mokėti 10 procentų. Be to R. Š. yra sakęs, kad kažką pažįsta banke. Tačiau dar R. Š. buvo atvažiavęs jo prašyti paskolinti jam 6000 Lt baldams į namus, viskas tada buvo gerai. Jis žadėjo per 2 savaites atiduoti pinigus. Jis jam paskolino kaip draugui, tačiau šios sumos neatgavo, jau 5 metai praėjo. Ant jo lovų dabar jie guli. To įrodyti dabar negali, nes skolino kaip draugui, jokių popieriukų neėmė. Į T. Meidaus klausimą, ar jis buvo suinteresuotas nupirkti tą žemės sklypą, apie kurį kalbama, atsakė, kad buvo kalba, jog žemės sklypus jie nupirks, pastatys ten terminalą, bus perspektyva. Pas R. Š. buvo logistikos firma. Manė, kad bus darbas jo dukrai ir sūnui, R. Š. irgi turi dukrą ir sūnų, visiems užteks darbo. Pirko žemę tokiam tikslui. Į T. Meidaus klausimą, ar jis buvo, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, suinteresuotas išpirkti, nupirkti žemės sklypą, atsakė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui jie buvo banke, jis teiravausi apie įkeitimą pas R. Š., norėjo išpirkti žemę, norėjo padėti R. Š., kad jam nemokėti palūkanų. Taip, norėjo išpirkti tą žemę, padėti R. Į T. Meidaus klausimą, ar dėl to žemės sklypo kokius nors veiksmus esate atlikęs be ėjimo į banką, atsakė, kad banke jis pirmą kartą buvo, kai sužinojo apie įkeistą žemę, po to buvo kartu su R, kai klausė ar galima tą žemę išpirkti. Pas jį vienas ir kitas butas yra užstatyti, jis turi problemų. Kokius daugiau veiksmus dėl žemės galėjo atlikti, juk R yra direktorius. Jam banke pasakė, kad jis nieko negali pažiūrėti, jie nieko negali jam parodyti, tik su direktoriumi. Į T. Meidaus klausimą, ar jis pasirašinėjo kokius tai dokumentus dėl žemės pirkimo, ar sudarė kokią sutartį ar ką nors, atsakė, kad, kai jie žemę iš moteriškės pirko, jis pasirašinėjo, viskas. Į T. Meidaus klausimą, o vėliau, ar jokių pasirašymų nebuvo, atsakė, kad vėliau tai jis (R. Š.) įkeitė žemę, kokie ten pasirašymai. Vieną kartą R advokatas jam pasakė, kad jei jis taip pasakys, jis jam atiduos dokumento originalą. Advokatas tą dokumentą pasiliko pas save. Sakė, kad padarys gražiai, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kad nepasiektų teismo. Jis neatsimena apie kokį dokumentą advokatas kalbėjo. Tame dokumente buvo jo parašas. Tai nebuvo parašas, kai įkeitė žemę. Tai buvo dokumentas, kad jis garantuoja, kad tame protokole dėl įkeitimo bankui yra jo parašas. Nelabai atsimena, nes daug metų jau praėjo. Į klausimą, ar jis patvirtino raštu, kad jo parašas buvo banke, atsakė, kad ne, niekur to netvirtino, banke jis nepasirašinėjo (ant teismo tiriamų dokumentų, kurie buvo pateikti bankui jis nepasirašęs). Buvo tokia civilinė byla, kad R be jo galėjo įkeisti žemės sklypą bankui. Tada jis (nukentėjusysis) sumokėjo 3000 Lt už teismą. Į T. Meidaus klausimą, ar G. T. pažįsta, ji buvo R. Š. buhalterė, atsakė, kad jis ją pažįsta nuo tada, kai atvažinėjo pas R, ji ten pastoviai nesėdėdavo, ateidavo, tvarkydavo dokumentus. Ir gimtadienyje ji buvo, ir tenisą kartu žaidė, tada ir R. Š. kartu buvo. Ji vedė firmos „E“ buhalteriją. Po to G. T. vedė UAB „Saugos tarnyba“ buhalteriją. Šią įmonę padarė taip pat su R. Š., pas jį buvo 49 proc., pas R irgi 49 proc. Buvo dar toks darbuotojas apsaugininkas, R draugas, pas jį buvo 2 procentai tos įmonės akcijų. Kai tas žmogus išėjo, tuos 2 procentus jis atidavė R. Viskas, visi dokumentai buvo UAB „E“ patalpose, (duomenys neskelbtini), kur plytų gamykla, tose patalpose. Ten buvo daug kabinetų, G. T. turėjo kabinetą, ten R sūnus žaisdavo kompiuteriu. Buvo dar vienas didesnis kabinetas, R. Š. turėjo savo kabinetą, buvo patalpos, kur buvo galima padaryti posėdį. O kokie su G. T. dabar santykiai, tai jis skaitosi tos UAB „Specializuotas apsaugos centras“ firmos direktorius, o ši vedė tos įmonės buhalterijos dokumentus. Bet ji negali tvarkyti dokumentų, nes jų neatiduoda R. Po to gali būti problemų su mokesčių inspekcija. Į T. Meidaus klausimą, ar jis buvo kada atvažiavęs pas G. T. paimti kokius tai dokumentus, pasirašyti, atsakė, jog pas G. T. nebuvo atvažiavęs. Jis bendravo su Ru, o Galina tvarkė buhalterinius dokumentus. Ji sėdėjo UAB „E“ patalpose, ten buvo jos kabinetas. Jis pas ją ten būdavo, užeidavo dėl UAB „Specializuotas apsaugos centras“ ko tai paklausti. Į klausimus, kas visus dokumentus tvarkė, kai jis įsigijo UAB „E“ akcijas, kai nupirkote žemę ir tą žemę pavertėte į UAB „E“ akcijas, kas rašė protokolus, atsakė, kad pas Rą buvo sekretorė, ji buvo šiame teisme liudininke, ji ten viską tvarkė. Į klausimą, kada pamatėte akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame buvo kalbama apie žemės įkeitimą, atsakė, kad šį pamatė, kai jam jį parodė policijoje. Tada pamatė, jog tai ne jo parašas. Parodžius dokumentus, 1 tomas 113 lapas, atsakė, kad po žodžių J. V. B., yra ne jo parašas; 1 tomas 115 lapas, 2 eilės numeris, kad po žodžių J. V. B., po skaičių 9896 - ne jo parašas; 1 tomas 116 lapas, 2 eilės numeris, kad po žodžių J. V. B. - ne jo parašas. Taip pat atsakė, kad niekam nėra leidęs, ar liepęs imituoti jo parašo, nei kokiam darbuotojui, nei R. Š.. Taip pat atsakė, kad dokumente, 3 tomas, 152 lapas, - 2008-04-16 visuotinio UAB „E“ akcininkų susirinkimo protokole – ne jo parašas. Į T. Meidaus klausimą, kiek jis yra padaręs garso įrašų, minėjote, kad padarėte jų ne vieną, atsakė, kad garso įrašų yra padaręs 4 ar 5, šiuos turi namuose. Įrašinėjo ir namuose kai pas jį (R. Š.) buvo. Teisėjui pagarsinus akistatos protokolą, atsakė, kad visa kas surašyta perskaitytame protokole, yra teisingai. Jam buvo parodytas toks dokumentas, tai buvo 3 lapai su tekstu. Gal tas dokumentas ir buvo pas R. Š. advokatą, kalba buvo apie tai, kad reikia tą dokumentą pasirašyti, kad R. Š. nekaltas, kad viskas gerai. Be to jam žadėjo palikti tą dokumentą, bet nepaliko. R. Š. jam yra palikęs kelis dokumentus: dėl žemės, dėl akcijų, paskui kai buvo akcijų didinimas, kad žemė ne 3 mln. Lt kainuoja, o 6 mln. Lt. Tik tokius turi dokumentus. Tačiau dėl pirkimo ir pardavimo to cemento, nieko neturėjo. Patikslino, kad prekiauti cementu, tokia kalba su R. Š. buvo, bet kad įkeisti žemė kreditui gauti, apie tai jie nekalbėjo. Jam už nugaros Šechter tai darė, sakė, kad daug plepa ir pan. Nemanė, kad R. Š. taip kažką labai užsidirbs, pavydo nebuvo. Vieną žemės sklypą jau jis prarado, o čia ir kitą įkeitė. To žemės sklypo jau turbūt taip pat nėra, niekas jam nieko nesako. Į T. Meidaus klausimus, kokiu pagrindu pareiškėte civilinį ieškinį tokiai sumai, ar galite tai pagrįsti, atsakė, kad civilinį ieškinį pareiškęs. Tai nedidelė suma, kiek už teismą jis moka, advokatui už paslaugas. Palaiko civilinį ieškinį. Grindžia tuo, kad per R. Š. turi problemų dėl sveikatos, dėl savęs su sūnumi. O į tai, kodėl tokia suma, tai ar daugiau reikėjo parašyti. Jis ir taip prarado 180 000 Lt. Nors jie galėjo žemės sklypą parduoti, sumokėti mokesčius valstybei, patys būtų gavę po 1 mln. Lt. Dabar reikia mokėti advokatui, iš to nei valstybė ką turi, nei jie, tik problemos. Į T. Meidaus klausimą, tačiau kodėl tokia suma, atsakė, kad gal jam tokia suma patiko. Savo ieškinį palaiko.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. N. teismui paaiškino (parodė), jog pažįsta R. Š.. Kada su juo susipažino tiksliai neprisimena, tačiau šis jau buvo „E.“ direktorius, verslininkas. Jis (liudytojas) tuo metu buvo verslininkas, tarpininkas. Kadangi gerai neprisimena ką ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškino, prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus. Proceso dalyviams neprieštaraujant, teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (parodymus). Atsakė, kad jis suprato, kad kreditas buvo paimtas; jam atrodo jie disponavo pinigais, pervedė kreditą Į Vokietiją ar kaip. Jis suprato, kad pasiskolintus pinigus „E“ pervedė Vokietijos įmonei už cementą. Tačiau kiek šių pervedė nepamena. Neprisimena tiksliai dėl ko kilo nesklandumai. Veikla nutrūko, reiškia sandoris neišėjo ir pinigai nebuvo panaudoti. Kiek pamena, netiksliai gali pasakyti, buvo pervestas akredityvas, kokiai sumai nežino, kokiam cemento kiekiui neprisimena, bet suma buvo nemaža. Paskui buvo vedamos derybos ir pinigai sugrąžinti iš Vokietijos atgal „Ei“. Tačiau jis dokumentų nematė. Jis apie tai tik girdėjo iš vokiečių ir iš R. Š.. Taip pat atsakė, kad „E“ reikalais su J. V. B. nėra bendravęs. Jis (liudytojas) „E“ reikalais bendravo su R. Š., kitų asmenų nematė. Apie „E“ ketinimą imti paskolą sužinojo iš R. Š.. Dėl cemento sandorio buvo kalbos didesnei nei 100 tūkstančių sumai, tačiau konkrečios sumos įvardinti negali, nes neprisimena. Jis suprato, kad būtent šitam sandoriui „Ei“ buvo reikalingi paskoliniai pinigai. Apie tai, kad reikia šito sandorio klausimus derinti ir su kitais akcininkais, jis, kiek pamena, su R. Š. nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė teisingus, niekieno neverčiamas, laisva valia. Taip pat atsakė, kad sutarčių dėl cemento įsigijimo nutraukimą, kiek pamena, inicijavo „E“. Dėl to sandorio nevykdymo įmonė (UAB „E“) nuostolių turbūt patyrė, tačiau dėl to jis patyrė nuostolius. Be to, jis turi sudarytą bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta, kad kiekviena šalis atsako už savo nuostolius. Taip pat atsakė, kad sutartis dėl bendros veiklos buvo sudaryta tarp „E“ ir jo įmonės. Be to cemento pardavėjais buvo jo pažįstami vokiečiai. Šiems jis prisistatė kaip tos įmonės (UAB „E“) įgaliotas asmuo. UAB „E.“ su jo įmone sudarė jungtinę bendros veiklos sutartį. Tačiau jis cemento nepardavė, o buvo tik tarpininkas. Taip pat atsakė, jog jis nematė, negirdėjo, nežino, jog R. Š. būtų pagaminęs, laikęs netikrus dokumentus. O apie kreditą jis (liudytojas) sužinojo tik tiek, kad firma (UAB „E“) ima kreditą, tačiau kas, kaip ima jis nežinojo. Kaltinamasis R. Š., išklausęs liudytojo K. N. paaiškinimus, teismui paaiškino, jog tai nebuvo mokėjimas, o buvo išstatytas akredityvas. Už tą akredityvą jie nieko negavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Š. teismui paaiškino (parodė), jog ji dirba UAB Medicinos banke. Kaltinamąjį R. Š. ir nukentėjusįjį J. V. B. žino, jie abu matyti. Kai buvo priimtas sprendimas suteikti paskolą įmonei „E“, ji, vadovaudamasi sprendimu, pasirašė kredito sutartį. Atsakė, kad sprendimą priėmė banko paskolų komitetas. Tuo metu paraišką ir dokumentus priiminėjo vadybininkas, todėl ji nematė kas šiuos dokumentus į banką atnešė, pateikė. Ji tik pasirašė sutartį. Pirminiame etape, kai būna susitikimas su klientu dėl paskolos, dėl paraiškų priėmimo, dėl sutarties ruošimo, ji nedalyvavo. Ji pasirašė dėl kredito ir pradėjo dalyvauti, kai prasidėjo prieštaravimai tarp vieno akcininko ir kito. Patikslino, kad vadovaudamasi banko priimtu sprendimu, ji pasirašė kredito linijos sutartį ir sutartį atidavė vadybininkui. Tuo jos vaidmuo pasibaigė. Tačiau kredito sutartį paruošė žmogus, po to vadybininkas patikrino šitą sutartį, po ko jis atnešė jai šią pasirašyti. Prie tos sutarties yra pridėtas sprendimas. Ji dar kartą sprendimą sutiktina su kredito sutarties turiniu, ir šią pasirašo. Tačiau vėliau abu šie piliečiai atėjo spręsti kažkokių neaiškumų. Taip pat atsakė, kad akcininkų sprendimas reikalingas, kai norima įkeisti pagal užtikrinimo priemonę žemės sklypus. Į klausimą, ar bankui buvo žinoma sprendimo suteikti paskolą priėmimo metu, kad dokumentuose yra netikras vieno iš akcininkų parašas, atsakė, jog ne, nebuvo. Be to į klausimą, ar bankui sprendimo suteikti paskolą UAB „E“ priėmimo metu buvo žinoma apie tai, kad vieno iš akcininkų sutikimo nėra ir, kad vieno akcininko parašas yra netikras, kad nėra pasirašęs akcininkas, liudytoja atsakė, jog ji nežinojo. Be to bankui atneša paraišką vadybininkas su visais dokumentais. Kai įmonės direktorius atneša visus dokumentus, jisai pasirašo, kad dokumentai visi teisingi ir duomenys teisingi. Adv. A. J. replikavo, kad prokurorė uždavė klausimą ir suglumino liudytoją, nes ant protokolo yra pasirašyta susirinkimo pirmininkas ir sekretorė, tiktai du parašai. Be to į klausimą, ar byloje yra Medicinos bankui pateikta UAB „E“ paraiška, kurioje yra viena skiltis, kurioje prašome nurodyti penkis didžiausius akcininkus, ir ar galėtų paaiškinti prasmę, kam bankui reikalinga turėti informaciją apie penkis didžiausius akcininkus, ir kaip ši informacija vertinama suteikiant kreditą, liudytoja atsakė, jog reikia žinoti kas yra akcininkas. Be to atsakė, kad jai kredito sutartį atnešė Rudzinskas, o kad kreditui gauti bankui buvo pateikti suklastoti dokumentai, ji apie tai nieko nežinojo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. R. teismui paaiškino (parodė), jog kaltinamasis (R. Š.) ir nukentėjusysis J. V. B. jai matyti. Tuo metu dirbo vadybininke -administratore UAB „E“. Jei neklysta, tai buvo 2002 ar 2003 metai. Į darbą ją priėmė D. Š., su ja tarėsi ir pasirašė darbo sutartį. Darbovietė tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Įmonėje buvo ne vienas kabinetas, ji sėdėjo 8-me kabinete. 2007 metais ji dar dirbo UAB „E“, o išėjo iš šios įmonės gal 2010 metais. Jos funkcijos buvo: vadybininkė -administratorė. Tuo metu R. Š. buvo finansų patarėjas. Jis dirbo oficialiai. Į klausimą, kas UAB „E“ priiminėjo sprendimus 2008 m. nuo balandžio iki gegužės mėnesio, liudytoja atsakė, jog tuo metu R. Š. buvo direktorius, buvo UAB vadovas, už jį aukštesnio vadovo nebuvo. D. Š. tuo metu buvo transporto vadybininkė. O J. V. B. buvo UAB „E“ akcininkas, vienas iš akcininkų, kurių buvo trys: R. Š., D. Š. ir J. V. B.. Ar dažnai J. V. B. ateidavo į jų įmonę pasakyti negali, nes įmonėje kabinetai buvo keli. Tačiau ji J. V. B. matė ir buhalterės kabinete, ir pono R. kabinete, bet kaip dažnai nežino, be to kaip paskaičiuoti. Tačiau, kad J. V. B. akcininkas, ji žinojo iš dokumentų. Ji, kaip įmonės administratorė, juos matė. Taip pat atsakė, kad apie kreditus žinojo, nes įmonė žadėjo imti kreditą, buvo ruošiami dokumentai, įsakymui, kuriuos ji irgi matė. Jei neklysta, ji rašė įsakymą dėl to, kad G. T. turėtų ruošti dokumentus dėl kredito, nes ši bendravo su bankais. Ji (jie) ne kartą su ja pačia kalbėjo apie tai, kad ji kažkokius dokumentus ruošia. Be to ši bendravo su bankais dėl kredito gavimo, dokumentų padavimo. G. T. tuo metu buvo vyr. buhalterė. Be to, įmonės vadovybė nusprendė, kad tą klausimą spręs buhalterė, o ne ji. Pas juos įmonėje buvo pareiginės instrukcijos, ji buvo atsakinga už gaunamus, siunčiamus dokumentus ir buvo pavaldi direktoriui. Tačiau, jeigu reikia atspausdinti kažkokį tai dokumentą. Jos tiesioginis darbas buvo tvarkyti korespondenciją, fiksuoti sutartis, tvarkyti gaunamus, siunčiamus dokumentus. Be to įsakymą, kad pavesta vyr. buhalterei, ji spausdino, šį padavė direktoriui, nes šis juos pasirašo. Įsakymas buvo pasirašytas. Po to ji šį įsakymą padėjo į segtuvą. Tačiau šį galėdavo pasiimti tiek ji, tiek direktorius, tiek buhalterė, tai nebuvo kažkokia paslaptis. Ant minėto įsakymo, jog su šiuo susipažinus vyr. buhalterė, vyr. buhalterės parašo ji nematė. Tačiau mano, jog pagal įprastą tvarką, ši su šiuo įsakymu buvo susipažinus. Tačiau, kada šį įsakymą atspausdino, ir kokį tekstą ji jame atspausdino, tiksliai nepamena. Tačiau šiame įsakyme buvo minimas Medicinos bankas, o tai nekartą girdėjo ir iš buhalterio. Be to jai vyr. buhalterė daug kartų minėjo, kad ji skambino į Medicinos banką ir aptarinėjo klausimus dėl kredito. Jos rengiamų dokumentų ji nematė, neprisimena. Taip pat atsakė, jog ji neprisimena, jog būtų spausdinusi kokius tai dokumentus dėl kredito gavimo iš UAB Medicinos bankas. Be to kompiuterius, spausdintuvus įmonėje turėjo visi, tiktai ne vienu metu. Tačiau ar 2008 metais direktorius R. Š. kabinete turėjo kompiuterį, spausdintuvą, ji nepamena. Tačiau pas vyr. buhalterę G. T. spausdintuvai buvo du, o jų kabinete buvo 3-4 spausdintuvai. Be to jos kabinete kiekvienas darbuotojas turėjo kompiuterį. Ponia Galina turėjo du kompiuterius, nes ši sakė, jog jai taip patogu dirbti. Taip pat atsakė, kad ji įmonės akcininkų susirinkimuose nedalyvavo, o, kiek jai žinoma, telefonu buvo informuojami akcininkai apie tai, kada bus ir kokie susirinkimai. Kaip jie tarpusavyje derindavo visus kitus klausimus, ji negali atsakyti. Be to buvo pasakyta, kad blogai viską daryti telefonu, todėl buvo sudaryti tipiniai raštai, kurie buvo siunčiami ar paduodami akcininkams. Tai galėjo padaryti bet kuris darbuotojas, nes tai buvo laikoma kompiuterinėje laikmenoje. Taigi tiek buhalterė galėjo pasiimti tokius dokumentus, tiek pas ją buvo kompiuteryje. Tai nebuvo kažkoks dokumentas, kurio negalėjo pasiimti kitas darbuotojas. Į klausimą, ar jums yra tekę iš J. V. B. girdėti arba kalbėtis dėl kredito gavimo Medicinos banke UAB „E“ vardu, liudytoja atsakė, jog jie nieko nekalbėjo apie kreditą. Į klausimą, ar niekada su juo nekalbėjo šituo klausimu, liudytoja atsakė, jog apskritai dėl kredito tiktai tiek, kiek įmonėje buvo kalbama. Tačiau konkrečiai su J. V. B. dėl kredito nekalbėjo. Į klausimą, ar mačiusi kaip vyksta akcininkų susirinkimai UAB „E“, liudytoja atsakė, jog ji nedalyvaudavo tuose susirinkimuose. Į klausimą, ar matydavo, kad renkasi akcininkai, kokiame kabinete jie rinkdavosi, liudytoja atsakė, jog to ji nėra mačiusi. Į klausimą, ar jai yra tekę ruošti po įvykusių susirinkimų akcininkų susirinkimų protokolus, spausdinti kompiuteriu, liudytoja atsakė, jog būdavo, kad protokolus ruošdavo ji, bet dažniausiai buhalterė, nes ši jai sakydavo, kad ji per mažai turi patirties. Į klausimą, kas sprendė, kas ruoš konkretų protokolą, liudytoja atsakė, jog tai priklausė nuo darbo kiekio. Tačiau būdavo, jog direktorius pasakydavo paruošti protokolą, o buhalterė sakydavo, kad jos gali paruošti, po ko jos surašydavo. Tačiau nebuvo konkrečiai. Į klausimą, ar J. V. B., kaip įmonės akcininkas, prašė jos ruošti kokius nors protokolus, liudytoja atsakė, jog ne. Ji buvo pavaldi įmonės direktoriui, todėl jo nurodymu ji atlikdavo darbą. Liudytojai parodžius dokumentą, t. 1, b.l. 113, ši atsakė, kad negali tiksliai pasakyti, ar ji, ar Galina spausdino šį dokumentą. Taip pat negali pasakyti kaip šis dokumentas buvo pasirašytas. Liudytojai parodžius dokumento tęsinį, t. 1, b.l. 114, ši atsakė, kad ji neruošė dokumentų, kurie buvo teikiami Medicinos bankui. Nei šio dokumento turinio, nei dėl parašų pasakyti nieko negali. Liudytojai parodžius dokumentą, t. 1, b.l. 115, ši atsakė, kad šitie buvo sudaryti tipiniai, įrašytos buvo pavardės, akcininkai apspręsdavo tarpusavyje, ją informuodavo. Šitą blanką buvo liepta, dar buvo nustatyta, kai Diana buvo direktorė, kad jie sudaro blankus dėl akcininkų informavimo tvarkos. Į klausimą, o kas liepė datą nurodyti, liudytoja atsakė, kad data buvo akcininkų apsprendžiama tarpusavyje ir direktorius jai pranešdavo arba datą galėjo įrašyti buhalterė taip pat, nes ji tokius blankus turėjo. Į klausimą, kada ir kas jai pasakė dėl šito dokumento, liudytoja atsakė, jog direktorius R. Š. pasakė prieš susirinkimą. Į klausimą, kada tas susirinkimas buvo, liudytoja atsakė, jog čia gi pranešimas dėl susirinkimo. Į klausimą, kurią datą jums pasakė rašyti, ką toliau rašyti, daryti, liudytoja atsakė, jog tais pačiais 2008 metais, tačiau dabar negali pasakyti, ar tai buvo gegužės penkta, ketvirta ar kuri tai diena. Į klausimą, ar šitą dokumentą jūs pati paruošėte, datą įrašėte jūs ar ne jūs, atsimenate ar ne, liudytoja atsakė, jog galėjo ir ji, galėjo ir buhalterė. Į klausimą, ar atsimenate, ar šitą konkrečiai dokumentą jūs ruošėte ar ne, liudytoja atsakė, jog tokį dokumentą savo laikmenoje ji turėjo, galėjo parašyti datą, jeigu jai liepė direktorius. Į klausimą, ar atsimenate, ar šitą dokumentą konkrečiai jūs ruošėte ar ne, liudytoja atsakė, jog ji negali konkrečiai pasakyti, tačiau ne. Taip pat atsakė, kad negali pasakyti, kas surinko parašus ant šio dokumento, ji parašų nerinko, parašų padėjimo aplinkybių nematė. Tačiau būdavo, jog buhalterė nunešdavo tuos dokumentus, tiek kiti darbuotojai, nebūtinai ji. Liudytojai parodžius dokumentą, t. 1, b.l. 116, ši atsakė, kad aplinkybių dėl parašų negali komentuoti, nes jų nemačiusi, dėl datos neprisimena, įrašyti galėjo ji, galėjau ir ne ji, taip pat, kaip ir prieš tai esančiuose dokumentuose. Tačiau jos kompiuteryje šis dokumentas buvo. Tačiau jame nebuvo nurodyta data, pavardės buvo. Taip pat buvo ir su minėtu dokumentu, t. 1, b. l. 115. Į klausimą, ar ji pati kada nors pranešė J. V. B. apie tai, kad vyks akcininkų susirinkimas, liudytoja atsakė, jog neprisimena, kad būčiau kada jam tai sakiusi. Į klausimą, kas be jūsų, ar G. T. galėjo šiuos dokumentus (akcininkų registracijos sąrašą, pranešimų įteikimo registracijos lapą) atspausdinti įmonėje pagal savo pareigas, liudytoja atsakė, jog ji žino, kad T savo laikmenoje turėjo tokius pačius dokumentus, kaip ir ji, tokius, tipinius, kuriuos jūs rodote. Atspausdinti galėjo ji, galėjo buhalterė G. T.. Tai buvo jų tiesioginės pareigos. Į klausimą, kas šiuo atveju davė nurodymą atspausdinti minėtus dokumentus, nurodant datą, liudytoja atsakė, jog visus nurodymus duodavo vadovas. Į klausimą, kas toliau vykdavo, po surašyto, atspausdinto pranešimų įteikimo registracijos lapo, kas išsiųsdavo šį dokumentą, ar įteikdavo kitu būdu akcininkams pasirašyti, liudytoja atsakė, jog galėjo paduoti ji, galėjo paduoti G. T., taip pat galėjo paduoti Ž. Č.. Ž. Č. tuo metu buvo jų darbuotojas, jis taip pat pažįsta J. V. B.. Kas kam šį dokumentą padavė ji nematė, prie jos niekas šio nepasirašinėjo. Į atstovės klausimą, ar jūs dalyvavote 2008 m. gegužės 6 dienos akcininkų susirinkime, liudytoja atsakė, jog nedalyvavo. Į klausimą, ar G. T. dalyvavo, liudytoja atsakė, jeigu ji nedalyvavo, kaip ji gali pasakyti kas dalyvavo. Į atstovės klausimą, kas informaciją, susirinkimo rezultatus perduodavo atspausdinti, įrašyti į protokolą jums ar T., ar kam, liudytoja atsakė, kad viską duodavo vadovas R. Š., akcininkai tarpusavyje apspręsdavo, jos (jie) tik gaudavo duomenis kaip balsavo, kokie balsai, koks sprendimas priimtas. Į klausimą, ar šiuo atveju gali pasakyti, ar jai buvo pasakyta koks rezultatas, kaip akcininkai nubalsavo, ar tai buvo pasakyta G. T., liudytoja atsakė, jog negali pasakyti. Taip pat atsakė, kad negali pasakyti kokius dokumentų pavyzdžius, blankus turėjo direktorius R. Š. savo kompiuteryje, nes nematė. Tačiau D. Š. turėjo asmeninį kompiuterį darbe, o kokius blankus, dokumentų pavyzdžius, ruošinius ši turėjo, pasakyti negali. Taip pat atsakė, kad jai direktorius R. Š. duomenis (turimų balsų skaičių) pateikdavo įvairiai, kartais žodžiu, tačiau šiuos duomenis ir buhalterė gerai žinojo, iš pradžių būdavo, jog ši jai sakydavo, nes ji dar neturėjo tiek patirties. Todėl buvo ir taip, ir taip. Ji perrašinėjo dokumentus. Taip pat atsakė, jog siunčiami ir gaunami dokumentai buvo saugomi jų 8-me kabinete, įsakymai ir protokolai buvo kabinete pas buhalterę, ji sėdėjo 2-me kabinete. Be to, ji direktoriui nunešdavo atspausdintą dokumentą pasirašyti, o toliau būdavo direktorius atneša jai, jei tuo metu nebuvo buhalterės, kadangi ši buvo ateinanti, paskui ji galėdavo šį perduoti vėl buhalterei, arba tiesiog dokumentas galėjo iš karto keliauti pas buhalterę. Taip pat atsakė, jog nepamena kiek per visą darbo laiką panašių į jai parodytus dokumentus ji atspausdino. Taip pat nežino kiek tokių atspausdino G. T.. Į klausimą, kas vedė dokumentaciją, į segtuvus dėjo, registruodavo, liudytoja atsakė, jog priklausomai nuo to koks buvo dokumentas, jeigu tai buvo siunčiamieji, gaunamieji dokumentai, sutartys, tai buvo konkrečiai jos pareiga, jeigu tai būdavo įsakymas, protokolas ar kiti kažkokie, būdavo dar papildomi dokumentai, jeigu tiktai raštai, kuriuos ji rašydavo, tai susegdavo visa tai ir registruodavo ji. Jeigu būdavo įsakymas, protokolas ir tuo metu jeigu būdavo buhalterė, dažniausiai ji tai darydavo ir ji registruodavo, ji turėdavo savo registracijos žurnalą, į kurį įrašydavo. Atskirai buvo žurnalas, įsakymai, protokolai, ir šie buvo pas buhalterę. Taip pat atsakė, kad tikriausiai jos kompiuterio laikmenoje buvo akcininkų susirinkimo protokolo tekstas. Tačiau ar šis, ar panašus į šį ji nepamena. Tačiau jai parodytuose teisme dokumentuose (akcininkų registracijos sąraše, pranešimų registracijos lape) nebuvo įrašytos datos, o minėtame visuotinio akcininkų susirinko protokole visi duomenys (įstatinis kapitalas ir t.t.) jau buvo nurodyta. Susirinkimo darbotvarkė buvo tik paskui, kai pasakydavo direktorius. Ką jai sakydavo direktorius, būdavo įrašyta. Be to, atsakė, kad kai D. Š. buvo direktorė, t.y. 2004 metais, jau buvo pateikta, kad reikia sudaryti tokius tipinius raštus tam, kad informuoti akcininkus apie tai, ir tai buvo pavesta tuo metu ėjusiam pareigas finansų patarėjui R. Š., o paskui jai buvo liepta atspausdinti. Į klausimą, ar ji 2008-05-06 matė įmonėje susirinkusius visus tris akcininkus, liudytoja atsakė, datos negali pasakyti, bet kad trys akcininkai buvo susirinkę, tai buvo tokie dalykai. Taip pat patikslino, kad direktorius būdavo arba žodiniu arba rašytiniu būdu pateikdavo ką reikią surašyti, ir ji tai surašydavau. Paskui tai ką parašė ji pateikdavo jam, ir kažkur tie dokumentai keliaudavo, ar jie grįždavo atgal pas ją, ar pas buhalterę, būdavo arba ten, arba ten ir paskui šie dokumentai buvo sudedami į segtuvą. Protokolus ir įsakymus registravo buhalterė. Akcininkų registracijos sąrašą ir pranešimų įteikimo registracijos lapą irgi jinai tvarkė registravimo prasme, daugiau ji nieko negali apie tai pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Š.-R. teismui paaiškino, jog ji dalinis šios kompanijos akcininkas, turi truputį daugiau nei vieną procentą visų įmonės akcijų. Pradinis įmonės kapitalas buvo 10 000 litų, jis du kartus kilo. Pasiūlius pasakyti teismui dėl akcininkų susirinkimo protokolo 2008-05-06 dienos dėl akcininkų sprendimo kreiptis į Medicinos banką dėl kredito gavimo, dėl dokumentų surašymo, kurie patvirtina akcininkų dalyvavimą susirinkime ir pritarimą šiam sprendimui, liudytoja atsakė, jog V. B. buvo informuotas, kad bus imamas kreditas banke, jų kompanijos padėtis buvo neprasta. Medicinos banke buvo imamas kreditas cemento pirkimui ir pardavimui. Medicinos bankas nereikalavo akcininko V. B. sutikimo, o reikalavo laidavimo, t.y. R. Š. pristatė laidavimą savo asmeniniu turtu. Į klausimą, ar jūs dalyvavote 2008-05-06 visuotiniame akcininkų susirinkime, kur buvo sprendžiamas šitas klausimas, ar buvo toks susirinkimas, kur buvo susirinkę visi trys akcininkai spręsti klausimo dėl kredito paėmimo Medicinos banke, liudytoja atsakė, jog nebuvo. Į klausimą, kas jums žinoma apie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuris buvo surašytas 2008-05-06, kuriame nurodyta, kad visi akcininkai pritarė šiam sprendimui, liudytoja atsakė, jog buvo surašytas protokolas, protokolas kiek žino buvo pasirašytas. Į klausimą, ar gali pasakyti, kas atspausdino protokolo tekstą, liudytoja atsakė, jog buhalterė G. T.. Į klausimą, kas G. T. pateikė duomenis ir informaciją, kas turi būti įrašyta protokole, nes šiame protokole yra nurodyti detalūs duomenys dėl įkeičiamo sklypo ir akcininkų balsų pasiskirstymas, kas šitą informaciją nurodė G. T. ir ką reikia įrašyti, liudytoja atsakė, jog protokolus, įsakymus pas juos sudarydavo buhalterė. Į klausimą, ar jūs bendrą išvadą darote, kad tą protokolą G. T. spausdino ar jūs konkrečiai apie šitą protokolą kalbat, liudytoja atsakė, jog gali pasakyti, kad protokolą spausdino buhalterė, nes visus protokolus sudarydavo ši. Į klausimą, kas pateikdavo informaciją ką įrašyti į protokolą, ar jūs pati sakėte G. T. ką įrašyti į šį protokolą, liudytoja atsakė, jog 2008 m. pas juos direktorius buvo R. Š.. Į klausimą, ar jūs pati nediktavote ir nenurodėte duomenų, įrašytinų į šitą protokolą, liudytoja atsakė, jog ne. Į klausimą, kai G. T. atspausdino šitą protokolą, kam jis buvo perduotas, liudytoja atsakė, jog visi protokolai perduodami kompanijos (įmonės) direktoriui suderinimui, paskui pasirašomi. Į klausimą, ar prisimenate kokiu eiliškumu akcininkai pasirašė protokolą, kas pasirašė pirmas, kas antras ir trečias, liudytoja atsakė, jog negali, paprašė pamatyti protokolą. Teisėjui parodžius liudytojai dokumentą, t. 1, b.l. 113, liudytoja atsakė, kad šį dokumentą prisimena. Liudytoja paaiškino, kad bankas papildomai paprašė duoti laidavimą dėl savo asmeninio turto, kad paimti kreditą. Šiame dokumente yra jos parašas. Kiti du parašai yra V. B. ir R. Š., dėl to ji įsitikinusi. Į teisėjo klausimą, ar tuo metu jūs visi trys kartu buvote vienoje vietoje ir ant šio protokolo pasirašėte, liudytoja atsakė, jog jie ne vienoje vietoje buvo, kai pasirašinėjo. Į klausimą, kai šitą protokolą ji pasirašinėjo, kelinta ji pasirašinėjo, ar pirma, ar antra, ar trečia, liudytoja atsakė, eiliškumo negali pasakyti. Į klausimą, kas jai davė šį protokolą pasirašyti, liudytoja atsakė, jog buhalterė. Į klausimą, ar ji neprisimena, ar buvo daugiau parašų jau protokole, liudytoja atsakė, jog neprisimena. Į klausimą, ar kartu su šiuo protokolu jai buvo pateikti ir kiti dokumentai pasirašyti, t.y. akcininkų, dalyvaujančių susirinkime sąrašas ir pranešimų įteikimo registracijos lapas dėl šito susirinkimo, liudytoja atsakė, jog nesuprantama. Į klausimą, ar visi trys dokumentai jai buvo pateikti pasirašyti vienu metu, liudytoja atsakė, jog galimai vienu metu, tačiau neprisimena. Buvusi buhalterė visada vienu metu atnešdavo. Į klausimą, ar jūs matėte, kad pranešimų įteikimo registracijos lapas būtų pateiktas pasirašyti J. V. B., liudytoja atsakė, jog asmeniškai ji nematė. J. B. ne ypač dalyvavo kompanijos (įmonės) veikloje, t.y. jis atvažiuodavo pas juos į ofisą, arba jie važiuodavo pas jį ir jis pasirašydavo dokumentus. Į klausimą, tai konkrečiai ar šitą pranešimo įteikimo registracijos lapą matėte kaip pasirašo J. V. B. ar ne, liudytoja atsakė, jog konkrečiai ji nematė. Šį dokumentą jie pasirašinėjo atskirai ir ji nematė kaip B pasirašinėjo. Taip pat ir su akcininkų registracijos sąrašu. Tačiau ir šį dokumentą pasirašyti jai pateikė buhalterė. Tačiau, kai ji pasirašinėjo, neprisimena, ar kitų akcininkų parašai ant šių dokumentų buvo, ar ne. Į klausimą, ar jūs pati esate kalbėjusi su J. V. B. apie būtinybę imti kreditą iš Medicinos banko, liudytoja atsakė, jog asmeniškai ji su juo nekalbėjo. Į klausimą, ar jūs girdėjote, kad R. Š. būtų kalbėjęs su J. V. B. apie būtinybę imti kreditą Medicinos banke, liudytoja atsakė, jog R. Š. jai sakė apie tai, kad jis informavo V. B. apie tai, kad jis ims kreditą. Į klausimą, ar ji aplinkybę, kad R. Š. kalbėjo su J. B. apie būtinybę imti kreditą, sužinojo iš savo tėvo R. Š., liudytoja atsakė, jog taip. Į klausimą, ar bendras pokalbis tarp jų visų trijų akcininkų vyko dėl būtinybės imti kreditą, ar buvo, kad visi trys akcininkai dalyvautų, liudytoja atsakė, jog tarp visų kartu nevyko, visi kartu nedalyvavo. Į klausimą, ar ji pati informavo J. V. B., kad bus imamas kreditas ir reikės įkeisti žemės sklypą, liudytoja atsakė, jog ne. Į klausimą, ar galėtų paaiškinti, kada pas juos atsirado raštu pranešimo akcininkams tvarka, kada buvo raštu nustatyta informuoti akcininkus apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, liudytoja atsakė, jog neatsakinės, nes ji datos neprisimena. Tačiau 2004 metais, kai ji dar buvo direktore, ji R. Š. paskyrė patarėju, jis tokius klausimus akcininkams turėjo informuoti telefonu, bet tikslios datos nepamena. Į klausimą, ar matė, ką tai girdėjo, žino kokias tai aplinkybes apie jai parodytų trijų dokumentų pagaminimą, ar matė, kad jos tėvas juos pagamintų, liudytoja atsakė, jog nematė. Į klausimą, o kad tuos dokumentus, kokie jai buvo parodyti teisme, jis laikytų, liudytoja atsakė, jog ji tuos dokumentus matė kai pasirašinėjo ir po to matė, tačiau kur matė negali pasakyti, nes daug laiko praėjo. Į teisėjo klausimą, ar matė, kad jos tėvas su tais dokumentais ėjo į banką, gal ir ji kartu su juo ėjo į banką dėl kredito, liudytoja atsakė, jog ji nėjo į banką. Žino, kad tėvas ėjo į banką dėl kredito gavimo, tačiau ji neprisimena kokius dokumentus jis turėjo. Iš įmonės darbuotojų dėl kredito į banką ėjo, kiek ji žino, tik tėvas R.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. T. teismui paaiškino, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta. Pas R. Š., įmonėje UAB „E“, dirbo nuo 2002-02-01, buvo atleista 2009 m. rudenį ar 2008 m. rudenį, tiksliai neatsimena. V. J. B. buvo UAB „E“ akcininkas ir UAB „Specializuotas apsaugos centras“ direktorius ir akcininkas. UAB „E“ ji buvo vyr. buhalterės pareigose, ji vienintelė tvarkė buhalterinius dokumentus, buhalterinę apskaitą. UAB „E“ vadybininkė R tvarkė kitus įmonės dokumentus, ši surašydavo dokumentus ir akcininkų klausimais. Ji (liudytoja) rašydavo finansinės atskaitomybės dokumentus, nes niekas kitas to negalėjo parašyti. Dėl turto pardavimo, tai ji vieną protokolą tikrai prisimena, kad rašė, šis buvo dėl automobilio „Mercedes Benz“ pardavimo. Šiuo tikslu ji rašė tekstą – kas dalyvavo ir t. t., be to tam blanko šabloną ji turėjo. Daugiausiai ji rašė įmonės klientams, tiekėjams, dėl apmokėjimo – laiškus, priminimus. UAB „E“ turto klausimais – dėl laidavimo, įkeitimo, neprisimena, kad būtų rašiusi kokį protokolą. Šiems klausimams įmonėje tam buvo priimtas žmogus ir tai darė. Ji darė tai, kas susiję su buhalterine apskaita. UAB „E“ buvo 3 akcininkai: R. Š., D. Š., po to trečias atsirado V. B.. Anksčiau „E“ buvo personalinė įmonė, vėliau ji buvo perregistruota į UAB. Kiek iš pradžių buvo akcininkų, ji tiksliai nežino, tačiau, kiek pamena, buvo 2 akcininkai. Be to, buvo, kad UAB „E“ didino įmonės įstatinį kapitalą. Pirma buvo 10 000 Lt, po to buvo didinama. Buvo pasamdyta įmonė, kuri tai darė, ji nedalyvavo tame procese, tik gavo dokumentus. Ten buvo dvi žemės pirkimo ir pardavimo sutartys, viena buvo V. B. vardu, kita R. Š. vardu. Po to jie pardavė žemės sklypus UAB „E“. Tada padidėjo akcijų vertė. V. B., pardavęs žemės sklypus, gavo akcijų. Tada buvo pasamdyta įmonė, o kada tiksliai tai buvo neatsimena. Dar atsimena, kad ji buvo juokingu pavadinimu, panašiai kaip „Žvejo laikraštis“, jai atrodo, kad ta įmonė tai darė. Jos darbo kompiuteryje buvo įvesti dokumentai dėl visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, tiksliau jų šablonai. Buvo ir šablonai dėl finansinės atskaitomybės, kaip ir visur. Šablonuose buvo įvesta kiek dalyvavo, kiek procentų, yra kvorumas ar ne ir pan. Kiekvieno darbuotojo kompiuteryje tokie šablonai įvairių dokumentų buvo. Dėl finansinės atskaitomybės dokumentus pasirašydavo direktorius. V. B. užeidavo į ofisą, tačiau su juo ji tiesiogiai nebendravo, žinojo, kad jis yra akcininkas. Jeigu reikėjo jo parašo, dokumentus palikdavo direktoriui R. Š.. Ji tvarkė ir UAB „Specializuotas apsaugos centras“ firmos dokumentus, tačiau joje grynų atsiskaitymų nebuvo, pinigus pervesdavo per banką, jai buvo suteiktas įgaliojimas. Šios įmonės direktorius buvo V. B.. Su V. B. mažai bendravo, ji jam paskambindavo jei reikėdavo parašo. Atsakė, kad jog ji pildė paraišką dėl kredito gavimo iš Medicinos banko. Nes ji tvarkė UAB „E“ buhalterinius dokumentus, ten dirbo puse etato, pagal susitarimą 2 dienas per savaitę, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Kartą R. Š. jos paprašė atvažiuoti. Ji atvažiavo, tačiau buvo ne jos darbo dienos. R. Š. sakė, kad reikia užpildyti dokumentą bankui, kad yra susitarimas, viskas su banku yra sutarta, kad UAB „E“ gaus paskolą, reikia greičiau viską sutvarkyti. Ji paklausė ar buvo akcininkų susirinkimas, ar yra akcininkų susirinkimo protokolas. R. Š. atsakė, kad yra akcininkų susirinkimo protokolas dėl paskolos gavimo, ji juo patikėjo. Tai buvo standartinis banko paraiškos blankas, jį galima paimti to banko tinklalapyje. Blanką pildė ji, ko nesuprati, kreipiausi į R. Š.. Jis sakė, kad jei reikės kokios pagalbos finansiniais klausimais, jai padės kitas darbuotojas. Ten buvo keletą lapų. Pirmame lape reikėjo surašyti įmonės rekvizitus, kas yra vadovas ir akcininkai, kas tiesiogiai bendraus su banku, kas pasirašys paskolos dokumentą ir pan. Priedai – verslo planas, verslo prognozė pagal tam tikrą sutartį, dėl kurios kreipėsi į banką įmonės vadovas, turėjo įvykti pirkimas – pardavimas. Tam, kad tas sandoris įvyktų, reikėjo pinigų – 3 mln. Lt. Pirmą lapą ji užpildė, pildant prognozę reikėjo žinoti pardavimo kainas, situaciją rinkoje. Ji kaip buhalterė to tinkamai įvertinti negalėjo, to negalėjo žinoti, negalėjo tinkamai įvertinti rizikas, susijusias su sandoriu. Ruošdama paraišką ji bendravo su UAB „E“ direktoriumi R. Š.. Tačiau buvo dar vienas darbuotojas, jo pareigų tiksliai neatsimena, gal patarėjas ekonominiais reikalais buvo toks Žilvinas, pavardės dabar neprisimena. Jis buvo UAB „E“ etatinis darbuotojas. Kai ruošė paraišką dėl paskolos gavimo, ji su V. B. nebendravo. Su V. B. apie turto įkeitimą, ar paskolos gavimą ji šia tema nekalbėjo, apie tai ji kalbėjo tik su UAB „E“ direktoriumi R. Š. ir jo patarėju. Akcininkų protokolo, kuriame buvo aptartas kredito ėmimas, ji nespausdino, kas tai darė, nežino. Kai atvyko pildyti paraišką, to akcininkų susirinkimo protokolo ji negavo, direktorius sakė, kad yra toks protokolas. Juo labiau, kad tiek metų jie dirbo, todėl jei pasakė, kad toks protokolas yra, tada ji pasakė, kad pildys paraišką. Protokolą pamatė tik rudenį, gal rugsėjo pabaigoje, kai direktorius jai jį atnešė ir padavė, nes ji turėjo segtuvą su protokolais, juos segdavo. Su R. Š. į banką dėl paskolos nėjo, jai neteko dalyvauti derybose dėl paskolos gavimo. Pirmą kartą apie banką ji išgirdo tada, kai direktorius pranešė, kad yra teigiamas atsakymas dėl paskolos iš Medicinos banko, viskas yra sutarta, reikia tik paraiškos. Jos užduotis buvo užpildyti paraišką, tačiau ji į banką nėjo, priedus prie paraiškos rinko, dėjo ne ji. Ji, užpildžiusi paraišką, ją elektroniniu būdu siuntė banko darbuotojams, kad įvertintų. Šią reikėjo pakoreguoti. Po to paraišką atspausdino ir atidavė vadovui, UAB „E“ direktoriui R. Š.. Taip su jų parašais paraiška ir verslo prognozė nukeliavo į banką popieriniame variante. Ji nesiuntė jokio protokolo bankui elektroniniu būdu. Be to ji nežinojo, kokius dar reikia dokumentus pridėti prie paraiškos. Į namus pas V. B., kad šis pasirašytų UAB „E.“ dokumentus, ji nevažiavo. Tačiau vieną kartą vežė jam UAB „Specializuotas apsaugos centras“ dokumentus pasirašyti, nes reikėjo priduoti Registrų centrui. Ji nerinko parašų, yra įmonės patalpos, akcininkai, tai tegul šie pasirašo ką nori. Taip pat atsakė, kad kontraktus dėl cemento įgijimo matė, buvo sutarties kopija jai pateikta, ar buvo įrašytas „Portland“ kaip tiekėjas, ar buvo kitas pavadinimas, ji dabar neatsimena. Kad dėl cemento, tai matė, tačiau matė minimalią informaciją. Tą sutartį gavo tą pačią dieną, kai pildė paraišką bankui. Ar ten buvo originalas, ar kopija, neatsimena, ten buvo antspaudai ir parašai. Taip pat atsakė, kad ji su R. Š. šiuo metu jokių santykių neturi. Ji pati neišėjo iš darbo, ją atleido, vienašališkai nutraukė darbo sutartį. Nes ji pradėjo neiti į darbą, nes nemokėjo algos, nebuvo darbo vietos. Jai paskambino R. Š. ir pasakė, kad ją atleido, ji į tai reagavo teigiamai. Tačiau jos paprašė sudaryti UAB „E“ balansą. Tačiau ji pasakė, kad labai gerai, kad ją atleido ir viskas tuo užsibaigė. Į T. Meidaus klausimą, jog ji minėjo, kad pareigūnams perdavė dokumentą, ikiteisminio tyrimo metu ji irgi tai minėjo, atsakė, kad nesupranta apie kokį dokumentą jis kalba. Patikslinus klausimą, atsakė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ji gavo iš R. Š. rudenį, rugsėjo mėnesį, protokolas buvo dėl paskolos iš Medicinos banko gavimo. Patikslinus klausimą, atsakė, kad dėl dokumentų, kurie buvo perduoti ekonominei policijai, tai buvo užklausa, direktorius prašė padaryti kopijas su V. B. parašais. Buvo viskas sunumeruota, surašytas lydraštis ir perduota ekonominei policijai. Ji tik darė kopijas, jas padavė direktoriui, jis vežė dokumentus į ekonominę policiją. Be to šioje policijos įstaigoje ji buvo du kartus, vieną kartą reikėjo duoti jos parašų pavyzdžius, antrą kartą dar kažko papildomai reikėjo iš jos sužinoti. Ji šiuo metu neprisimena, ar kokius dokumentus vežė, prašo perskaityti kas ten parašyta. Ji darė kopijas, ko prašė direktorius, gi pati savarankiškai negali kažką, kažkam perduoti. Į T. Meidaus klausimą, kur buvo laikomi visi dokumentai, atsakė, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo laikomi jos kabinete. Į jos kabinetą galėjo patekti direktorius, D. Š., jie šiame kabinete su klientais vesdavo derybas. Be to B. Š. jos kabinete filmus žiūrėdavo, o R tvarkė patalpas, todėl galėjo ten įeiti. Po to iš jos visiškai atėmė to kabineto, kuriame ji dirbo, raktus. Šiuos pakabino ant sienos bendrijoje patalpoje. Ji neturėjo teisės pati užeiti į kabinetą, kuriame ji dirbo, be liudininkų. Į T. Meidaus klausimą, ar buvo toks įvykis, kad ji buvo pametusi raktus, atsakė, kad buvo toks įvykis, bet ji iš karto apie tai pranešė įmonę. Tada jau vyko visos apklausos, jau buvo ta epopėja su paskola, su vizitais į ekonominę policiją. Apie pamestus raktus ji pranešė Ramanauskienei, raktai buvo pakeisti. Pranešė iš karto, kai suprato, kad neturi raktų. Tai galėjo būti šeštadienis, o pirmadienį ryte apie tai ji pranešė. Į T. Meidaus klausimą, kai buvote atleista iš darbo, ar ji pridavė visus dokumentus, atsakė, kad kai buvo atleista, visi dokumentai buvo palikti įmonėje. Buvo dar tokia situacija, kai UAB „E“ keitė biurą, reikėjo sudėti dokumentus į dėžes. Ji padarė dokumentų sąrašus. Tačiau ji niekada nepasirašinėjo jokio dokumento dėl atsakingo saugojimo, nes ji neturėjo kažkokių rakinamų patalpų, seifų, kurių raktus turėtų ji viena. Direktorius nepasirašė nei vieno dokumentų sąrašo, buhalterinių dokumentų perdavimo ir priėmimo akto, tačiau viską pasiėmė. Pasakė, kad jis nežino, kas įmonėje yra gerai. Dokumentai buvo pervežti ir išpakuoti. Ji tuos dokumentus paliko ir viskas. Buvo patikrinimas iš mokesčių inspekcijos, jai reikėjo paimti dokumentus ir ten nuvežti. Tada pas D. Š. dirbo toks vaikinas Vitalikas, jam buvo sakyta perduoti dokumentus mokesčių inspekcijai. Po to dar reikėjo papildomų dokumentų mokesčių inspekcijai, ji važiavo į įmonę. Tada direktoriaus buvo paskirtas kitas buhalteris Vitalij, jis jai pildė perdavimo aktą. Ji pasiėmė dokumentus, vežė į mokesčių inspekciją. Po to ji atvežė ir paliko lydraščius, nebuvo kam jų atiduoti. T. M. parodžius dokumentą, į jo klausimą, ar tai jos parašai, o gal suklastoti, atsakė, jog jos. Tai buvo tada, kai įmonė keitė biurą. Buvo pavedimas atiduoti dokumentus Vitalijui, tai jam ir buvo atiduota. Į T. Meidaus klausimą, ar jai yra žinomas faktas, kad kai įmonė keitė patalpas, dingo kompiuteriai, atsakė, kad apie tai ji nieko nežino, už kompiuterius ji nebuvo atsakinga. Ji tik dokumentų sąrašus paliko ir išėjo, ir viskas. Šiuos iš jos perėmė V. K.. Į klausimą, ar yra gavusi kokių pretenzijų, kad pradangino įmonės turtą ar dokumentus, atsakė, kad ne, nėra. Į T. Meidaus klausimą, parodėte, kad praktiškai nebendravote su V. B., jį pažįstate tik iš matymo labai minimaliai, atsakė, jog minimaliai iš matymo – ji tokių žodžių nesakė, be to kas yra bendravimas? Apie ką Jūs kalbate? Minimaliai dėl darbo bendravo. Į T. Meidaus klausimą, o ne dėl darbo, atsakė, kad nežino apie ką jis klausia. Tačiau žino jo vardą, pavardę, žino, kad jis yra UAB „E“ akcininkas, UAB „Specializuotas apsaugos centras“ akcininkas ir vadovas. Kai jai reikėjo porą kartų jo parašo, šis atvažiavo pas ją adresu Savanorių pr. šiuos pasirašyti, o būtent UAB „E“ patalpose. O kaip UAB „E“ akcininkas, kur jis pasirašinėjo, ji nežino. Dėl UAB „Specializuotas apsaugos centras“ pas jį vieną kartą važiavo, jis pasirašė balansą, kurį jai reikėjo priduoti į Registrų centrą. Taip pat jis pasirašė darbo sutartį, padėjo rezoliuciją ant prašymo priimti ją į darbą UAB „Specializuotas apsaugos centras“. Teisėjui parodžius dokumentą, 1 tomas 113, 114 l., atsakė, jog matė tokį 2008-05-06 dokumentą, jį pamatė kažkur rudenį, kai jį atnešė Šechter, jai atnešė su parašais. Ji neruošė tokio dokumento. Kai jam R. Š. atnešė šį dokumentą, jis, jai atrodo, buvo su parašais, turėjo būti parašai. Dėl dokumento 1 tomas 115 l., tai ji šį matė, kai jam padavė R. Š., beje juos atnešė kartu. Šį dokumentą padavė prie protokolo. Dėl 1 tomas 116 l, tai tokio neturėjo jai atnešti. Atsimena lentelę su parašais, dabar net nežino kurį. Ji to nepildė, ji neprisidėjo dėl protokolo, kas atspausdino nematė, negirdėjo kam buvo pavesta atspausdinti. Be to, R. Š. mokėjo dirbti kompiuteriu, visi turėjo kompiuterius. R. Š. tokiame lygyje mokėjo atspausdinti. Be to, kaip minėjo, visi mokėjo kompiuteriu dirbti, kas daugiau, kas mažiau. Tačiau R. Š. kabinete nebuvo printerio. Pradžioje Ofise buvo rašaliniai printeriai, o kokie po to buvo, negali pasakyti. Galėjo būti vietinis tinklas padarytas, todėl gal kitose patalpose galėjo atspausdinti per internetą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. Č. teismui paaiškino (parodė), jog pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Į T. Meidaus klausimus atsakė, jog, jei gerai pamena, UAB „E“ dirbo nuo 2008 metų pradžios, buvo direktoriaus patarėjas. Dirbo su komercijos projektais. Tai yra sutarčių ruošimo ir banko produktų pritaikymo konkrečioms sutartims. 2008 metų pradžioje buvo suderėtas didžiulis sandoris dėl cemento pirkimo. Berods 2008 metų pradžioje, tiksliai nepamena. Sutartas sandoris dėl cemento pirkimo. Tuo tikslu pasirašytos dvi sutartys, viena pirkimo sutartis, kita pardavimo sutartis. Pirkimo sutartis numatė atsikaitymą banko akredityvui. To banko akredityvo padengimui arba finansinių lėšų parūpinimui buvo paimta paskola UAB Medicinos banke. Dėl pačios paskolos paėmimo aplinkybių ir visa kita daug papasakoti negali, kadangi nedirbo prie paskolos. Paskolos dokumentus tvarkė įmonės vyr. finansininkė T. Kiek jam žinoma, paskolos gavimo tikslais buvo įkeistas įmonės turtas bei papildomai įmonės direktorius laidavo savo asmeniniu turtu. Jis daugiau dirbo prie pateis akredityvo teksto ir kontraktų sąlygų. Medicinos banke tuo tikslu bendravo su darbuotoja berods T. K., jei gerai atsimena. Šitas akredityvas buvo išleistas. Deja, tiekėjai nepateikė prekės pagal sutarties sąlygas, praėjus tam tikram terminui. Be to, galima teigti, jog bankas pakankamai uždelsė su sąlygomis ir procedūromis. Gal pusė metų ir daugiau praėjo, ir tas akredityvas buvo anuliuotas. Didesnioji dalis kredito kiek jam žinoma buvo gražinta bankui. Dėl akredityvo konkretesnių sąlygų, dėl pačios paskolos aplinkybių tikrai negali papasakoti, nes nedalyvavo derybose nei su banku, nei su kažkokiais, sakykim, įmonės vidiniais dokumentais, liečiančiais balansus, įmonės turtą ir visa kita. Jo dalyvavimo nebuvo. Nedalyvavo ruošiant dokumentus dėl paskolos gavimo. Tam, kad gauti paskolą iš banko, reikia labai didelį paketą dokumentų bankui pateikti. Iš kitos pusės, dalį tų dokumentų ko gero, ar net gi ir visus dokumentus matė. Kadangi paskolos išdavimas buvo faktiškai susietas su paties akredityvo išleidimu, paskola buvo išduodama tuo tikslu, kad po to išleisti akredityvą. Visą paketą dokumentų, sakykim taip, pervertė, peržiūrėjo ir jam, kad ten kažkokių būtų trūkumų, nepasirodė. Į klausimą, ar tuos dokumentus ruošė ponia T, visą tą paketą, finansinį balansą, atsakė, kad tikrai nepamena, nepasakys kaip buvo įformintas įmonės sprendimas kreiptis į Medicinos banką gauti paskolai. Esmė tokia, kad tų dokumentų buvo daug, ir tas dokumentas buvo ne vienas. Visų pirma buvo įmonės paraiška kreditui gauti. Ar metė išreikštą raštu akcininkų įmonės valią prieš paraišką, atsakė, kad nežino. Šiaip pagal visą bendrą tvarką įmonės administracijos vadovas tokius dalykus sprendžia. Tačiau turi būti visų pirma įmonės akcininkų valia, jei jis gerai atsimena. Pagal jį buvo kažkoks tai protokolas. Jis šį matęs. Jis nežino, ar tai būtinas dokumentas tam dalykui, ar nebūtinas. Tačiau įmonės turtiniai interesai nuo to nepasikeičia, jeigu yra imama paskola ir įkeičiamas turtas. Tai nebuvo įmonės įstatinio kapitalo didinimas, ar mažinimas, kad tarpusavy kažkas.... Tačiau kai matė tą protokolą tarp visų dokumentų, tai gali pasakyti tik tiek, jog jeigu jis peržvelgė dokumentus ir jeigu visi dokumentai jo supratimu buvo tvarkingi, tai reiškia, pagal jį, netrūko parašų. Nebuvo taip, kad būtų praleista kažkokia eilutė, pavardė ir be parašo. Tačiau, kas dokumentų minėtą paketą nešė į banką, nežino, greičiausiai vyr. finansininkė. Jis šio (dokumentų) nenešė. Taip pat atsakė, kad apie kredito gavimo būtinybę jam neteko kalbėtis su akcininku J. V. B.. Akcininkas J. V. B. iš vis įmonės veikloje nedalyvavo. Su juo nederino šitų klausimų. Šituos klausimus derino vyr. finansininkas ir įmonės vadovas, ogi Š. ir T. Jam nėra tekę J. B. vežti pasirašyti kokius nors dokumentus. Kažkas iš kolegų veždavo, tas paslaptyje nebuvo. Kas konkrečiai veždavo negali pasakyti, nežino. Įmonėje dirbo viso labo 7-8 žmonės. Tai ten kažkaip didelių paslapčių nebuvo. Akcininkų susirinkimuose jam nėra tekę dalyvauti. Dėl akcininkų susirinkimo tuo metu, kiek jis matė, tai buvo pakankamai neformaliai bendraujantys akcininkai. Akcininkų buvo tik trys. Greičiausiai, jo supratimu, dažniausiai būdavo sprendžiama pakankamai neformaliai visi tie klausimai. Nebūdavo šaukiamas akcininkų susirinkimas. J. V. B. ofise matydavo. Jis nebuvo įformintas darbuotoju. V. B. bendraudavo arba su įmonės direktoriumi Šechter arba su įmonės vyr. finansininke T. Jis būdavo arba pas vieną, arba pas kitą. Jų pokalbių turinys jam nežinomas. Taip pat atsakė, kad sklypo įkeitimo dokumentus jis netvarkė, kas tai darė nežino. Dėl derybų dėl cemento pirkimo, dėl pačių sutarčių, tai pradžioje buvo pasiūlyta patiekti cementą į Rusiją, po ko jie pradėjo ieškoti galimybių šį įsigyti. Tuo dalyku daugiausiai užsiėmė iš dalies jis, iš dalies direktorius Š.. Tačiau dėl cemento pardavimo, įsigijimo, jis šių klausimų su J. V. B. nederino. Šis nebuvo įmonės darbuotojas. Be to, cementą buvo nuspręsta įsigyti K. N. tarpininkaujant. Derybose su K. N. jis dalyvavo ir R. Š. dalyvavo. Daugiau neatsimena, kad iš įmonės darbuotojų, kas dalyvautų. Berods ne. Į T. Meidaus klausimą atsakė, jog J. V. B. matydavo UAB „E“ įmonės patalpose. Be to, jam žinoma, jog vyr. finansininkė T papildomai dar berods įmonės „Specialusis apsaugos centras“ buhalteriją tvarkydavo. Todėl, kiek jam žinoma, greičiausiai tuo tikslu J. V. B. ir T susitikdavo. Tiksliai negali pasakyti, nes pokalbiuose nedalyvavo. Teismui parodžius dokumentus, 1 tomas, 4, 6, 7 puslapiai, atsakė, kad, praėjus daug laiko nelabai atsimena, bet tai labai panašūs į tuos dokumentus, kurie buvo byloje, tame bendrame dokumentų pakete paskolos paėmimui. Jeigu jis gerai pamena, akcininkų susirinkimo protokolas nebuvo reikalingas tarp visų dokumentų pačioje pradžioje. Paskui atsirado jo poreikis. Negali pasakyti kas poreikį iniciavo. Dokumentų paruošimo ir jau ruošimosi gabenti tuos dokumentus į banką metu, jis matė kaip D. Š. pasirašinėjo vieną iš protokolų. Paprastai tvarka būdavo tokia, kad visus dokumentus pirmiausia pasirašydavo įmonės direktorius R. Š., po to pasirašydavo visi kiti darbuotojai. D. Š. šiuo atveju veikė kaip akcininkė. Jis matė kaip ji pasirašinėjo protokolą ant kurio jau buvo R. parašas. Tačiau tiksliai ant kurio D. Š. pasirašinėjo jis nepamena, nes daug laiko praėjo. Tikrai negali pasakyti, kad tas dokumentas raidė į raidę atitinka. Tai panašu į standartinį įmonės dokumentą. Tai panašu į tą dokumentą, ir jis tuo metu ten galėjo būti. Be to, šis dokumentas yra įmonės susirinkimo protokolas. Tai yra vidinis dokumentas, kiek jam suprantama. Negali pasakyti kokiu tikslu sudarytas tas vidinis dokumentas. Jis nėra įmonės akcininkas ir kokiu tikslu jisai sudarytas jis negali pasakyti. Tačiau pradžioje bankas šio dokumento nepareikalavo. Be to, prieš tai jis jo nebuvo matęs. Jis jį pamatė po to, kai buvo derybos su banku paskolai gauti, beje tai yra procesas su banku, o tas truko du mėnesius. Jis ruošė tam tikrą dokumentų dalį. Ne jis vedė derybas su banku. Jis su banku vedė derybas dėl dalies, o būtent dėl akredityvo išleidimo dalies. Kreditas ir akredityvas yra du skirtingi dalykai. Akredityvas yra banko mokėjimo instrumentas, kreditas yra finansinių lėšų suteikimas. Banko mokėjimo instrumento derybas vedė jis, o instrumento padengimo, tai yra dėl finansinių lėšų gavimo derybas vedė vyr. finansininkė. Jis girdėjo ankščiau kaip jinai darė. Tačiau jis negali tiksliai pasakyti ką jinai darė. Tačiau ši skambinosi su banku, derėjosi, jinai ruošė balansus. Negali pasakyti ką jinai daugiau darė. Nesėdėjo šalia prie jos tuo metu kai jinai šnekėjo. Ji tvarkė dokumentus tam, kad gauti paskolą iš banko. Jinai turėjo pristatyti paskutinių trijų metų balansą, kaip ir įmonė turi pristatyti pelno nuostolių ataskaitas, įmonė turi pristatyti įstatinio kapitalo patvirtinimą, įmonė turi pristatyti įmonės turto aprašą. Visus tuos dokumentus ruošė vyr. finansininkė, kadangi tai yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Buvo papildomai prašymai, papildomai reikalingi sutikimai, kadangi buvo asmenis direktoriaus laidavimas. Šis laidavo visu savo turtu. Reikalingas buvo jo sutuoktinės patvirtinimas, ir taip toliau. Taip pat atsakė, kad derybos su banku truko apie dvi savaites. Kuriuo konkrečiu momentu, jis tikrai nepasakys. Tai buvo prieš penkis metus. Patikslino, jog teisingai jis buvo suprastas, kad matė, jog D. Š. pasirašo kažkokį panašų dokumentą, kurį rodė teismas. D. Š. pasirašė jau po R. Š. pasirašymo. Tokia buvo įmonėje nusistovėjusi tvarka. Tačiau D. Š., pasirašant tą dokumentą, jis su to dokumento turiniu nesusipažino. Nebuvo priėjęs. Neaptarė ką jinai pasirašo. Tai ne jo buvo atsakomybės ribos. Esmė tokia, kad tas dokumentas, kurį pasirašinėjo D. Š., paskui jau atsirado jis tame visų dokumentų pakete, kuris buvo nešamas į banką. Dokumentų buvo tikrai krūva. Tačiau tas dokumentas atsidūrė tame pakete, kuris vėliau nukeliavo į banką. Ir tai greičiausiai tas dokumentas, kurį D. Š. pasirašė. Tačiau jis negali tvirtinti ar tai tas pats dokumentas, ar kitas dokumentas. Nors išoriškai jie panašūs. Tačiau negaliu patvirtinti, nes ne jis pasirašinėjo tą dokumentą. Negali patvirtinti to, kuo nėra įsitikinęs. Tačiau kai D. Š. pasirašinėjo protokolą, tai taip, tai buvo akcininkų susirinkimo protokolas. Šiuo metu jis dirba AB „Arna investicija“. Jis susijęs darbiniais ryšiais su R. Š.. Jisai yra direktorius tos bendrovės, kurioje jis dabar dirba. Kad jis bus kviečiamas liudyti, jam paskambino teismo sekretorė. Tada sužinojo, kad bus apklausiamas. Iki šiol su nieko apie teisme apklausiamas aplinkybes jis nekalbėjo. Tačiau, kad vyksta teismo procesas jis žinojo. Taip pat atsakė, kad nežino priežasčių dėl ko atsirado to dokumento poreikis, tačiau jam apie tą poreikį pasakė vyr. finansininkė T, t.y. kad reikia dar tokio papildomo dokumento. Tačiau tas dokumentas, jo nuomone, yra nereikalingas. Patikslino, kad jam apie tai pranešė vyr. finansininkė, o kieno iniciatyva, ar to pareikalavo bankas, ar kas asmeniškai sugalvojo, jis negali pasakyti. Be to yra du aukščiausi įmonės vadovai, visada yra direktorius ir vyr. finansininkė. Be to, šito dalyko reikėtų klausti banke. Esmė tokia, kad kažkokie tai akcininkų susirinkimo protokolai atsiranda tik su klausimais susijusiais su akcininkų turtu. Be to, nurodymą davė bankas, t.y. kokius dokumentus reikia pateikti. O pagrindinį paketą dokumentą turėjo ir ruošė vyr. finansininkė T. Be to, banko paskola ir tos paskolos panaudojimas, tai du skirtingi dalykai. Banko paskola yra tai, kad pinigai turėtų būti įmonės sąskaitoje. Bankas išdavė paskolą, pinigai įkrito į įmonės sąskaitą. Ką toliau reikia daryti, tuos pinigus reikia panaudoti, išleidžiant banko instrumentą. Taip pat atsakė, kad jis dalyvavo tame procese nuo pat pradžių. O nuo pat pradžių tas paskolos tikslas buvo, kad nupirkti cementą. Kad nupirkti cementą bankas turėjo išleisti akredityvą. Akredityvas yra banko įsipareigojimas apmokėti tiekėjui už cementą. Taigi banko įsipareigojimas, o ne firmos. Be to, visus tuos pinigus, kuriuos bankas skyrė paskolai. Bankas pas save blokuoja pinigus kaip užstatą šitam įsipareigojimui. Tai yra išleidžiamas akredityvas. Tai pakankamai sudėtingas ir komplikuotas instrumentas. Šito instrumento paruošimo stadijoje ir jo išleidimo stadijoje jis bendravo su banko atstovais. Bet ne paskolos gavimo. Tačiau tam buvo bendras, susijęs dokumentų paketas. Šiuo atveju neatskiriami dalykai. Dėl aplinkybių dėl to protokolo reikalavimo. Visų pirma jis tą paketą prieš pateikiant bankui visą pervertė ir peržiūrėjo. Sakykim, savo dalį atidžiai, o ne savo to dokumento paketo dalį prabėgom. Antras dalykas, vėl gi įmonė maža ir visi žmonės tarpusavyje kalbasi apie tai kokie dokumentai reikalaujami ir kas tame pakete, kokie dokumentų turi būti. Be to, dažniausiai bankui teikiami pertekliniai dokumentai. Tačiau prašymą bankui išleisti akredityvą greičiausiai pildė jis. Teisėjui parodžius dokumentą, 1 tomas, 122 lapas, atsakė, kad tas įrašas, čia ne ta pastraipa, akredityvas tampa operatyvus, tai yra įgyja juridinę galią, po dviejų procentų sutarties vykdymo garantijos išleidimo. Laiškas ir turinys, detalės papildomai nurodytos. Tačiau negali prisiminti. Nes esmė tokia, kad akredityvo formoje ne per daug telpa informacijos akredityvo išleidimui, o sąlygos ten nurodytos tokios, kad tiekėjas privalėjo išleisti priepriešinę garantiją, jeigu nepateikia, sumoka baudos mokesčius, papildomai ten kiek matau nurodyta. Akredityvas išleidžiamas Vilniaus akreditacija UAB prašymu. Trečios šalies dokumentai gali būti priimtini ir panašiai, tai yra techninė dalis. Be to, Portland cementas 42,5 R markės, metrinių tonų kaina 103 doleriai už metrinę toną. Pagal kontraktą numeris toks tai, nuo tokios datos, nuo 2008-05-08. Tačiau čia yra pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią įmonė „Esportransa“ perka cementą iš tiekėjo. Data turėtų būti nurodyta teisinga. Kontraktas yra pasirašytas tą dieną. Kontraktas turi būti banke. Banke pateikti visi kontraktai. Sutartis dėl pirkimo sudaryta vėliau, ir tai jam viskas normalu. Pasirašydama pirkimo ir pardavimo sutartį įmonė prisiima įsipareigojimus. Prisiimti įsipareigojimus, neturint finansavimo, tai yra mažų mažiausiai neatsargu. Reiškia pirmiausia reikia finansavimo ir tik po to pasirašyti sutartį. Taip pat atsakė, jog neprisimena, kad buvo gautas kreditas. Į T. Meidaus klausimus atsakė, kad jis tą protokolą matė, taip išeina, kad šį matė du kartus. Pirmą kartą šį matė pasirašinėjant D. Š., šiame buvo, turėjo būti direktoriaus parašas. Kitaip jinai nebūtų jo pasirašiusi. Vadinasi buvo du parašai. Antrą kartą šį protokolą matė kai vežė visus bendrus dokumentus. Jeigu jam neužkliuvo, kad ten trūksta parašo, vadinasi, ten buvo trys parašai. Be to atsakė, kad gerai neprisimena, bet greičiausiai jis matė R. Š. parašą. Jis matė tik kad D. Š. pasirašo dokumentą. Be to, matė, kad tai yra dokumentas ant forminio UAB „E“ blanko. Todėl sprendžia, kad tai buvo akcininkų susirinkimo protokolas. Išoriškai jisai panašus, aukštyn kojomis apverstas, jisai buvo panašus į tai kas yra byloje. Tačiau nebuvo priėjęs susipažinti su dokumento turiniu tuomet, kai D. Š. jį pasirašinėjo. Todėl iš to ką matė, iš to kokia būdavo bendra tvarka, daro prielaidą. Be to jis pakete tarp kitų dokumentų, peržiūrėdamas dokumentus, matė ir užpildytą paraišką. Be to, pirminėje banko anketoje klausimų ir visame kame to dokumento, kad reikia akcininkų susirinkimo protokolo nebuvo nurodyta. Tačiau bankas turi teisę bet kada pareikalauti bet kokių papildomų dokumentų, net ir perteklinių. Tačiau su paraiška dėl kredito gavimo jis susipažinęs. Sprendžia, kad toks dokumentas nebuvo būtinas, tiesiog bankas gali nurodyti. Tačiau šitam dalykui, darydamas prielaidą, pakanka akcininkų balsų daugumos. Be to klausimą ar buvo būtinas akcininkų protokolas, ar nebuvo, reiktų užduoti Ti. Jinai bendravo konkrečiai su banku dėl paskolos. Taip pat atsakė, kad visi tokie dokumentai buvo laikomi vyr. finansininkės kabinete, bylose. Šios kabinetas buvo atskiras, rakinamas. O visi darbuotojai sėdėjo bendrose patalpose, taigi vyr. finansininkė kaip ir direktorius, turėjo atskirą kabinetą. Galimybės įmonės darbuotojams, pašaliniams asmenims, laisvai bet kada patekti į šį kabinetą nebuvo. G. T. įsileisdavo į savo kabinetą visus kas užeidavo, jei ji būdavo kabinete, taigi ne tik J. V. B.. Jei jos tuo metu nebūdavo kabinete, niekas neužeidavo. Neprisimena aplinkybių, kad raktas kabėtų ant sienos, ir galėdavo kas nori šį paimti. Jis nežino, nesinaudojo. Prisimena tik tai, kad neva tai iš G. T. buvo pavogti raktai. Dėl dokumentų dingimo. Jo darbo laikotarpiu įmonėje UAB „E“ netgi buvo pasiklausymo aparatūra įstatyta, buvo netgi pavogta visa įmonės pašto dėžutė, ši buvo nurauta ir nunešta. Be to G. T. yra minėjusi apie kažkokių dokumentų dingimą. Be to, patikslino, kad neprisimena keliai egzemplioriais pasirašinėjo D. Š. tą protokolą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal šio kodekso 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. O pagal minėto straipsnio 4 dalį už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo (Nr. X-511, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-605 (2006-02-11).

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-745/2006). Kitose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą (žr. kasacines nutartis Nr. 2K-7-200/2008, Nr. 2K-114/2009), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų arba netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai. Šio nusikaltimo dalykas - tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentas - kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-426/2006). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti šio nusikaltimo dalyku, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-7-200/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką valdybos posėdžio protokolas yra oficialus dokumentas (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-7-153/2001). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Netikro dokumento laikymas - tai šio nusikaltimo dalyko turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas netikrą ar suklastotą dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje, drabužių kišenėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. LR BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu: pagaminus netikrą dokumentą – nuo netikro dokumento sukūrimo momento; laikant netikrą dokumentą – nuo laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą arba žinomai netikrą dokumentą laikė, ir norėjo taip veikti.

Pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. O pagal šio straipsnio 2 dalį už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Šio nusikaltimo dalykas yra kredito, paskolos ar subsidijos lėšos (pinigai), taip pat objektyviai išreikšti laidavimo, banko garantijos raštai ar kiti kreditiniai įsipareigojimai bei kitas turtas. Apgaulė pagal šį straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu. Pažymėtina, kad tikrovę neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir pan. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji: pakanka, kad kaltininkas, apgaulės būdu suklaidindamas nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (ar jo atstovaujamas juridinis asmuo) faktiškai gauna kreditą paskolą, subsidiją. Laidavimo ar banko garantijos raštų ar kitų kreditinių įsipareigojimų gavimo atveju nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas gauna atitinkamus dokumentus, patvirtinančius kito asmens kreditinius įsipareigojimus, t. y. nėra būtina, jog tokie dokumentai būtų faktiškai realizuoti. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar skolininkas nustatytu laiku gražino ar negrąžino paskolą ar kreditą, taip pat ar kreditorius dėl to patyrė ar nepatyrė tiesioginės realios žalos. Be to, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi apgaule gautos paskolos, kredito, subsidijos ar kitų kreditinių įsipareigojimų dydis. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją ar kitą kreditinį įsipareigojimą ir to siekia.

Nors kaltinamieji R. Š. ir juridinis asmuo UAB „E“ kaltais padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus neprisipažino, tačiau jų kaltė pasitvirtino teisme nešališkai ištirtais sekančiais duomenimis.

UAB „E“ akcininko J. V. B. 2008-09-08 pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2008 m. rugpjūtį sužinojo, jog UAB „E“ yra įkeitusi jai priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0320-5681. Kadangi jokiame akcininkų susirinkime, kuris spręstų sklypo įkeitimo klausimą, nedalyvavo ir sutikimo įkeisti bendrovės turtą, nedavė, 2008-08-25 raštu kreipėsi į bendrovę, prašydamas leisti susipažinti su visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo nutrata įkeisti minėtą nekilnojamąjį daiktą, protokolu ir kitais dokumentais. Bendrovės vadovas R. Š. 2008-09-05 pateikė jam dokumentų kopijas, jų tarpe 2008-05-06 UAB „E“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su registracijos sąrašu ir pranešimų įteikimo lapu; 2008-05-14 Kredito linijos sutartį Nr. LOAN_64908. J. V. B. pareiškime taip pat nurodė, kad 2008-05-06 UAB „E“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, akcininkų, dalyvaujančių 2008-05-06 visuotiniame akcininkų susirinkime registracijos sąrašas ir pranešimų įteikimo registracijos lapas yra suklastoti, nes prie jo pavardės šiuose dokumentuose esantys parašai pasirašyti ne jo, jis tokių dokumentų nepasirašė, 2008-05-06 visuotiniame akcininkų susirinkime nedalyvavo (1 t., b. 1 -22).

Dokumentu - nekilnojamojo turto registro išrašu, - Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2004-07-07 iki 2004-10-12 žemės sklypas su statiniais, adresu Basiukų vs. Vilniaus r. (unikalus Nr. 4400-0320-5681) nuosavybės teise priklausė J. V. B. (l/2 žemės sklypo) ir R. Š. bei G. Š. (1/2 žemės sklypo), nuo 2004-10-13 šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „E“ (t. 1, b. 1. 80 - 85).

Dokumentu, pateiktu J. V. B. LR BPK 98 straipsnio nustatyta tvarka - J. V. B. pateikė antstolio G. B. 2008-09-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (3 t., 31 - 32 L), kuriame konstatuota, kad advokatui A. K., atstovaujančiam J. V. B. interesus, paprašius, R. Š. pagal 2008-08-25 raštą, kuriuo prašoma pateikti dokumentus (įmonės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus bei juos lydinčius dokumentus, susijusius su 2008-05-16 įmonės turtui uždėta hipoteka), R. Š. pateikti jų negalėjo (3 t., b. l. 43 - 44).

Civilinės bylos dokumentais, - Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusių J. V. B. ieškinį bei apeliacinį skundą, sprendimuose konstatuota, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo parašų protokole, akcininkų registracijos žurnale suklastojimo negalėjo turėti įtakos priimamo sprendimo galiojimui, o viešasis interesas, kuris, pasak ieškovo, yra pažeidžiamas nagrinėjamu atveju, turi būti ginamas ne civilinės, bet baudžiamosios teisės normų nustatytomis priemonėmis, pažymint, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Nr. 3K-3-114/2006, 3 t, b. l. 68-112).

Dokumentais, išreikalautais iš UAB „Medicinos bankas“ LR BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka: 1) UAB „E“ banko sąskaitos išrašu, kuriame matyti, kad 2008-05-16 UAB „E“ išduota 3.000.000,00 Lt paskola pagal sandorį Nr. LOAN 64908; 2) 2008-05-16 UAB „E“ prašymas išleisti dokumentinį akredityvą; 3) UAB „E“ 2008-05-06 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, akcininkų, dalyvaujančių 2008-05-06 visuotiniame akcininkų susirinkime registracijos sąrašo bei pranešimų įteikimo registracijos lapo dėl 2008-05-06 šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo originalai (t. 1, b. 1. 90 - 116).

2008-11-14 specialisto išvada Nr. 11-2956 (08), kurioje konstatuota, kad: 2008-05-06 UAB „E“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole prie J. V. B. pavardės; UAB „E“ akcininkų, dalyvaujančių 2008 m. gegužės 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąraše, eilutėje „J. V. B.“ skiltyje „Parašas“; UAB „E“ pranešimų įteikimo registracijos lape dėl 2008 m. gegužės 6 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, eilutėje „J. V. B.“, skiltyje „Akcininko (įgaliotinio) parašas“ pasirašė ne J. V. B. (t. 1, b. 1. 139 -143).

Dokumentais, išreikalautais iš UAB „Medicinos bankas“ LR BPK 155 straipsnyje nustatyta tvarka: 1) UAB „E“ 2008-04-28 raštu dėl kredito panaudojimo; 2) UAB „E“ 2008-04-28 paraiška dėl 3.000.000,00 Lt gavimo, bankui įkeičiant žemės sklypą Basiukų k., Nemėžio sen., Vilniaus r. Paraiškoje nurodytas su paraiška pateikiamų dokumentų sąrašas: paraiškos blanke nurodyta, kad be kitų dokumentų turi būti pateiktas paraiškos teikėjo visuotinio akcininkų susirinkimo ar kitų organų sprendimas dėl kredito ėmimo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo, jei jis būtinas pagal bendrovės įstatus. Paraišką pasirašę asmenys - R. Š., G. T.. (t. 1, b. 1. 132 - 134).

Nukentėjusiojo pateiktais daiktais, kurie įforminti Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais - kartu su 2009-12-09 skundu ir 2010-04-12 po apklausos apžiūrėta J. V. B. pateikta kompaktine plokštele (CD disku „TDK“) (t.1, b. 1. 41, t.3, b. l. 6-8); 2010-11-04, 2011-08-01 J. V. B. pateiktu prietaisu - diktofonu „Olimpus“, kuriuo buvo atliktas J. B. ir R. Š. pokalbio įrašas bei kompaktinis diską su programine įranga prie diktofono (t. 3, b.l. 45 - 47).

2011-09-07 specialisto išvada Nr. 11-3068 (10), kurioje konstatuota: tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „TDK“ įrašytas garso įrašas yra kopija. Šis garso įrašas yra identiškas tyrimui pateiktame diktofone „Olimpus“ esančiam garso įrašui. Tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „TDK“ įrašytame garso įraše montažui būdingų požymių nėra (t. 1, b. 1. 150-156).

Kompaktiniame diske „TDK“ esančio (įrašyto) pokalbio atlikta stenograma, kurioje nurodyta, kad J. V. B. buvo nežinoma apie kredito gavimą UAB „Medicinos bankas“ bei kredito pinigų padėjimo į depozitinę sąskaitą. Pokalbio metu R. Š. aiškina, kad nieko nesakė J. V. B., kadangi šis daug kalba (t. 1, b. 1. 160 - 211). J. V. B. pateikto pokalbio garso įraše girdimomis šiomis aplinkybėmis: nuo pirmos pokalbio minutės R. Š. sako, kad jis žino, ko atėjo J. V. B., kad pinigų jis nepavogė, įdėjo juos į banką „ant depozito“, 2.700.000, siūlo parodyti dokumentus ir įsitikinti jo žodžiais. Įrašo 8-9 minutėse J. V. B. priekaištauja R. Š., kad šis nieko nesakė apie paimtą kreditą ir žemės įkeitimą. R. Š. atsakė, kad nesakė jam, nes jis per daug plepa. Nuo 17 iki 19 minutės R. Š. sako, kad buvo beviltiškoje padėtyje ir jis tai padarė (įkeitė žemės sklypą), nes buvo priteista 360.000 Lt (buvo patenkintas ieškinys prieš R. Š.) ir jis tai padarė, kad išvengtų išieškojimo), tačiau J. V. B. neapgavo, pinigų nepasisavino. 80 iki 84 min. R. Š. pasakoja, kad tą „depozitą“ jis padarė, nes buvo apeliacinio teismo sprendimas (nepalankus jam) ir galėjo paimti visą turtą, todėl jis užstatė žemę bankui ir dabar patiria nuostolius, nes kreditas paimtas už 12 proc, o indėlis - už 8,5 proc. ir jis (R. Š.) per mėnesį netenka po 10.000 (litų). Tai jis padarė specialiai, kad nebūtų „atimta viskas“ (t. 1, b. 1. 180-211).

Dokumentais – duomenimis apie juridinį asmenį - Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo duomenimis, jog 2003-06-11 įregistruota UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Savanorių pr. 124-8, Vilnius. Bendrovės vadovu nuo 2005-03-01 įregistruotas R. Š. (t. 2, b.l. 9-12). 2004-09-28 UAB „E“ vienintelio akcininko sprendimu padidinamas bendrovės įstatinis kapitalas, J. V. B. ir R. Š. UAB „E“ paprastąsias vardines akcijas apmoka nekilnojamuoju turtu - žemės sklypu, esančiu Basiukų k., Nemėžio sen., Vilniaus r. kadastrinis adresas 4162/0100:998 sutinkant, kad minėtu turtu būtų apmokėtos akcijos, suteikiant 9540 akcijų 954 litų sumai (t. 2, b. 1. 63).

Aukščiau aprašyta medžiaga, garso įrašas bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų kaltinamojo R. Š., kaltinamojo UAB „E“ atstovo adv. T. Meidaus, nukentėjusiojo J. V. B. paaiškinimai, liudytojų K. N., D. Š., O. R., D. Š. – R., G. T., Ž. Č. liudijimai rodo, jog R. Š. buvo UAB „E“ direktorius ir turėjo šios įmonės 49,48 procentų akcijų. 2008 metų pradžioje, K. N. pasiūlė R. Š. UAB „E“ vardu pradėti verstis cemento prekyba. Tačiau šiuo laikotarpiu šią įmonę ištiko didelė nesėkmė, dingo krovinys, kurį ši įmonė turėjo nugabenti kitai įmonei. Dėl to UAB „E“ kilo turtinių problemų. Teismas iš UAB „E“ priteisė 360000 Lt žalos atlyginimo įmonės (ieškovo) naudai. Be to šiuo metu buvo areštuotas UAB „E“ turtas. Taigi ši įmonė galėjo netekti ir, kaip paaiškėjo, neteko dalies turto. R. Š. tuo laikotarpiu buvo reikalingos apyvartinės lėšos toliau UAB „E“ įmonės veiklai vystyti. Todėl, ir esant minėtam pasiūlymui dėl cemento, jis priėmė sprendimą kreiptis į Medicinos banką dėl kredito gavimo. Neabejotina, jog 3000000 Lt paskolos sandorio užtikrinimui šis bankas pareikalavo įkeisti turtą, jog tam turi būti įmonės akcininkų sutikimas (sprendimas). Ir tai pasitvirtino, nes R. Š. priėmė sprendimą įkeisti įmonės nekilnojamąjį turtą, - žemės sklypą, kurio plotas 2,9299 ha., įvertinus dar ir tai kad UAB „E“ įstatinis kapitalas buvo padidintas. 2008 m. balandžio, gegužės mėnesiais, R. Š., žinodamas, kad kitas UAB „E“ akcininkas J. V. B. nepritars sprendimui įkeisti įmonei priklausantį minėtą žemės sklypą ir kreiptis dėl kredito, nurodė nenustatytam asmeniui surašyti, atspausdinti dokumentus, kurie turėjo melagingai tvirtinti, kad įvyko šios įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl kredito gavimo Medicinos banke, ir kuriame buvo nutarta kreiptis dėl kredito gavimo iš šio banko, ir kad kreditą gauti šiam bankui įkeičiamas minėtas žemės sklypas. Dokumentuose (2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, 2008-05-06 akcininkų registracijos sąraše, pranešimų įteikimo registracijos lape) buvo nurodyta, kad dalyvavo visi UAB „E“ akcininkai, kurie, be išimties, nubalsavo už tokį pasiūlymą. Tokiu būdu R. Š. nurodymu atspausdinus šiuos dokumentus ir nenustatytam asmeniui pasirašius už J. V. B. imituotu parašu, jis (R. Š.), žinodamas, kad šie dokumentai neatitinka tikrovės, pasirašė juos savo parašu ir šiuos laikė. 2008-05-10 šiuos dokumentus R. Š. pateikė UAB „Medicinos bankas“. 2008-05-16 UAB „Medicinos bankas“ pervedė 3000000 Lt į UAB „E“ sąskaitą.

Taigi nors kaltinamieji R. Š. ir UAB „E“ nepripažįsta kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, tačiau jų kaltę visų pirma įrodo nukentėjusiojo J. V. B. teisme duoti paaiškinimai (parodymai). Šis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai, aiškiai nurodė, kad jokio įmonės UAB „E“ akcininkų susirinkimo, kuriame būtų svarstomas panašus klausimas jam dalyvaujant nebuvo, kad jam apskirtai nebuvo žinoma, apie R. Š. ir UAB „E“ ketinimus kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito gavimo. J. V. B. paaiškino, kad apie įmonei priklausantį žemės įkeitimą sužinojo atsitiktinai. Po ko jis nuėjo pas R. Š. su diktofonu aiškintis aplinkybių, jis jų pokalbį minėtu diktofonu įrašė. Vėliau J.V. B. kreipėsi į prokuratūrą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklausta UAB „E“ akcininkė, liudytoja D. Š.-Rezina, patvirtino, kad 2008-05-06 visuotinio akcininkų susirinkimo iš tiesų nebuvo. Ji patvirtino, kad vis trys akcininkai susirinkę spręsti minėto susirinkimo darbotvarkėje numatyto klausimo nebuvo. Ji pati apie bendrovės sprendimą kreiptis dėl kredito į banką su J. V. B. nekalbėjo. Liudytoja G. T. apklausta teisme patvirtino, kad dokumentus dėl kredito gavimo iš Medicinos banko rengė ji R. Š. nurodymu. Šie liudytojų paaiškinimai (parodymai), vertinat juos kontekste kartu su nukentėjusiojo J. V. B. paaiškinimais (parodymais), patvirtina, kad akcininkų susirinkimas toks koks yra įtvirtintas akcininkų susirinkimo protokole ir kituose juos lydinčiuose dokumentuose nevyko. Be to, apklaustas teisme liudytojas K. N. patvirtino, jog derybose dėl cemento pirkimo jis bendravo tik su R. Š., nenurodė, kad jų pokalbyje buvo pageidaujamas J. V. B.. Visa tai liudija, jog jų pokalbyje J. V. B. nedalyvavo. Be to visų aukščiau nurodytų liudytojų paaiškinimai patvirtina tai, kad J. V. B. apie įmonės planus prekiauti cementu, tuo laikotarpiu kai buvo kreiptasi į Medicinos banką dėl kredito gavimo, nebuvo žinoma. Be to, liudytoja O. R. apklausta teisme paaiškino, kad visus dokumentus įmonėje spausdindavo tik nurodžius vadovui, tai yra R. Š.. O būtent, ką įrašyti į spausdinamus protokolus, šiame skaičiuje ir į akcininkų susirinkimų protokolus, nurodydavo tik R. Š.. Be to R. Š. pateikdavo žodžiu arba raštu duomenis, kurie turi būti įrašyti į protokolus. D. Š.-R. patvirtino, kad visų trijų akcininkų bendro pokalbio dėl kredito ėmimo nebuvo. Be to, ji su J. V. B. nėra aptarinėjusi klausimo dėl kredito gavimo iš Medicinos banko.

Aukščiau aprašyta 2008-11-14 specialisto išvada patvirtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, akcininkų registracijos sąraše bei pranešimų įteikimo registracijos lape, pasirašė ne J. V. B.. Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir aukščiau aprašytas 2008-09-08 J. V. B. pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, garso įrašas, 2011-09-07 specialisto išvada. Pagal išvadą diske įrašytas garso įrašas yra kopija, šiame diske įrašytame garso įraše montažui būdingų požymių nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šį įrašą J. V. B. padarė iki kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą. Teismo posėdyje šis įrašas buvo perklausytas. Kad įrašas neatitiktų byloje esančiai suvestinei (stenogramai) nenustatyta. Minėtas įrašas patvirtina tai, kad pokalbio pradžioje R. Š. pasakė V. J. B., kad jis žino, ko šis atėjo. Tačiau pinigų jis nepavogė, šiuos įdėjo į depozitinę sąskaitą. R. Š. pasakė ir sumą - 2 700 000 litų. Be to jis pasiūlė parodyti dokumentus ir įsitikinti jo žodžiais. J. V. B. priekaištavo R. Š., kad šis jam nieko nesakė apie paimtą kreditą ir žemės įkeitimą. R. Š. į tai atsakė, jog nesakė jam, nes jis per daug plepa. R. Š. pasakė, kad buvo beviltiškoje padėtyje ir jis tai padarė, - įkeitė žemės sklypą, nes buvo priteista iš įmonė „E“ 360 tūkstančių litų. Gi buvo patenkintas ieškinys prieš įmonę, ir jis tą padarė, kad išvengti išieškojimų. Tačiau J. V. B. neapgavo, pinigų nepasisavino. Be to R. Š. pasakė, kad šį depozitą padarė, nes buvo apeliacinio teismo sprendimas nepalankus jam ir galėjo būti paimtas visas turtas. Todėl jis užstatė žemę bankui, dėl to dabar patiria nuostolius, nes kreditas paimtas už 12 procentų, o indėlis už 8,5 procento. Tai jisai padarė specialiai, kad nebūtų viskas atimta. Taigi minėtame įraše užfiksuotos R. Š. ir J.V. B. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. V. B. nebuvo žinoma apie įmonės 2008-05-06 visuotinį akcininkų sprendimą ir R. Š. kreipimąsi į Medicinos banką dėl kredito suteikimo ir dėl žemės sklypo įkeitimo. Byloje nenustatyta, kad J. V. B. pateiktas minėtas garso įrašas gautas įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbio su kitais asmenimis (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-360/2004). J. V. B. padarytas garso įrašas patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl šis pripažintinas įrodymu. Be to pagal LR BPK, nekentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tai leidžiama padaryti, bet kurioje proceso stadijoje (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-191/2005). Dėl šio įrašo atsiradimo aplinkybių ir jo patikimumo. Apklaustas nukentėjusysis J. V. B. teismui aiškiai paaiškino šio įrašo padarymo aplinkybes, tai yra, jog, sužinojęs apie įkeistą bendrą žemės sklypą, ir jau buvus problemų su mažesniu žemės sklypu, kuris atiteko kitai įmonei žalai padengti, jog jam atvykus pasikalbėti su R. Š. šis su juo nesikalbėjo, o visgi minėti sklypai buvo įsigyti bendrai jų logistinei veiklai vystyti, jis nutarė nuvykti pas R. Š. ir jų pokalbį įrašyti. Pasikalbėjęs su R. Š., įrašęs jų pokalbį, jis kreipėsi į advokatą teisinės konsultacijos, netrukus su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkė prokuratūrą. Šio įrašo atsiradimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktą patvirtinta rašytinė medžiaga, o būtent: J. V. B. skundas, su kuriuo buvo pateiktas minėtas įrašas, ir prokuroro nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Šio įrašo kaip įrodymo patikimumą patvirtina ir minėta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad šis įrašas atitinka originalui, jog jame montažo požymių nėra. Taigi minėtas įrašas ir minėtas R. Š. pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai patvirtina, jog įrašas padarytas J. V. B. iniciatyva iki ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. policijos įstaigos pareigūnams ir prokurorui nežinant, kad toks įrašas vyks, ir nedalyvaujant šiame procese. Be to iš minėto garso įrašo aišku, kad minėtas įrašas buvo padarytas iki 2008 m. rugsėjo pradžios. Šią aplinkybę patvirtina R. Š. įraše girdima frazė, jog „išsiaiškinsim iki rugsėjo“. Tai rodo, kad įrašas buvo padarytas iki rugsėjo mėnesio, o ikiteisminis tyrimas pagal J. V. B. minėtą pareiškimą pradėtas 2008-09-12. Be to, minėtame įraše nesigirdi aplinkybių, jog J. V. B. būtų provokavęs R. Š. kalbėti prieš save.

Kaltinamojo R. Š., nukentėjusiojo J. V. B., liudytojų K. N., D. Š., O. R., D. Š. – R., G. T., Ž. Č. paaiškinimai, bei rašytinė medžiaga gauta iš Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo patvirtina, jog nuo 2005-03-01, t.y. nagrinėjamų veikų padarymo metu, R. Š. buvo UAB „E“ vadovas, - jis turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio asmens vardu, kontroliuoti šio asmens veiklą. R. Š., G. T., D. Š., Ž. Č. teisme duoti paaiškinimai bei iš Medicinos banko gauta, aukščiau aprašyta rašytinė medžiaga patvirtina, jog R. Š. įmonės interesais kreipėsi į Medicinos banką dėl kredito gavimo ir dėl to jis šiam pateikė žinomai pagamintus, laikytus netikrus, aukščiau nurodytus dokumentus. Pagal šias aukščiau nustatytas aplinkybes ir juridinis asmuo UAB „E“ turi atsakyti už R. Š. padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 20 straipsnis).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad priešingai nei mano R. Š. ir UAB „E“ atstovas adv. T. Meidus, R. Š. ir UAB „E“ kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – R. Š. iš dalies teisme duotais paaiškinimais, nukentėjusiojo J. V. B. teisme duotais paaiškinimais, liudytojų K. N., D. Š., O. R., D. Š. – R., G. T., Ž. Č. kaltinimą patvirtinančiais paaiškinimais, dokumentu - nekilnojamojo turto registro išrašu, dokumentu, pateiktu J.V. B. LR BPK 98 straipsnio nustatyta tvarka, civilinės bylos dokumentais, dokumentais, išreikalautais iš UAB „Medicinos bankas“ LR BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka, 2008-11-14 specialisto išvada, dokumentais išreikalautais iš UAB „Medicinos bankas“ LR BPK 155 straipsnio nustatyta tvarka, garso įrašu (jo analize), 2011-09-07 specialisto išvada, dokumentais - UAB „E“ duomenimis - iš VĮ RC Vilniaus filialo, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes šiais nenustatyta priežasties netikėti, ir kurių visetas objektyviai parodo kaltinamųjų nuoseklius veiksmus, šių kaltę bei leidžia atmesti R. Š. ir UAB „E“ atstovo pasirinktą, teisme išsakytą gynybos versiją, visus duomenis (dokumentus), kuriais jie neigia kaltinime nurodytas aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo, o pasekmių atsiradimas gali turėti reikšmės tik bausmės individualizavimui.

R. Š. ir UAB „E“ veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis R. Š. nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal teisme pasitvirtinusias kaltinime nurodytas aplinkybes pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė, apgaule gavo kreditą, UAB „E“ pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė, apgaule gavo kreditą. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių R. Š. ir UAB „E“ kaltę.

Kaltinamųjų R. Š. ir UAB „E“ atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam R. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių, bei į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, sukėlusios pasekmes bei į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. Š. anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. Š. bausmę - baudą.

Skirdamas kaltinamajam UAB „E“ bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių, bei į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, sukėlusios pasekmes bei į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis UAB „E“ anksčiau neteistas. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant UAB „E“ bausmę – baudą.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas J. V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. Š. ir UAB „E“ 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 straipsnis, 6.250 straipsnis); pripažinti jo advokatei už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme sumokėtus 2984 Lt proceso išlaidomis ir šią sumą priteisti jam solidariai iš R. Š. ir UAB „E“ .

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamųjų R. Š., UAB „E“ kaltė padarius nesunkius nusikaltimus, sukėlusius J. V. B. pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog minėtų kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis buvo pažeistos J. V. B., jo kaip bendrovės akcininko, neturtinės teisės (dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti, gauti informaciją apie bendrovę ir kt.) bei turtinės teisės (gauti bendrovės pelno dalį ir kt.). Be to šiomis veikomis nebuvo realizuoti bendri J. V. B. ir R. Š. verslo ketinimai, o būtent ant jų įmonės minėtos žemės pastatyti logistikos, paslaugų centrą ir ateityje J. V. B. ir jo artimiesiems turėti darbą, pajamas. Todėl akivaizdu, kad dėl to J. V. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą bei nepatogumus. J. V. B. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 10000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, J. V. B. patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, sukeltas kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis pasekmes, sprendžia, kad 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to byloje nėra duomenų, jog kaltinamųjų turtinė padėtis labai gera. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad priteistina nukentėjusiajam J. V. B. solidariai iš kaltinamųjų 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai).

Nukentėjusysis J. V. B. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitus už advokatės I. P. atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 4, b. l. 170, 171, t. 6, b. l. 108).

Pagal LR BPK 105 straipsnio 3 dalį, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

Pagal LR BPK 107 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų kaltę, atsakomybės dydį ir pobūdį, bei, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamųjų turtinė padėtis bloga, taip pat atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, sprendžia, kad J. V. B. apmokėtos išlaidos už atstovės advokatės dalyvavimą procese pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kiekvieno kaltinamojo po 2742 Lt išieškotina J. V. B. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nuspre n d ė:

pripažinti R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento pagaminimą ir jo laikymą ir pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį už apgaule kredito gavimą bei už tai jam paskirti bausmes:

pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį 40, veikos padarymo metu galiojančio, MGL dydžio, t.y. 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą;

pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį 50, veikos padarymo metu galiojančio, MGL dydžio, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą, galutinę bausmę R. Š. paskirti 50 MGL dydžio, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

R. Š. paskirtą karomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Įpareigoti R. Š. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Pripažin t i juridinį asmenį - UAB „E“, į.k. (duomenys neskelbtini), kaltu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento pagaminimą ir jo laikymą ir pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį už apgaule kredito gavimą bei už tai jam paskirti bausmes:

pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį 40, veikos padarymo metu galiojančio, MGL dydžio, t.y. 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą;

pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį 50, veikos padarymo metu galiojančio, MGL dydžio, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą, galutinę bausmę juridiniam asmeniui - UAB „E“, paskirti 50 MGL dydžio, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Įpareigoti UAB „E“ 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui J. V. B. solidariai iš kaltinamųjų R. Š. ir UAB „E“ 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) nusikalstamomis veikomis padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam J. V. B. iš kaltinamojo R. Š. 2742 Lt (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt du litus) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam J. V. B. iš kaltinamojo UAB „E“ 2742 Lt (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt du litus) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.